I’m Wearing My Ideals

famiglia-orientale
Man atrodo, kad labiausiai aš visada noriu neįmanomo. Kas ranka pasiekiama atrodo neverta susidomėjimo, neturi mistikos trupinio ir romantikai būdingo karščiavimosi, kliedėjimo dėl idealo.
Žadėjau papasakoti, kaip renkuosi vasarinius kvepalus, arba nebūtinai vasarinius, bet turiu žiemai ir vasarai būdingą susidomėjimo kvapais periodą, per kurį tipiškai atsirenku tą vieną kvapą kuris tampa mano to laiko nauju atspirties tašku labai intymiame lygyje, savotišku simboliu ir totemu, aplink kurį pinasi nauji prisiminimai (nesu sentimentali ar melancholiška, bet prisimenu viską geriausiai per kvapus).
Tai žiemai man reikia rimties, susikaupimo, ištvermės nuotaiką padedančių sukurti kvapų. Jie niekada nereikalauja papildomo dėmesio, yra kantrūs, ir nuteikia kaip ilgai ilgai pianino pamokai (realiame gyvenime ta nuteikdavo mokytojos kvepalų ir cigarečių susimaišęs kvapas ir tylus linktelėjimas – pradedam).
Vasarą aš noriu pamiršti viską apie susikaupimą, ramybę, nesigesinimą, ir noriu būti kaip magnetinė audra. Ne sukelti sau tokią būseną, bet kad kvepalai sutaptų su tokia jau egzistuojančia nuotaika. Vasariniai kvepalai turi būti žiauriai geros nuotaikos atspindys, jokio moodiness, jokio animalistinio direktyvumo, jokio sterilumo. Jie turi būti apčiuopiami, truputį svajingi, ryškūs ir tiesiog su geru smūgiu. Kaip žvengimas pilna burna iš lygiomis dalimis negero, bet juokingo dalyko. Apie šleifą nekalbu, šleifus palikim nuotakoms, o kvepalai yra vieno žmogaus reikalas, visas kaimas neturi žinoti, kas nusipirko naujus.
Ko netoleruoju vasarą – tai pernelyg naivaus citruso ar paviršutiniškos vanilės. Bet sumaniai supintus aš juos myliu.
Grįžtant prie to neįmanomo norėjimo. Aš labiausiai mėgstu orientalistinius kvapus vasarai. O jų idėjos pagrindas – sodrus visokių magiškų dalykų pribujojęs sodas kažkur dykumos pakraštyje. Yra – nėra. Įmanoma, bet nelabai principas. Toks, ant kurio pastatytas mano pasaulio suvokimas ir karščiausi norai!
Pradėjau savo ilgas, iki rudens truksiančias atostogas ir man reikėjo kažko, kas būtų taip begėdiškai linksma ir malonu, kad net truputį žnaibytų ir primintų, kad čiderstvų laikas prasideda. Be didelių svarstymų keliavau tiesiai į Visokių Daiktų Krautuvėlę Užupy, nes kai reikia kažko nekonvencinio, kitur net nebandau ieškot. Plius, žinau kokie jie frykai dėl specifinių prekių ženklų ir specifinių prekių atsivežimo, kad daugiau niekas tokiais neprekiautų. Ir I’m a sucker for that (nieks nebandot pirkti paveikslo su irisais ir tų dviejų mažų abstrakcijų mišria technika baltuose rėmeliuose, aš jiems taupau, o jeigu jie kažkada nuspręs parduoti tą su nuoga moterimi ir paukštuku “Paskutinė meilė”, tai aš pirma eilėje, šalin rankas!). Lo and behold, aptikau ne tik iš proto varantį kvapą (mane retai taip jaudina dalykai), bet ir visą brand new kvepalų prekinį ženklą, įkurtą tik šiais metais! DFG 1924, ir jų nekompromisinis Narciso. Sako, labai save įsimylėjusiems. O aš sakau, kad save mylint lengviausia mylėti visą likusį pasaulį. Juk labai geras atspirties taškas! Ir dar sakė, kad vyko sudėtingi manevrai italus bandant įtikinti leisti prekiauti jų produkcija čia. Kova dėl idealų! Romantika iki apsiš***mo! Žinau, labai daug šauktukų, bet aš esu eksaited.
Pats kvapas – šiltas, gyvas, intensyvus, sproginėjantis, po to varvantis, sensualus, be jokio impozantiškumo, nuolat besirutuliojantis.

5D600B10-A728-4162-BDC8-60912E0118BC

O poros praėjusių vasarų palydovas buvo kitas nuostabus orientalistinis rožių kvapas (neraukykit nosies dėl rožių, jos yra viena iš netikėčiausių kombinacijų sukuriančių natų parfumerijoje) Rosee des Jardins d’Ispanah, Chaugan. Bet man jie dabar taip nebegroja, dabar kiti laikai, kitos naujienos, kiti reikalai, todėl paliksiu žiemai, kai reikės trupučio daugiau šilumos.

Tikiuosi sudominau Visokių Daiktų Krautuvėlės reikalais. Nes ten yra tikri daiktai, jokio bullšitėlio, jokių nesąmonių. Reikia kietos mažos skulptūros namams iš bronzos? Eikit ten. Reikia unikalių vintažinių papuošalų? Irgi ten. Priminimo, kokie būna tikri žmonės? Žinot kelią.

Tai see you, kartais čia dar pasimatysim šią vasarą, bet nemeluosiu, tikrai ne dažnai.

Kvapnios vasaros ir likit ištikimi savo idealams.

Ain’t It Funky

Kad neliktume tik svajoklių tauta (skamba kaip klajoklių, iš dalies ir yra), turiu galvoje tą dar neišsipildžiusią šilumos ir saulės svajonę, laikas pradėti planuoti, ką veiksim, kai geri laikai iš tikrųjų ateis.
Žinoma, sukneles, basutes ir maudymosi kostiumėlius jau išsirinkot. Ir net gal jau įsibėgėjo planas “minimum gelbėjimosi ratų iki paplūdimio sezono”. Nors jie labai naudingi gerai nemokant plaukti. O kaip su aktyvių užsiėmimų aksesuarais ir priedais? Ką vilkit važinėdamosi dviračiais? Longboardais? O ką – riedučiais? Aš turiu vieną labai konkretų važinėjimosi riedučiais vaizdinį. Come with me.
Viskas prasideda nuo plastikinio, būtinai spalvoto plastiko, “stogelio” nuo saulės. Tada riedučiai – jie turėtų būti retro, dviejų eilių išdėstymo ratukais ir su priekiniu stabdžiu (nes vasarą riziką mėgstam labiau). Radau atitinkančius visus kriterijus, plius jų ratukai yra rožiniai, o patys riedučiai marginti leopardo raštu. Jų yra kelių skirtingų spalvų! Ačiū, imam ir važiuojam prie autfito. Maudymosi kostiumėlis, nes lekiate paplūdimio dviračių taku? Kodėl gi ne. Bet gali būti ir jaukus, dryžuotas bodis atvira nugara. Su juo juk žiauriai patogu judėti!
Žydri plėšyti džinsiniai šortai aukštintu juosmeniu, kad bodis netaptų išdaviku. Tada 90-ųjų sexy paplūdimio tinklinio nuotraukose matyti, bet ir dabar gerai atrodantys saulės akiniai su tiesia viršutine rėmo dalimi (jeigu juos aksesuarizuosit akinių virvele arba grandinėle, tai bus gerai iki nugriuvimo). Ir last but not least – kasetinis nešiojamas grotuvas. Pilnai retro nostalgijai. Beliks storu sluoksniu išsitepti apsauginiu saulės kremu ir užsisakyti didelę ledų porciją to go. A, ir kelių apsaugos, būtinai jas užsisekit. Tegu jos būna iš šio laikmečio, atitinkančios saugumo reikalavimus. Nubrozdinti keliai gal ir primins vaikystę, bet linksmybes apkartins bent jau likusiai dienai.

Visus retro vasaros atributus rasite spustelėjus ant pažymėto teksto. Urban Outfitters siunčia į Lietuvą, so no worries.

cf4be91e9b5cf5c67e68d6dd2ccfde53

Iki tokios tikrovės liko visai nedaug!

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Ups & Downs: Hair Edition


Šįkart apie tai, ko nenusipirksit jokioje parduotuvėje, bet kas yra beveik taip pat svarbu, kaip ir jūsų išleistuvinė/vestuvinė/gimtadienio suknelė. Apie šukuoseną.
Turbūt pastebėjot, kaip pagražėja moters veidas, kai jos plaukai sušukuoti ir su mintimi priderinti prie eilutės? Tada ji atrodo įtaigesnė ir vientisesnė. Kalbu apie šukuoseną vakarui, šventei, renginiui ar svarbiai dienai. Ne apie kirpimą ar kasdienį plaukų stilizavimą. Nes tai yra atskira tema apie rimtus įsipareigojimus ir net gyvenimo filosofiją. Nejuokauju.
Tokios šukuosenos poreikis pasitaiko ne taip jau dažnai, jeigu nesate viešas asmuo, renginių vedėja ar operos solistė. Bet kai jau jos prisireikia, prasideda neregėti dalykai. Tiesiogine prasme neregėti, nes pati moteris nebūna mačiusi stilingų, šiuolaikiškų šukuosenų, todėl nežino, kaip jos turi atrodyti.
Aklai užsirašius į grožio saloną ar kirpyklą, pirmą kartą sutiktas plaukų stilistas imasi darbo ir išleidžia moterį atrodančią taip, kad jos tą dieną neatpažįsta nei vyras, su kuriuo gyvena jau 30 metų, nei vaikai. Esu tai mačiusi ir beveik patyrusi su savo pačios mama. It has to stahp.
Svarbiausias momentas galvojant apie šukuoseną yra nepersistengti, nepadauginti lako, ir nekurti nenatūralių formų ar darinių iš savo nuosavų plaukų. Dažniausiai standžios ir itin simetriškos undinėlės stiliaus garbanos jus padarys panašias į senokai prigesusias pop dievaites. Jokios šukuosenos nebuvimas supaprastins ir netinkamai „nugesins“ drabužį. Dar gali išduoti, kad buvo patingėta arba nesuspėta.
Tai ką daryti su tais plaukais? Yra keletas stilizavimo būdų, su kuriais beveik neįmanoma atrodyti blogai. Glotniai sušukuoti ir į dailų kuodą susegti plaukai yra visų laikų gražiausia vakarinė šukuosena. Dar kuodas gali būti laisvas, susegtas žemai, su keliomis palaidomis lengvai sugarbanotomis sruogomis. Taip pat jis gali būti susuktas į elegantišką kriauklę arba susegtas viršugalvyje. Su kuodu visada atrodysite grakščiai, darniai ir skoningai. Tik nesukurkite per daug „įtempto“ įvaizdžio, kai klijuojamos labai ilgos blakstienos, ant lūpų tepamas didelis kiekis blizgio ir segami masyvūs kabantys auskarai. Tvarkingas kuodas – maži auskarai. Palaidos sruogelės – ilgi, kabantys, kiek bohemiški auskarai. Vestuvinis didelis kuodas su supintomis sruogomis – lašo, pusmėnulio arba gėlės formos vidutinio dydžio auskarai.
Toliau – glamūriškai vienoje pusėje susegtos ir ant vieno peties permestos garbanos. Ideliai tinka su ilgomis suknelėmis ir sodriu bordo spalvos lūpdažiu. Plaukai, surišti į „arklio uodegą“ taip pat tinka vakarui, tik uodega turi būti tvarkingai sušukuota, surišimo vieta uždengta plaukų sruoga, be matomų plaukų gumelių ar segtukų. Arba 60-tųjų stiliaus puri uodega, su pakeltais plaukais pakaušyje. Tokia užuomina į Bridžit Bardo stilių gerai atrodys  ir su plazdančiu, romantišku drabužiu, ir su militaristiniu ar aštrių, aiškių linijų juodai balta eilute. Think Sienna Miller. Apskritai ji yra puikus hairspiration‘as.
Glotniai atgal sušukuoti palaidi plaukai su šlapiu efektu visada atrodys griežtai, kiek fatališkai ir moderniai. Tiks norinčioms susikurti stiprų, kiek grobuonišką įvaizdį.
Kurkite stilistinį kontrastą:  kelnių kostiumėlis, aštrūs preciziškos formos aukštakulniai ir iš plaukų supintas lankelis su avietiniu lūpdažiu. Arba kaip tik sustiprinkite norimą efektą šukuosenos, papuošalų ir makiažo pagalba. Pavyzdžiui, pūsta midi ilgio suknelė, didelės apimties sugarbanotas Lob‘as, lūpų formos delninė ir gėlėtos block – heel basutės. Beje, tokie super girly įvaizdžiai labai tinka krikštynoms. Geriau negu drama-camera-action per daug skrupulingai apgalvoti vakariniai variantai, kaip kompensacija už visą tą laiką, kai nebuvo kur nueiti ir gyvenime nieko nevyko.
O mano taip nemėgstami tiesiog palaidi ilgi plaukai – jie taip pat gali tapti šventine šukuosena, jeigu yra puriai išdžiovinami fenu, jiems papildomai tai dienai suteikiama daaaug spindesio, galai yra šviežiai pakirpti ir po pusvalandžio jie nesukrenta į mažą niekalą.
Apie plaukų aksesuarus ir galvos papuošalus nebeužsivesiu, bet jie gali išgelbėti net paprasčiausią „bizelę“. Pavyzdžiui, juoda aksomine juostele su kilputėmis surišta kasa prie baltos suknelės aukštu kaklu. Arba masyvesnis metalinis dekoruotas lankelis/karūna su smeigtukais susegtu žemu kuodu.
Einam parepetuoti šukuosenų?

Jenna Lyons Kapsulinė Spinta

Kas galėjo pagalvoti, apie Jenną ir kapsulinę spintą viename sakinyje, ar ne? Atrodo, J.Crew kūrybos direktorės negalėtum pavadinti nuobodžia, nuolat besikartojančia ar bespalve su jos stiliaus pasirinkimais. Bet n laiko stebėdama tiek J.Crew naujas kolekcijas, tiek pačios Jennos autfitus, aš supratau, kad ji yra sumani kapsulinės spintos šalininkė. So much to learn!

Labai greit išbersiu žirnius: balti marškinėliai gilia V iškirpte, klasikiniai marinistinių dryžių marškinėliai su laivelio formos apykakle, balti šviežutėliai klasikinio kirpimo marškiniai, klasikinio dydžio įliemenuotas džinsinis švarkelis su patrynimais arba džinsiniai marškiniai (arba viskas vienu metu, tai vadinama canadian tuxedo, išbandykit, kartais tai atrodo puošniau už tikrąjį smokingą), uždari lygios odos juodi klasikiniai smailianosiai aukštakulniai, kartais – ryškiaspalviai, bet tuomet būtinai verstos odos, arba juodos barely-there tipo basutės, balti tiesesni arba platūs trumpinti džinsai, ryškiai mėlyni platesni džinsai (apie juos dar pakalbėsim), labai plačios klasikinių atspalvių kostiuminės kelnės (pasirenkamos ir renginiams), baltas, navy arba pilkas tuxedo tipo švarkas, oranžinis lūpdažis, juodų storesnių apvalių rėmelių formos akiniai, kutuoti sijonai, žvyneliais dengtos plačios arba aladino tipo kelnės (vietoj aladino kelnių gali būti a la sportinės), žakardinės kostiuminės kelnės drąsesnių raštų ir spalvų, klasikinis lietpaltis, A formos metalinio blizgesio (pvz., žakardiniai) arba sodrios grynos spalvos sijonai, daug chaki, pilkos ir smėlio spalvos. Kartais – ne kapsuliniai daiktai, kurie vilkimi vieną ar du kartus, kaip, pavyzdžiui, šilkinės stambių gėlių raštu margintos plačios kelnės arba off-shoulder palaidinė kaip duoklė karščiausiems trendams.

Tokiu paprastu principu galite tvarkytis ir savo spintose. Apgalvoti baziniai daiktai+raštai+formą išlaikantys audiniai+prabangiai atrodantys drabužiai derinami su itin kasdieniais, tokiais kaip džinsinis švarkas+keletas jūsų asmeninių prisilietimų (lūpdažio spalva, jums geriausiai tinkantis kelnių siluetas ar akinių forma). O madingus drabužius pirkite tuos, kuriuos mėgstate dažniau atnaujinti arba jaučiat silpnybę. Jennos atveju tai yra džinsai, jie nebūna skinny ar plėšyti boyfriend, visada labiau fashion negu basic.

Keletas praktinių momentų: Jenna Lyons yra tikrai aukšta (virš 1,80cm), bet ji nevengia naudoti papildomai ūgio suteikiančių triukų – gilių V iškirpčių, plačių ilgų kelnių, smailių aukštakulnių ir paaukštinto liemens sijonų.

And there you have it, Jennos Lyons stiliaus pamoka išmokta. Nors ji visada sako, kad savo asmeninį stilių susidėliojo vadovaudamasi “kas patinka, tą rengiuosi” logika, J.Crew guru labiausiai patinka…. beveik viskas. Todėl su stipriu įgūdžiu maišyti ir derinti viską tarpusavyje ji atrodo taip, kaip atrodo. Mix&Match čia yra tikrasis ingredientas, kurį ir aš pati visada rengdamasi naudoju.

Keli Jennos spintą atitinkantys daiktai, kaip visada – spustelėjus ant pažymėto teksto.

Makeover Times: Fran, The Nanny

Žinoma, dauguma esam analizavusios Kerės iš “Sex & The City” autfitus. Ir bendrai, įžymybių stiliaus kopijavimas yra labai senas elgesio paternas (tas dabartinis FB paplitęs testas “į kurią įžymybę esi panašus”, kur visi yra beyonces arba timberleikai – stop it). Aklai kopijuoti su viens-prie-vieno kokybiškomis savo versijomis  nėra blogai. Svarbu išvengti aliexpress stiliaus katastrofų. Gana tų moralų, einu prie reikalo.
Nuo šiol atrinksiu dar nepabodusią arba jau pasiilgtą aktorę/veikėją/atlikėją, ir atkartosiu jos derinius savo pasirinktomis šmutkėmis, kad jūs galėtumėt sau pasidaryti pilną teminį meikoverį. So much fun!
Šiandienos prožektoriai nukreipti į Fran Drescher ir jos visiškai ne minimalistinius derinius seriale “Auklė”, kurį bent jau aš žiūrėjau su pasimėgavimu.
Ši sassy auklė mėgo ryškius, dramatiškus spalvų kontrastus, labai daug siaurų mini sijonų su rollneck’ais, A formos mikro mini sijonų su trumparankoviais megztukais, džinsinius šortus su kailiniais, quirky printus, skeltukus priekyje, kostiumėlius su sijonais, sukneles su ekstra dideliais pečiais and all that jazz.
Klasikinis Fran autfitas – grafinio rašto juodai baltas mini ir prigludęs megztas “golfas” arba siauras plonas megztukas. Pamiršta, efektinga, linksma.

CJZN_ZmUwAEdapA

Toliau – Fran visada mėgo juodą odą. Svarbu, kad ji būtų lygi ir skin tight. Dažniausiai – irgi mini sijono pavidalu. O atkartoti šitam Shazam! įvaizdžiui trūksta ryškios trumpos megztos palaidinės. Pasirodo, ryškiai rožinės šiuo metu yra deficitas, tai tiks ir raudona arba pastelinė rožinė su balta kate kaip bonusu.
Ir dar svarbus pastebėjimas – Fran pėdkelnės – tik labai plonos, juodos. Jokių 40 ar net trim denų. Daugiausiai – dvidešimt.

tumblr_nn6pg4fV4g1u65h8xo1_250

O dabar priartėjome prie mano favorito – nedažytų natūraliai gelsvų pasivėlusio kailio kailinių, baltų laisvesnių denimo šortų aukštintu liemeniu ir crop-golfo. Norisi sakyti – nepakartojama. Bet tai yra dar ir kaip pakartojama.

40c3ed8f7fd53f55c4a7ecb9db247bc0

Žinoma, grožis neretai slypi paprastume (kartais būnu žiauriai originali), tai aš manau, kad nepelnytai pamiršta yra juoda tank tipo suknelė. Ji nėra ta maža juoda, ji yra tiesiog teisingas užribis, nes arba panaši į apatinius marškinėlius, arba į sporto aprangą, o Fran mokėjo tuo mėgautis. Great stuff.
Tik nekartokit Kim K tank tipo suknelių stilizavimo, nes jis nėra chic.

tumblr_nqu8iglABP1rapmzlo4_1280.0

Šiam kartui užteks. O jeigu jausit, kad norisi daugiau Fran autfitų, būtinai apie tai skalambykit komentaruose.
Visus daiktus rasit paspaudus pabrauktą tekstą. Ir parašykit, kokių nenuobodžių aktorių/dainininkių/divų arba nebanalių selebričių autfitus norėtumėt pamatyti prikeltus į dienos šviesą arba, what the heck, ir į pirkinių krepšį?

Toodles!

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save The World, Use The Fragrance Language

l-eau-d-hiver
Aš esu kvepalų frykė. Ir snobė. Tuo nesididžiuoju, bet ir nesibodžiu. Tai yra ta siaura sritis, kuri nuostabiai išjungia regėjimą ir įjungia instinktus. Dar tai yra tas pasaulis, kuriame žodžiai parenkami atidžiau negu įkaitų išlaisvinimo operacijoje. Kur subtilumas yra kaip niekur kitur reikalingas ir sveikintinas, o skonio nesufeikinsi, kaip ir savo odos Ph, kuris gali net banalų kvapą paversti kažkuo geresniu arba tobulą kompoziciją išdarkyti negrįžtamai.

Man kvepalų pasaulis susideda iš kelių labai ryškių dalių: 1. kvapų uostymo, stebėjimo kaip skleidžiasi natos ir sudedamųjų dalių atpažinimo, atsirinkimo (čia jau pažengusiems kvepalų frykams) 2. skaitymo apie kvepalus, vartotojų nuomones (fragrantica.com man kartais keičia FB), 3. kvepalų promo įvaizdžio ir oficialios jų sukūrimo istorijos (toliau šito nebesigilinu, niekada nesieju kvepalų kūrėjų su pačiais kvepalais, rock stars man egzistuoja tik pačiam roke. Nors atskirai skaityti apie Nosis yra baisiai įdomu.), 4. kas iš mano pažįstamų žmonių kuo kvepia (arba kuo galėtų kvepėti. Personal perfume shopping’as yra neišnaudota niša), 5. keliavimo mintimis į tas vietas, kur auga kompozicijoje naudojamų sudedamųjų dalių augalai, klimato įsivaizdavimo (ir visa tai visada mano mintyse gaubia tyla).

Uostyti reikia saikingai. Tarkim, vieną ar dvi dienas per savaitę tam skirti yra maksimalu. Nes kvepalus turi tyrinėti pakankamai švaria galva. Ką ten švaria – aštria. Visko iš eilės arba “va čia irgi iš sunkesnių, rytietiškų” konsultantės penkiolikto paduoto buteliuko uostyti taip pat nereikėtų. Apskritai, gerai apie kvapus man kol kas yra pataręs vienas žmogus gyvenime. Ir tai buvo Vilniaus oro uosto “Creme de la creme”, penktą ryto. Ji mane tiesiog pagavo, suprato, apie ką aš per kelias minutes, ir nepasiūlė nė vieno kvapo ne į temą. Nežinau, kaip ji tai padarė, bet buvo įspūdinga. Dažniausios dvi idiotiškos reakcijos į mane ir pagal tai sekantys pasiūlymai: “jūs tokia ryški” arba “jūs labai subtili, rami”. Čia kaip: “ooo, šitame vyne yra alkoholio”. Linkiu ir jums vien gerų kvapų konsultantų ir adekvačių reakcijų į jus. O jeigu jaučiat, kad bruka, geriau atidėkit tą kvapų operaciją kitai dienai. Ir šiaip, ateikite bent jau žinodami, ko tikrai nenorėtumėt.

Taigi, mintis kuri pribloškė po paskutinio kvepalų pirkimo, kuriuos rinkausi būdama visapusiškai labai pavargusi, su noru, kad kvepalai man netrukdytų išlikti susikaupusiai ir ramiai (intravertiški, nevulgarūs kvapai, nepaliekantys šleifo, pasirodo, yra naujas trendas), yra tokia: jeigu daugiau žmonių kalbėtų taip vaizdžiai, empatiškai, subtiliai, nedaugžodžiaudami ir parinkdami tik po vieną tam geriausiai tinkamą apibūdinimą, kaip kvepalų mylėtojai ir kūrėjai, pasaulis būtų geresnė vieta. It blew my mind! Keli tokios kalbos pavyzdžiai:

“The entire mixture is well integrated between notes, with a soft and elegant evolution. This winter Ellena is dusty, fluffy, soft, warm and above all very serene, conveys peace and naivete.”

“Can you guys recall that moment when someone (a friend or someone you enjoy having around) in the middle of the winter enters your warm house, their cheeks are red and their kiss is cold (they took a bath at their home just recently, they put on clean clothes and a wintercoat and then headed to your place walking)? That moment is in this bottle.”

“It is oh, so peaceful. I use it at night when I am tired after a long, hectic day. It instantly has a calming effect on me. Like sipping tea from your favourite china cup. It is comforting and softly wispers into my ear that we are gonna be together. Transparent veil of scent surrounds me.”

Visi iš to mano naujo, pribloškiančio savo otherworldly ramybe, kvapo įvertinimų. Jo didenybės, L’Eau d’Hiver Frederic Malle (by Jean Claude Ellena). Sako, žmogus/kūrėjas/nosis – estetas, ir jo kompozicijos tik mega estetiškos.

jean-claude_ellena_1

Gosh, kaip gera rudenį ieškoti žieminių kvapų! Jeigu kurčiau, tai irgi tik žieminį. Nes jie yra most magical.

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Niekada nesibaigiančios paieškos


Šįkart posto priešistorė paini man pačiai.
Jau po to, kai tiksliai žinojau, apie ką noriu parašyti ir turėjau nuotraukas, istoriją ir much įkvėpimo, keletą dienų svarsčiau, ką parašyti.
Iš pradžių sumanymas buvo aiškus: noriu savo skaitytojams ir labiau – sau pačiai – daugiau papasakoti apie VDK, arba Visokių daiktų krautuvėlę Užupyje ir vienus kvepalus, kurie man iškart įsigėrė į sąmonę.
Po apsilankymo kilo dilema: daugiau rašyti apie pačią parduotuvę, joje pardavinėjamus kvepalus ar apie kiek magišką tos vietos konsultantę ir jos seserį. Apsilankymo dieną jos man papasakojo keletą žavingų istorijų apie ten esančius daiktus ir su jais susijusius žmones. O niekas manęs labiau neįtraukia negu geros istorijos. Todėl pirminį sumanymą rašyti apie kvepalus pakeičiau.
Taigi, žingsniavau penktadienio popietę į Užupį jau apsisprendusi, kad noriu išgirsti kuo daugiau visko apie muzikines dėžutes, kvapus, arba labiau apie tai, kodėl vieni arba kiti patinka pačiai konsultantei, atidžiau apsižvalgyti ir išsinešti maksimalią keistenybių patirtį. Nes keistenybės, dėmesys detalėms ir susikurti trumpalaikiai asmeniniai ritualai verčia suktis mano pasaulį.
Ten yra prisukama muzikinė lėlė, kuri savo blizgančia rausva suknia, violetiniu dūminiu makiažu ir kartėlio persmelkta veido išraiška sukuria šiurpų kontrastą su iš jos sklindančia svajinga ir nekalta melodija. Yra akinių, įrėmintų mediniuose rėmuose po stiklu. Yra visokių formų mažų lagaminų ir dėžučių. Yra kietų atvirukų, kuriuos norisi kam nors išsiųsti be progos. Yra visokio dydžio muzikinių dėžučių ir yra viena didelė ir neįsivaizduoju kokio senumo muzikinė Dėžė, iš kurios sklinda itin nostalgiška ir laiku atgal nutėškianti melodija, ready or not. VDK rezidentės sakė, kad ją užkuria tik ypatingiems svečiams ir tik šeimininkas. Yra galybė paveikslų. Yra keletas tarybinių laikų niekučių – tai atskiedžia bendrą unikalumo koncentraciją. Aš net neprisimenu visko, ko ten yra. Patys užsukit ir apsižvalgykit.
Nesu senų daiktų kolekcionierė ir neturiu jiems silpnybės, man patinka tik apgalvoti, kada jie buvo pagaminti, kokie istoriniai laikai buvo gamintojo šalyje, kodėl ir kokiu keliu jie atsidūrė šitoje parduotuvėje ir t.t. Kaip vienas mano fabulous draugas sako: „nėra nieko geresnio už nauja.“ Todėl įsigijau pačius naujausius kvepalus iš Frapin karališkų kvepalų genijų. Ne todėl, kad jie naujausi. Negaliu nupasakoti, kodėl. Kai pasimatysim, užuosit mane ir bus viskas aišku. Tik dabar skendžiu aldehido, juodojo pipiro, trijų skirtingų rožių, šafrano ir kedro aromate.
Grįžtant prie to, kas visų pirma ir įkvėpė parašyti apie VDK. Kvepalai. Anksčiau buvau paviršutiniška kvapų vartotoja, dabar mano nosis mane veda naujais olfaktoriniais keliais, jaučiuosi lyg uoslė paaštrėjo dvigubai ir viską užuodžiu daug greičiau, kvapus atskiriu aiškiau negu bet kada anksčiau. Negaliu nusakyti, kiek džiaugsmo ir naujų minčių sukelia naujai atrasti kvapai. Kvapai, kurie yra už mano komforto zonos ribų. Tada tos ribos plečiasi ir hello, new world.
Vieni iš tokių nekomfortabilių kvapų iš VDK lentynų – Vero Profumo „Rozy“ kvepalai. Taip pat labai naujas ir šviežias kvapas Vero Profumo galerijoje. Pirma mintis pauodus: oh, how lovely. Paskui ateina svaraus vintažo, geriau gyvenusių ir prabangesnių ritualų turėjusių dramatiškų damų už mano visų pažįstamų močiutes kartu sudėjus, vaizdinys. Turbūt, dėl alyvų ir vintažinės rožės kvapo, kuris šioje kompozicijoje man yra nr.1. Rožę mokausi pažinti naujai, tai nėra kvapas, kurio įprastai ieškau. Man dažniausiai pirmu smuiku griežia vetiveris, vanilė, kedras, agarmedis, gintaras ir medus. Taigi, Rozy kvepalai buvo kurti turint mintyje aktorę Anna Magnani, 1955 metų filme „The Rose Tattoo“. Kvapą galite patyrinėti VDK.
Apie kvapų paieškas ir atradimus dar tikrai pakalbėsim.
Viena žinau – dar neišaugau iš pomėgio palikti dramatišką kvepalų šleifą.
Oh, well.
sisters
Jos jums gali papasakoti daugiau istorijų negu tikitės išgirsti