Boxy Gingham Shirt Is A Girl’s Best Friend


Šiuo metu skaitau 1967 metų knygą “How To Dress For Success”, nes gavau ją dovanų to cheer me up, o dovanotas knygas aš skaitau, ir į dantis joms nežiūriu. Taigi, ta knyga ne tik kad siaubingai seksistinė, bet ir pilna tų senų klasikinių visaip kaip varžančių stiliaus patarimų. Taip pat ir etiketo, amžiaus, ir net su tipsais, kaip greičiau rasti vyrą (galiu knygą paskolint, kam tas skyrius aktualus). Iš serijos: dabar pakalbėsime apie sėkmę garantuojančius autfitus karjeroje. Bet daugumai moterų ji tęsiasi tik iki ėjimo prie altoriaus ir auksinio žiedo, taigi, jeigu jums jau skamba vestuviniai varpai, nebeinvestuokite į darbui skirtus drabužius. Inspiring, right? Wrong.
Tai žodžiu, kad pati suprasčiau, kokios stiliaus taisyklės yra ar gali būti relevant dabartiniame gyvenime, aš mėgstu skaityti viską iš visur apie madą, jos istoriją, kontekstą, nacionalinius visokių šalių kostiumus, local tekstilių gamybą ir amatus, susijusius su kostiumo detalių gaminimu, ir ką žmonės rengdavosi visais laikais. Dauguma stereotipų, kuriuos man tenka ledlaužiu traiškyti savo klienčių galvose ir drabužinėse, yra iš labai senų ir tų seksistinių laikų, kai moterims buvo daug kas nepriderama, netinkama, nepriskiriama ir super duper mega nelygu su vyrais, galimybių atžvilgiu. Dabar laikai visiškai kiti, mūsų (moterų) laimei, ir mažiausiai ką galime padaryti, tai pabandyti pasinaudoti tomis naujomis galimybėmis, nestumdamos įnirtingai savęs vien prie puodų, vystyklų (vos stuktelėjus 25) ir neapsiriboti malonybiniais žodeliais, viską švelninančiais emoticonais ir nuleistu santūriu žvilgsniu darbe.
Man būna nuoširdžiai eyeroll momentas, kai jaučiu, kad mano mielai, žaviai klientei kažkaip dabar teks paaiškinti, kad jos stiliaus klaidos atėjo būtent iš tų blogųjų stereotipų. Nes dauguma mūsų dar buvo auklėtos su daug Ne, ir suprantu, kad kartais barjerai panaikinami labai vėlai, įsitikinimai keičiami dar vėliau arba niekada, o nenuovokumas nėra vien savarankiškas pasirinkimas. Ir daugiausiai save varžančių įsitikinimų turi itin lieknos, itin grakščios moterys. Iki šiol nežinau, kodėl.
So, mano gingham rašto varpelio formos marškiniai su pailginta nugara toje 1967-ų metų knygoje tikrai būtų priskiriami prie visiškai ir absoliučiai storinančių drabužių (iš tiesų jie plonina, nes didelis, per didelis drabužis siluetui suteikia trapumo, mažumo įspūdį, o raštas tiesiog casual ir fun dėl žvaigždučių), sijonas gerokai virš kelių būtų leistinas maždaug iki trisdešimt arba dvidešimt, bet ir tai kaip apatinis, spalvoti aukštakulniai storu plastikiniu kulnu būtų pavadinti galimai ekstravagantišku neelegantišku nonsensu, o visas derinys – blogo skonio išraiška.
Matot, kaip dabar gerai gyvent? Nes rengtis daug įdomiau negu būdavo mūsų mamoms ir močiutėms!

P.S. Stiliaus taisyklės, ypač rengiantis pagal savo figūrą, egzistuoja, ir labai pravartu jas sau taikyti kasdien.
PP.S. Net ir uždegiminės pėdos kartais nusipelno stilingos bausmės (mėlyna juosta, einanti per pirštus, saulės šviesoje šauniai žaižaruoja).

DSC_3368

Imperial marškiniai, SH sijonas, MIISTA basutės, Tiger skrybėlė, ToscaBlu rankinė, Iqonna klipsai, Vans akiniai.

Save

Save

Save

Bookmark the permalink.

Write a comment