I’m Wearing My Ideals

famiglia-orientale
Man atrodo, kad labiausiai aš visada noriu neįmanomo. Kas ranka pasiekiama atrodo neverta susidomėjimo, neturi mistikos trupinio ir romantikai būdingo karščiavimosi, kliedėjimo dėl idealo.
Žadėjau papasakoti, kaip renkuosi vasarinius kvepalus, arba nebūtinai vasarinius, bet turiu žiemai ir vasarai būdingą susidomėjimo kvapais periodą, per kurį tipiškai atsirenku tą vieną kvapą kuris tampa mano to laiko nauju atspirties tašku labai intymiame lygyje, savotišku simboliu ir totemu, aplink kurį pinasi nauji prisiminimai (nesu sentimentali ar melancholiška, bet prisimenu viską geriausiai per kvapus).
Tai žiemai man reikia rimties, susikaupimo, ištvermės nuotaiką padedančių sukurti kvapų. Jie niekada nereikalauja papildomo dėmesio, yra kantrūs, ir nuteikia kaip ilgai ilgai pianino pamokai (realiame gyvenime ta nuteikdavo mokytojos kvepalų ir cigarečių susimaišęs kvapas ir tylus linktelėjimas – pradedam).
Vasarą aš noriu pamiršti viską apie susikaupimą, ramybę, nesigesinimą, ir noriu būti kaip magnetinė audra. Ne sukelti sau tokią būseną, bet kad kvepalai sutaptų su tokia jau egzistuojančia nuotaika. Vasariniai kvepalai turi būti žiauriai geros nuotaikos atspindys, jokio moodiness, jokio animalistinio direktyvumo, jokio sterilumo. Jie turi būti apčiuopiami, truputį svajingi, ryškūs ir tiesiog su geru smūgiu. Kaip žvengimas pilna burna iš lygiomis dalimis negero, bet juokingo dalyko. Apie šleifą nekalbu, šleifus palikim nuotakoms, o kvepalai yra vieno žmogaus reikalas, visas kaimas neturi žinoti, kas nusipirko naujus.
Ko netoleruoju vasarą – tai pernelyg naivaus citruso ar paviršutiniškos vanilės. Bet sumaniai supintus aš juos myliu.
Grįžtant prie to neįmanomo norėjimo. Aš labiausiai mėgstu orientalistinius kvapus vasarai. O jų idėjos pagrindas – sodrus visokių magiškų dalykų pribujojęs sodas kažkur dykumos pakraštyje. Yra – nėra. Įmanoma, bet nelabai principas. Toks, ant kurio pastatytas mano pasaulio suvokimas ir karščiausi norai!
Pradėjau savo ilgas, iki rudens truksiančias atostogas ir man reikėjo kažko, kas būtų taip begėdiškai linksma ir malonu, kad net truputį žnaibytų ir primintų, kad čiderstvų laikas prasideda. Be didelių svarstymų keliavau tiesiai į Visokių Daiktų Krautuvėlę Užupy, nes kai reikia kažko nekonvencinio, kitur net nebandau ieškot. Plius, žinau kokie jie frykai dėl specifinių prekių ženklų ir specifinių prekių atsivežimo, kad daugiau niekas tokiais neprekiautų. Ir I’m a sucker for that (nieks nebandot pirkti paveikslo su irisais ir tų dviejų mažų abstrakcijų mišria technika baltuose rėmeliuose, aš jiems taupau, o jeigu jie kažkada nuspręs parduoti tą su nuoga moterimi ir paukštuku “Paskutinė meilė”, tai aš pirma eilėje, šalin rankas!). Lo and behold, aptikau ne tik iš proto varantį kvapą (mane retai taip jaudina dalykai), bet ir visą brand new kvepalų prekinį ženklą, įkurtą tik šiais metais! DFG 1924, ir jų nekompromisinis Narciso. Sako, labai save įsimylėjusiems. O aš sakau, kad save mylint lengviausia mylėti visą likusį pasaulį. Juk labai geras atspirties taškas! Ir dar sakė, kad vyko sudėtingi manevrai italus bandant įtikinti leisti prekiauti jų produkcija čia. Kova dėl idealų! Romantika iki apsiš***mo! Žinau, labai daug šauktukų, bet aš esu eksaited.
Pats kvapas – šiltas, gyvas, intensyvus, sproginėjantis, po to varvantis, sensualus, be jokio impozantiškumo, nuolat besirutuliojantis.

5D600B10-A728-4162-BDC8-60912E0118BC

O poros praėjusių vasarų palydovas buvo kitas nuostabus orientalistinis rožių kvapas (neraukykit nosies dėl rožių, jos yra viena iš netikėčiausių kombinacijų sukuriančių natų parfumerijoje) Rosee des Jardins d’Ispanah, Chaugan. Bet man jie dabar taip nebegroja, dabar kiti laikai, kitos naujienos, kiti reikalai, todėl paliksiu žiemai, kai reikės trupučio daugiau šilumos.

Tikiuosi sudominau Visokių Daiktų Krautuvėlės reikalais. Nes ten yra tikri daiktai, jokio bullšitėlio, jokių nesąmonių. Reikia kietos mažos skulptūros namams iš bronzos? Eikit ten. Reikia unikalių vintažinių papuošalų? Irgi ten. Priminimo, kokie būna tikri žmonės? Žinot kelią.

Tai see you, kartais čia dar pasimatysim šią vasarą, bet nemeluosiu, tikrai ne dažnai.

Kvapnios vasaros ir likit ištikimi savo idealams.

Save The World, Use The Fragrance Language

l-eau-d-hiver
Aš esu kvepalų frykė. Ir snobė. Tuo nesididžiuoju, bet ir nesibodžiu. Tai yra ta siaura sritis, kuri nuostabiai išjungia regėjimą ir įjungia instinktus. Dar tai yra tas pasaulis, kuriame žodžiai parenkami atidžiau negu įkaitų išlaisvinimo operacijoje. Kur subtilumas yra kaip niekur kitur reikalingas ir sveikintinas, o skonio nesufeikinsi, kaip ir savo odos Ph, kuris gali net banalų kvapą paversti kažkuo geresniu arba tobulą kompoziciją išdarkyti negrįžtamai.

Man kvepalų pasaulis susideda iš kelių labai ryškių dalių: 1. kvapų uostymo, stebėjimo kaip skleidžiasi natos ir sudedamųjų dalių atpažinimo, atsirinkimo (čia jau pažengusiems kvepalų frykams) 2. skaitymo apie kvepalus, vartotojų nuomones (fragrantica.com man kartais keičia FB), 3. kvepalų promo įvaizdžio ir oficialios jų sukūrimo istorijos (toliau šito nebesigilinu, niekada nesieju kvepalų kūrėjų su pačiais kvepalais, rock stars man egzistuoja tik pačiam roke. Nors atskirai skaityti apie Nosis yra baisiai įdomu.), 4. kas iš mano pažįstamų žmonių kuo kvepia (arba kuo galėtų kvepėti. Personal perfume shopping’as yra neišnaudota niša), 5. keliavimo mintimis į tas vietas, kur auga kompozicijoje naudojamų sudedamųjų dalių augalai, klimato įsivaizdavimo (ir visa tai visada mano mintyse gaubia tyla).

Uostyti reikia saikingai. Tarkim, vieną ar dvi dienas per savaitę tam skirti yra maksimalu. Nes kvepalus turi tyrinėti pakankamai švaria galva. Ką ten švaria – aštria. Visko iš eilės arba “va čia irgi iš sunkesnių, rytietiškų” konsultantės penkiolikto paduoto buteliuko uostyti taip pat nereikėtų. Apskritai, gerai apie kvapus man kol kas yra pataręs vienas žmogus gyvenime. Ir tai buvo Vilniaus oro uosto “Creme de la creme”, penktą ryto. Ji mane tiesiog pagavo, suprato, apie ką aš per kelias minutes, ir nepasiūlė nė vieno kvapo ne į temą. Nežinau, kaip ji tai padarė, bet buvo įspūdinga. Dažniausios dvi idiotiškos reakcijos į mane ir pagal tai sekantys pasiūlymai: “jūs tokia ryški” arba “jūs labai subtili, rami”. Čia kaip: “ooo, šitame vyne yra alkoholio”. Linkiu ir jums vien gerų kvapų konsultantų ir adekvačių reakcijų į jus. O jeigu jaučiat, kad bruka, geriau atidėkit tą kvapų operaciją kitai dienai. Ir šiaip, ateikite bent jau žinodami, ko tikrai nenorėtumėt.

Taigi, mintis kuri pribloškė po paskutinio kvepalų pirkimo, kuriuos rinkausi būdama visapusiškai labai pavargusi, su noru, kad kvepalai man netrukdytų išlikti susikaupusiai ir ramiai (intravertiški, nevulgarūs kvapai, nepaliekantys šleifo, pasirodo, yra naujas trendas), yra tokia: jeigu daugiau žmonių kalbėtų taip vaizdžiai, empatiškai, subtiliai, nedaugžodžiaudami ir parinkdami tik po vieną tam geriausiai tinkamą apibūdinimą, kaip kvepalų mylėtojai ir kūrėjai, pasaulis būtų geresnė vieta. It blew my mind! Keli tokios kalbos pavyzdžiai:

“The entire mixture is well integrated between notes, with a soft and elegant evolution. This winter Ellena is dusty, fluffy, soft, warm and above all very serene, conveys peace and naivete.”

“Can you guys recall that moment when someone (a friend or someone you enjoy having around) in the middle of the winter enters your warm house, their cheeks are red and their kiss is cold (they took a bath at their home just recently, they put on clean clothes and a wintercoat and then headed to your place walking)? That moment is in this bottle.”

“It is oh, so peaceful. I use it at night when I am tired after a long, hectic day. It instantly has a calming effect on me. Like sipping tea from your favourite china cup. It is comforting and softly wispers into my ear that we are gonna be together. Transparent veil of scent surrounds me.”

Visi iš to mano naujo, pribloškiančio savo otherworldly ramybe, kvapo įvertinimų. Jo didenybės, L’Eau d’Hiver Frederic Malle (by Jean Claude Ellena). Sako, žmogus/kūrėjas/nosis – estetas, ir jo kompozicijos tik mega estetiškos.

jean-claude_ellena_1

Gosh, kaip gera rudenį ieškoti žieminių kvapų! Jeigu kurčiau, tai irgi tik žieminį. Nes jie yra most magical.

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Niekada nesibaigiančios paieškos


Šįkart posto priešistorė paini man pačiai.
Jau po to, kai tiksliai žinojau, apie ką noriu parašyti ir turėjau nuotraukas, istoriją ir much įkvėpimo, keletą dienų svarsčiau, ką parašyti.
Iš pradžių sumanymas buvo aiškus: noriu savo skaitytojams ir labiau – sau pačiai – daugiau papasakoti apie VDK, arba Visokių daiktų krautuvėlę Užupyje ir vienus kvepalus, kurie man iškart įsigėrė į sąmonę.
Po apsilankymo kilo dilema: daugiau rašyti apie pačią parduotuvę, joje pardavinėjamus kvepalus ar apie kiek magišką tos vietos konsultantę ir jos seserį. Apsilankymo dieną jos man papasakojo keletą žavingų istorijų apie ten esančius daiktus ir su jais susijusius žmones. O niekas manęs labiau neįtraukia negu geros istorijos. Todėl pirminį sumanymą rašyti apie kvepalus pakeičiau.
Taigi, žingsniavau penktadienio popietę į Užupį jau apsisprendusi, kad noriu išgirsti kuo daugiau visko apie muzikines dėžutes, kvapus, arba labiau apie tai, kodėl vieni arba kiti patinka pačiai konsultantei, atidžiau apsižvalgyti ir išsinešti maksimalią keistenybių patirtį. Nes keistenybės, dėmesys detalėms ir susikurti trumpalaikiai asmeniniai ritualai verčia suktis mano pasaulį.
Ten yra prisukama muzikinė lėlė, kuri savo blizgančia rausva suknia, violetiniu dūminiu makiažu ir kartėlio persmelkta veido išraiška sukuria šiurpų kontrastą su iš jos sklindančia svajinga ir nekalta melodija. Yra akinių, įrėmintų mediniuose rėmuose po stiklu. Yra visokių formų mažų lagaminų ir dėžučių. Yra kietų atvirukų, kuriuos norisi kam nors išsiųsti be progos. Yra visokio dydžio muzikinių dėžučių ir yra viena didelė ir neįsivaizduoju kokio senumo muzikinė Dėžė, iš kurios sklinda itin nostalgiška ir laiku atgal nutėškianti melodija, ready or not. VDK rezidentės sakė, kad ją užkuria tik ypatingiems svečiams ir tik šeimininkas. Yra galybė paveikslų. Yra keletas tarybinių laikų niekučių – tai atskiedžia bendrą unikalumo koncentraciją. Aš net neprisimenu visko, ko ten yra. Patys užsukit ir apsižvalgykit.
Nesu senų daiktų kolekcionierė ir neturiu jiems silpnybės, man patinka tik apgalvoti, kada jie buvo pagaminti, kokie istoriniai laikai buvo gamintojo šalyje, kodėl ir kokiu keliu jie atsidūrė šitoje parduotuvėje ir t.t. Kaip vienas mano fabulous draugas sako: „nėra nieko geresnio už nauja.“ Todėl įsigijau pačius naujausius kvepalus iš Frapin karališkų kvepalų genijų. Ne todėl, kad jie naujausi. Negaliu nupasakoti, kodėl. Kai pasimatysim, užuosit mane ir bus viskas aišku. Tik dabar skendžiu aldehido, juodojo pipiro, trijų skirtingų rožių, šafrano ir kedro aromate.
Grįžtant prie to, kas visų pirma ir įkvėpė parašyti apie VDK. Kvepalai. Anksčiau buvau paviršutiniška kvapų vartotoja, dabar mano nosis mane veda naujais olfaktoriniais keliais, jaučiuosi lyg uoslė paaštrėjo dvigubai ir viską užuodžiu daug greičiau, kvapus atskiriu aiškiau negu bet kada anksčiau. Negaliu nusakyti, kiek džiaugsmo ir naujų minčių sukelia naujai atrasti kvapai. Kvapai, kurie yra už mano komforto zonos ribų. Tada tos ribos plečiasi ir hello, new world.
Vieni iš tokių nekomfortabilių kvapų iš VDK lentynų – Vero Profumo „Rozy“ kvepalai. Taip pat labai naujas ir šviežias kvapas Vero Profumo galerijoje. Pirma mintis pauodus: oh, how lovely. Paskui ateina svaraus vintažo, geriau gyvenusių ir prabangesnių ritualų turėjusių dramatiškų damų už mano visų pažįstamų močiutes kartu sudėjus, vaizdinys. Turbūt, dėl alyvų ir vintažinės rožės kvapo, kuris šioje kompozicijoje man yra nr.1. Rožę mokausi pažinti naujai, tai nėra kvapas, kurio įprastai ieškau. Man dažniausiai pirmu smuiku griežia vetiveris, vanilė, kedras, agarmedis, gintaras ir medus. Taigi, Rozy kvepalai buvo kurti turint mintyje aktorę Anna Magnani, 1955 metų filme „The Rose Tattoo“. Kvapą galite patyrinėti VDK.
Apie kvapų paieškas ir atradimus dar tikrai pakalbėsim.
Viena žinau – dar neišaugau iš pomėgio palikti dramatišką kvepalų šleifą.
Oh, well.
sisters
Jos jums gali papasakoti daugiau istorijų negu tikitės išgirsti