Thrills & Volume

Kas dar gali jaudinti, kai, atrodo, kad viskas madoje išbandyta ir išsimatuota?

Iš naujo išrasti drabužių niekam nepavyks. Mados ciklai pradėjo suktis kaip vilkelis. Apsirengimo jaudulys su laiku po truputį išgaruoja. Lieka sezonų kaita ir su tuo ateinantis mini persikūnijimas į naują save. Makeover’iai. Dar yra valios dovanos. Pabandysiu paaiškinti, ką tuo noriu pasakyti. Kai turi valios atsirinkti madoje tik tai, kas tave asmeniškai domina ir veikia teigiamai (gal lieknina, gal gražiai paryškina odos kompleksiją, gal suteikia beprotiškai jaudinančio spindesio, gal padeda paneigti fizikinius dėsnius arba suteikia neabejotiną emocinį šarvą), nepuoli prie visko kaip išprotėjusi beždžionėlė tą pačią sekundę, kai, tarkim, pasirodo viniliniai miniakai, nes gal glam-punk’as tau visiškai negroja, per laiką mada tave apdovanoja. Arba pats save apsidovanoji, nes nesiblaškai ir gauni didesnes jaudulio dozes atėjus laikui.
Aš esu už valios ir šopingo režimo turėjimą. Spontaniški gali būti smulkūs, nebrangūs pirkiniai ir tik maždaug pirmoje mėnesio pusėje. Reikia savo spintą formuoti kaip tvirtą darinį, nepajudinamą vienų naujų oranžinių kuločių (tai dabar man ir naujų batų, naujo švarko, kažkokios palaidinės reikės!). Reguliariai ją apvalyti. Išsigryninti, kas šiuo gyvenimo etapu labiausiai tinka. Gal keitėsi plaukų spalva? Trust me, kai grįžau prie savo natūralių tamsių rudų plaukų, mano spinta patyrė negailestingą reviziją, o pildoma yra itin apdairiai ir strategiškai.
Tas pats galioja ir makiažo skyreliui. Prisipirkti naujų lūpų pieštukų ar 6-tą skaistalų atspalvį asmeniniam naudojimui gali atrodyti kaip gera mintis blogą dieną (nes aš galiu, aš savo gyvenimo valdovė, be to, čia juk tik keli eurai), bet tai yra toks pat neapdairus chaoso sau kūrimas. Ilgalaikis šopingo list’as ir meikapo priemonėms, ir drabužiams, ir namų apyvokos daiktams yra highly recommended.
Kuo dabar džiaugiuosi pati? Stipriom, aiškiom, naujom formom. Iš ko vėl kyla klausimai: ar po šituo autfitu žmogus turi kūną, ar tik sumaniai pritvirtintas galūnes? Kiek vienetų militaristinių kišenių žmogui gali reikėti? Ar tai paukštis, aitvaras, o gal juodoji raja? Kartais esu linkusi palikti truputėlį mistikos.

P.S. Ačiū už kantrybę! Žinau, kad buvau dingusi per ilgai.

Paltas/suknelė – OHMY,
Kelnės – H&M,
Palaidinė – Secondhand,
Auliniai – ZIGN,
Rankinė – Cheap Monday,
Akiniai – Mango.

I Still Don’t Know How To Pack

Gudrūs tutorialai kaip susipakuoti visą kelionės garderobą ir kosmetiką (?) tik į rankinį bagažą, selebričių “what’s in your bag” geranoriški atskleidimai, kaip jos išties daug daiktų nesinešioja, nors į rankinę telpa visas moters pasaulis (ane?), bet va ir be wet wipes negali, ir be veido kremo (aš vis dar nesuprantu, kaip gali žmogui prireikt vidury dienos pareaplainti kremą. Eini eini, dirbi dirbi, ir šast – išsitrauki kremo. Rankų kremą suprantu.), ir be atsarginių dviejų porų pėdkelnių, pakrovėjo, plančetės ir dviejų Tom Ford kvepalų buteliukų, kurie tikrai nėra iš lengvųjų. Žodžiu, aš nepriklausau tai palaimingai light-packer’ių grupei. Kiekvienai kelionei deduosi kiek daugiau negu gali prireikti. Dažniausiai prireikia visko, labai retais atvejais – kiek daugiau negu pusės šmutkių. Ir vis tik man didžioji mistika dėliojimęsi tebėra kelionės į šiltus kraštus. Atrodo, vieną kartą nukeliauji ir jau žinai likusiam gyvenimui, ko tau ten gali prireikti. O vat ir ne. Man kiekviena šilta pajūrinė kelionė yra mįslė. Bendrai esu labiausiai atsipūtusi keliautoja ir daiktų susikrovėja. Kai kiti tikrina dešimt kartų ar tikrai turi pasą, pakrovėją, plokštelę (kai tau nuima breketus, tu plokštelę nakčiai dediesi for the rest of your life. Mes su Luku abu turim plokšteles. So millenial.), aš susidedu ir nebeabejoju, žinau, kad turiu viską, nes atsimenu, kad dėjausi. Taškas. Labiausiai tricky dalis yra jau nuvykus į kelionės tikslą susiprasti, koks atstumas nuo viešbučio iki paplūdimio. Ir koks realus jaučiamas karštis. Nes jeigu ten pragaro liepsnos, o įsidedi labiau įliemenuotus, odą standžiai apglėbiančius drabužius – you’re screwed. Šįkart kroviau lygiomis dalimis ir laisvų, plevėsuojančių suknelių, ir aukšto juosmens įpakuojančių daiktų, ir crop-top’ų, ir plačių glamūrinių kelnių, džinsinių šortų ir simple marškinėlių. Man prireikė tik tų laisvų suknelių ir džinsinių šortų. Gyvenime savo laisva valia taip nuobodžiai paprastai ir banaliai nesirengiu kelias dienas iš eilės. Bet kai tik susivokiau, koks scenarijus man pasiteisins labiausiai ir tai priėmiau kaip normą, viskas buvo ok. Hell, aš šįkart su flip-flopais ir į parduotuvę, eidavau. Jokių mados ambicijų irgi kartais sveika. Nors tik labai, labai trumpam. Paskui savivaizdis gali negrįžtamai išsikreipti ir standartai nukristi kažkur žemiau jūros lygio.
Žodžiu, trumpa autfitų kronika:

Processed with VSCO with f2 preset

Taip, aš turiu lininę marškinių tipo suknelę. Ji nepakeičiama būtent pragariško karščio ir šlapio maudymosi kostiumėlio po ja scenarijui. Chaki spalva vasarai yra jėga, nes dailiai paryškina įdegį ir draugauja su aukseliu. Auksinės laikinos tatuiruotės, papuošalai, basutės – whatever.

Processed with VSCO with a5 preset

Šortai ir crop-topas vienu metu man irgi būna pateisinami tik svilinančio karščio atveju. Kitaip aš būtinai rinkčiausi pilno ilgio palaidinę ir ją kamšyčiau į šortus (man reikalinga bent kažkokia liemens iliuzija, o aukštintas juosmuo tą puikiai sukuria). Tos basutės? Irgi tik kai ambicijas turiu nustumti į šoną. Žodžiu, turiu tokiems atvejams skirtą šmutkių stash’ą, kurio savo lietuviškoje kasdienybėje neliečiu.

1DSC_8316

Tada Ta raudona suknelė. Ji yra žmonijos kolektyvinio kūrybiškumo rezultatas, nes yra versatili, lengva kaip pūkas, pakankamai nenuobodi ir nuolankiai man tarnauja jau antrą vasarą. Bet jaučiu kad tuoj pabos ir atsidurs Vintede.

Processed with VSCO with a5 preset

Džinsiniai šortai ir paprasti marškinėliai. Kvaili seni marškinėliai. Kartais geriau nebūna!

Processed with VSCO with a5 preset

Taip, aš dažniausiai su savim vežuosi vieną porą aukštakulnių. Nes man jų visada prireikia, nes visada būna bent vienas vakaras, kai noriu jaustis literaliai pakylėta. Tąkart buvo Luko gimtadienis ir nieks man negalėjo sutrukdyti avėti savo satininių barely there basučių.

UWUW1960

Elegantiškesni ne džinsiniai šortai irgi visada turi gulėti lagamine bent vieni. Nes jie gali atlikti sijono ar net suknelės funkciją, priklausomai nuo viršaus. Šitie geltoni man yra no-brainer’is, dera su žiauriai daug kuo ir yra nenuobodūs dėl a la šilkinės tekstūros, platumo ir aukšto juosmens.

Processed with VSCO with a5 preset

Man patinka pikapai ir zebro raštas (suknelė iš Asos, ją galit rasti va čia). Win-win!

Ko labiausiai trūko lagamine? Dar vieno bandeau tipo siauro, mažo bikinio deginimuisi. Jeigu jau įgauti bikinio žymes, tai bent jau kuo mažesnes. Visi dirželiai, šniūreliai, vientisos yra žavu plaukioti jachta, maudytis jūroje, eiti į baseino vakarėlius, būti pavėsyje, bet jeigu jau deginuosi, man reikia kuo daugiau atviro odos ploto.
Kita vertus, kelininko atspalvio įdegis irgi nėra aukštas lygis.
O aš tokį netikėtai paskutinį kartą ir iškultyvavau.

 

Gal jūs esat nulaužę pakavimosi kodą? Plyz, atskleiskit jį ir man!

 

Dressy Arts Teacher Chic

Žmonės susikuria kančias ten, kur jų prieš tai nė nebuvo. Tuoj paaiškinsiu apie kokį mados procesą čia kalbu.
Prisimenat, kai visi vienu metu panoro atrodyti truputį stipriau į anti-estetikos pusę negu basic ir casual? Didžioji normcoro era. Tada po jos įsitvirtino bendras tonas rengtis taip, kad atrodytum visiškai dėl savo išvaizdos nesistengęs (prisidėjo ir Vetements fenomenas). Nors nematomų pastangų sukurti tokį messy įvaizdį būta daugiau negu dressy atveju. A la natūrali be makiažo oda, bet spindinti kaip už milijoną, I woke up like this plaukai (bet pakankamai estetiškai suguldyti), labai expensive awkward ilgio kelnės, kurios atrodo kaip dieduko pasiskolintos darbinės kelnės, koks tinklinis ridikiulis, irgi ne iš senų laikų o hi-fashion (think Olsens). Ir prasidėjo slaptos vidinės frustracijos era. Ačiū dievui, dabar atėjo jos atoslūgis, su nauja girly dressy era. Būti tiesiog dailiai apsirengus ir atrodyti puošniai vėl darosi hot. Ir aš negalėčiau būti laimingesnė. Kurį laiką galima ignoruoti faktą, kad traktoriniai batai juk tokie madingi, bet yra kiekvieno shoe-maker’io su skoniu didžiausias košmaras, nes akys greitai išsiilgsta grakštumo plono pado sleek basute aš mule. Braletė ant baltų marškinėlių irgi gal faina, gal 90’s, gal truputį in-your-face-i-do-what-i-want žaidimas, bet objektyviai žiūrint, tai yra trashy stilius be jokios ironijos.
Lengviau atsikvėpus, smalsu patyrinėti, o ką dar atsinešė tas dressy chic trendo sugrįžimas. Juk jis negali grįžti tiesiog toks plain and simple koks buvo seniau. Taigi, su savim jis atsitempė dailės mokytojos glamūrą (Annie Hall tipažas). Atsimenat, kokius papuošalus, drabužių siluetus ir spalvas, kokius audinius ir šukuosenas rinkdavosi jūsų dailės mokytojos? Tai va, daug nedažyto arba natūraliomis spalvomis dažyto lino ir medvilnės, natūralios odos spalvos avalynė ir galanterija, artsy crafty ir truputį rytų kultūra kvepiantys auskarai, pakabukai, apyrankės, ir užtikrintumas savimi darant net visai paprastus dalykus. Dar nemažai unisexo. Visa tai suporavus su šviežia elegancija gaunasi truputį labiau meniškais potėpiais kvepianti nauja estetika.

P.S., tai yra labai palanki tendencija stilizuojant savo senas sukneles ir ilgesnius sijonus su hot avalyne, berniukiškais kirpimais, dailiomis rankinėmis arba visiškai nutrintais ridikiuliais.

O aš kaip tyčia prie to paties atradau ir naują parduotuvę, kuri patenkino mano artsy rytietiškų dailės mokytojos susižavėjimo nusipelniusių papuošalų! Klipsai, apyrankė ir žiedas per visą pirštą iš “Butiko” Telšiuose, Respublikos g. 11A. Jie atsidarė tik praėjusią savaitę ir papuošalų lentynos yra HOT.

DSC_7963

Suknelė – H&M (iš Humanos),
Basutės – ASH,
Medinė delninė – Mango,
Žiedas su dviem spalvotais rutuliukais – iš no name butiko Berlyne,
Spiralinis žiedas – five and two Jess Ring, iš Urban Outfitters.

I’m Wearing My Ideals

famiglia-orientale
Man atrodo, kad labiausiai aš visada noriu neįmanomo. Kas ranka pasiekiama atrodo neverta susidomėjimo, neturi mistikos trupinio ir romantikai būdingo karščiavimosi, kliedėjimo dėl idealo.
Žadėjau papasakoti, kaip renkuosi vasarinius kvepalus, arba nebūtinai vasarinius, bet turiu žiemai ir vasarai būdingą susidomėjimo kvapais periodą, per kurį tipiškai atsirenku tą vieną kvapą kuris tampa mano to laiko nauju atspirties tašku labai intymiame lygyje, savotišku simboliu ir totemu, aplink kurį pinasi nauji prisiminimai (nesu sentimentali ar melancholiška, bet prisimenu viską geriausiai per kvapus).
Tai žiemai man reikia rimties, susikaupimo, ištvermės nuotaiką padedančių sukurti kvapų. Jie niekada nereikalauja papildomo dėmesio, yra kantrūs, ir nuteikia kaip ilgai ilgai pianino pamokai (realiame gyvenime ta nuteikdavo mokytojos kvepalų ir cigarečių susimaišęs kvapas ir tylus linktelėjimas – pradedam).
Vasarą aš noriu pamiršti viską apie susikaupimą, ramybę, nesigesinimą, ir noriu būti kaip magnetinė audra. Ne sukelti sau tokią būseną, bet kad kvepalai sutaptų su tokia jau egzistuojančia nuotaika. Vasariniai kvepalai turi būti žiauriai geros nuotaikos atspindys, jokio moodiness, jokio animalistinio direktyvumo, jokio sterilumo. Jie turi būti apčiuopiami, truputį svajingi, ryškūs ir tiesiog su geru smūgiu. Kaip žvengimas pilna burna iš lygiomis dalimis negero, bet juokingo dalyko. Apie šleifą nekalbu, šleifus palikim nuotakoms, o kvepalai yra vieno žmogaus reikalas, visas kaimas neturi žinoti, kas nusipirko naujus.
Ko netoleruoju vasarą – tai pernelyg naivaus citruso ar paviršutiniškos vanilės. Bet sumaniai supintus aš juos myliu.
Grįžtant prie to neįmanomo norėjimo. Aš labiausiai mėgstu orientalistinius kvapus vasarai. O jų idėjos pagrindas – sodrus visokių magiškų dalykų pribujojęs sodas kažkur dykumos pakraštyje. Yra – nėra. Įmanoma, bet nelabai principas. Toks, ant kurio pastatytas mano pasaulio suvokimas ir karščiausi norai!
Pradėjau savo ilgas, iki rudens truksiančias atostogas ir man reikėjo kažko, kas būtų taip begėdiškai linksma ir malonu, kad net truputį žnaibytų ir primintų, kad čiderstvų laikas prasideda. Be didelių svarstymų keliavau tiesiai į Visokių Daiktų Krautuvėlę Užupy, nes kai reikia kažko nekonvencinio, kitur net nebandau ieškot. Plius, žinau kokie jie frykai dėl specifinių prekių ženklų ir specifinių prekių atsivežimo, kad daugiau niekas tokiais neprekiautų. Ir I’m a sucker for that (nieks nebandot pirkti paveikslo su irisais ir tų dviejų mažų abstrakcijų mišria technika baltuose rėmeliuose, aš jiems taupau, o jeigu jie kažkada nuspręs parduoti tą su nuoga moterimi ir paukštuku “Paskutinė meilė”, tai aš pirma eilėje, šalin rankas!). Lo and behold, aptikau ne tik iš proto varantį kvapą (mane retai taip jaudina dalykai), bet ir visą brand new kvepalų prekinį ženklą, įkurtą tik šiais metais! DFG 1924, ir jų nekompromisinis Narciso. Sako, labai save įsimylėjusiems. O aš sakau, kad save mylint lengviausia mylėti visą likusį pasaulį. Juk labai geras atspirties taškas! Ir dar sakė, kad vyko sudėtingi manevrai italus bandant įtikinti leisti prekiauti jų produkcija čia. Kova dėl idealų! Romantika iki apsiš***mo! Žinau, labai daug šauktukų, bet aš esu eksaited.
Pats kvapas – šiltas, gyvas, intensyvus, sproginėjantis, po to varvantis, sensualus, be jokio impozantiškumo, nuolat besirutuliojantis.

5D600B10-A728-4162-BDC8-60912E0118BC

O poros praėjusių vasarų palydovas buvo kitas nuostabus orientalistinis rožių kvapas (neraukykit nosies dėl rožių, jos yra viena iš netikėčiausių kombinacijų sukuriančių natų parfumerijoje) Rosee des Jardins d’Ispanah, Chaugan. Bet man jie dabar taip nebegroja, dabar kiti laikai, kitos naujienos, kiti reikalai, todėl paliksiu žiemai, kai reikės trupučio daugiau šilumos.

Tikiuosi sudominau Visokių Daiktų Krautuvėlės reikalais. Nes ten yra tikri daiktai, jokio bullšitėlio, jokių nesąmonių. Reikia kietos mažos skulptūros namams iš bronzos? Eikit ten. Reikia unikalių vintažinių papuošalų? Irgi ten. Priminimo, kokie būna tikri žmonės? Žinot kelią.

Tai see you, kartais čia dar pasimatysim šią vasarą, bet nemeluosiu, tikrai ne dažnai.

Kvapnios vasaros ir likit ištikimi savo idealams.

Feline Camo Victoriana

  • Nosį - aukštyn!
  • Meowing intensifies

Jeigu už kiekvieną kartą, kai savimi besimėgaujanti moteris literaliai apsirengia bele ką ir atšauna “o man taip gražu” aš gaučiau po eurą, dabar spaudyčiau auksinę klaviatūrą. Aišku, rožinio aukso, nes man jis labai nesveikai patinka. Tokioms moterims nereikia jokio profesionalaus patarimo, anei nukreipimo gera linkme, nes jos savimi 100% užtikrintos, labai teisios, nelinkusios leistis į diskusijas, argumentai joms yra asmeninis įžeidimas ir šiaip, vyras sakė, kad gražiai atrodo. Ir ne tik kalbant apie išvaizdą. Teisumas (skamba kaip teistumas) yra rimta diagnozė, sulaikanti žmoniją nuo visokių rūšių naujovių ir pažangos.
Nusprendžiau skolintis šitą logiką, nes per didelis empatijos kiekis žmonėms, turintiems nepagrįstą nuomonę mane gali paversti pudingu.
Gerai apie tai pagalvojus, toks nusiteikimas juk būdingas ir vaikams, bei vyresniems žmonėms. Jie žino, ko nori, žino, kas patinka, ir ain’t nobody gonna discuss this with you, deal with it.
Nesakau, kad aš pati labai laukiu patarimų iš visų apie savo išvaizdą, ar kad man būdingas tips’ų ieškojimas. Bet nutariau tai pastūmėti dar vienu leveliu toliau.
Ir kas gavosi? Gera nesąmonė. O nesąmones aš mėgstu, nes yra apie ką pagalvoti. Mama taip ir pasakytų:
– Kokią čia nesąmonę apsirengei?
Viktorijos laikų stiliaus itin konservatyvi, visiškai uždara balta suknelė (ir į vaidilučių apeigas, ir dar kartą pasikrikštyt, ir pirmai komunijai (nuoroda į autfitą) ir kaip dvaselei pasklandyt aplink priešų lovas gūdžią naktį), camo vyriškas oversized švarkas, rankinė-katytė, su kačiuku-pinigine, ir kuo moderniausios basutės permatomo plastiko kulnu. A, ir ilgos priklijuotos blakstės. Nes kas man neleis?
Jausmas labai yzi, atrodymas labai visoks, o ir daiktų miksavimas pagal mano pomėgius – nevaržomas.
Tai linkiu ir jums rengtis nesąmonėmis, kokiomis tik norisi. Pasiimkit 4-5 jums labai patinkančius daiktus, negalvokit ar jie tarpusavyje dera, ir tai vilkėkit vienu metu. Bus gerai, pažadu.
Nebūkit nuobodos, kruopščiausiai apgalvojančios kiekvieną savo įvaizdžio smulkmenėlę, sąmoningai palikit ekspromto, nes girdėjau, didelės pastangos jau seniai nemadingos ir kvepia neuroze. O vidutinės ir mažesnės pastangos – visada gerai.

Suknelė – blusturgis,
Švarkas – New Era (vyriškas),
Basutės – Miista,
Rankinė ir piniginė - ASOS (parduodami atskirai),
Trikampis žalias žiedas – Glamourous,
Dviejų apskritimų žiedas – iš no name butiko Berlyne.

Summer Heat

Keli dalykai, dėl kurių mes sutariam nuo pradžių yra tai, kad jūs čia matysit ryškių spalvų, drąsių derinių ir bus kūniškumo (bent vasarą). Dar – kad kalbėsim nevyniodami nieko į malonybinę aplinkkelių vatą. Ir vienas iš svarbiausių momentų – daiktų naudojimas ne pagal jų tikrąją paskirtį. Vadinkit tai kūrybos laisve arba nesąmone, aš vadinsiu būtinybe.
Tai šiandien čia yra visi tie dalykai.
Žinot kas mane stebina panašiai kaip žiemą kelininkus – sniegas? Vasara mieste. Ji priploja prie žemės, apstulbina savo gosliu karščiu. Atrodo, kad nėra kur dėtis. Dar ne atostogos, degintis nėra kur, bet tu jau esi vasaroje, so deal with it. Ir nėra geresnio jausmo, kaip tas, kai žinai, kad pergudravai. Save, vasarą, kitus. Tiesiog žiauriai outsmarted everyone. Ir aš to jausmo susigeneravau neironiškai (ir tikrai ne dėl to, kad pritrūko švarių apatinių) vilkėdama raudoną vientisą maudymosi kostiumėlį, trumpučius žydrus džinsinius šortus aukštu liemeniu, iiiilgą kimono (jūs sakot paplūdimio, aš sakau – miesto) ir truputį 90-ųjų nostalgijos aksesuarų pavidalu. Buvo best times ever. Mano atmintis trumpa, atsiprašau, jei kam nors taip esu sakiusi anksčiau ir nebepamenu, tada tikrai irgi buvo best times.
Ir dar, kad galėčiau ir toliau nerūpestingai atidengti tiek odos be melanomos baimės, būtinų būtiniausiai naudoju apsaugines priemones nuo saulės. Ypač veidui. Jeigu iki šiol nervindavo riebų blizgantį sluoksnį paliekantys kremai, yra toks žiauriai handy mažas flakonas Eucerin matinio veido fluido nuo saulės, su SPF 50. Telpa kad ir į šortų kišenę, “numatina” net dieninį prieš tai išteptą kremą, neturi jokio kvapo ir nepalieka tų baltų dryžių jeigu tepama labai skubant. Nebūna per didelio SPF filtro, trust me, man vis tiek ir toliau generuojasi strazdanos (foto senėjimas nebūna labai patrauklus vasaros pabaigoje).

Žinau, kad vasarą tikrai ne visi pabėgat ten kur baltas smėlis ir mediniai takeliai per jį.
Tas susigyvenimas su karščiu mieste, it can be sexy.

DSC_7526

Kimono – Kristi Andress x Audimas,
Maudymosi kostiumėlis – Calzedonia,
Šortai – H&M,
Basutės – Steve Madden,
Saulės akiniai – House of Holland,
Klipsai – Fashion Zone,
Rankinė – Mohito,
Kremas – Eucerin matinis veido fluidas nuo saulės SPF +50.

P.S. Mėlynė ant šlaunies yra vasaros Must.

Save

Save

Save

Hug Yourself, Treat Yourself

Nors dabar mano balioną vėjas nuneštų į Kaišiadorius greičiau negu aš spėčiau ištarti babydolldress, tas autfitas yra pareiškimas. Minčių būsena. Savęs supratimo ir paisymo manifestas. Tylus (nežinau kiek tylos tokio trumpumo suknelėje ir po kilogramą sveriančiose platformose) linktelėjimas “I’ve got this” sau.
Kažkada kalbėjau apie crowd pleaser’io sindromą, ir kaip juo galima susirgti visai to nepastebint. Galima ir be sindromo, būnant visai decent human being, kartais įsikibti tokio vidinio momentinio impulso “šiandien noriu, kad visi atsisuktų”. Dauguma iš mūsų ten buvom, tą darėm. Aš – tikrai taip. Iš dalies, mano būdas yra impulsyvus, kartais maištingas, nuolat daug visko vyksta vienu metu (ir galvoje, ir realybėje). Dar nemėgstu komformistiškumo, tai tas ryškumas, kartais ekscentriškumas, eklektika didele dalimi tiesiog visada yra su manim, jos nereikia atskirai pasikviesti.
Nusirėžusi plaukus iki super short feathery pixie, aš panorau vėl joti ant edgy bangos. Ją paskutinį kartą pasikinkiusi buvau gal prieš 2 gerus metus, kai turėjau platininį bliūdelį, tamsų natūralų ežiuką, baltą ir rudą upper cut’ą. Žodžiu, kai n metų turėjau visokias skirtingas trumpas šukuosenas. Tas edgy reiškia ir labiau fashion forward, ir inkorporuotą rock chic, ir truuuputį labiau conceptual, tomboy, clean, tailored. Toks stilius man fiziškai suteikia daugiau energijos, kryptingumo, jėgos. Tuo pačiu metu, kaip kad būdinga visai visatai, aš pajaučiau, kad bunda ir mano super girly ir naivi pusė (šventoji pusiausvyra). Ir nutariau tam nesipriešinti. Na tai kas, kad spinta dar prikimšta prie praėjusią vasarą turėtos Bob su kirpčiais šukuosenos derintų drabužių, dabar vėl ištrauktų visų tomboy reikaliukų. Atrasiu vietos ir vienai kitai baby doll suknelei, trapecijos formos puspalčiui ir dar gal kam nors. Praktikoje tokie atradimai ir suvokimai užknisa, nes spinta – ne guminė, susivokti joje irgi lengviau kai yra kažkokia aiškesnė sistema, bet atriboti save nuo bet kurios savo dalies būtų paprasčiausiai nenaudinga.
Stilius, kaip ir visos kitos gyvenimo sritys, nuolat kinta, vystosi, rutuliojasi, turi išsikvėpimo ir rutinos periodus, kaip ir euforijos. Ir jeigu tam vystymuisi trukdoma, jis sustoja. O vėliau gali prireikti didelių pajėgų vėl užkurti visą savęs pajautimo, savo kūno supratimo, savo motyvų išsiaiškinimo sistemą. Kartais drabužis, link kurio tiesiasi rankos, o jūs nesuprantat kodėl tiesiasi, gali paaiškinti kai kuriuos pokyčius realiame gyvenime, kurių gal nespėjot arba nenorėjot pastebėti.
A, ir dar, nėra magiško momento, kai viską sustabdžius ateina savęs pajautimas ir supratimas. Tam nereikia skirti savaitgalio, kai tikrai gerai išsimiegota. Tai nenutinka per atostogas ar valgant desertą, arba išgėrus butelį vyno (aš būnu realistiška, apie taurę čia neapsimetinėsiu). Jeigu kužda kažkokia nuojauta, tai reiškia, kad kažkas ir yra, ne tik Atrodo, kad Yra.
O kodėl yra, čia jau jūsų psichoterapeuto užduotis išsiaiškinti, net nebūtina knaisioti. Kaip mano labiausiai nemėgstama geštalto psichologija moko (visumos, vienio konceptas tikrai nėra jų išrastas dalykas, gali neapsimesti visatos protais), mintis reikia pastebėti, acknowledge’inti, ir paleisti, netąsyti jų po teismus ir akistatas. Say hi to your psyche.

Hi!

Suknelė ir rankinė – Second Handiniai,
Basutės – Jil Sander Navy,
Akiniai – Liu Jo,
Chokeris – Krystal London,
Marškinėliai – Zara.

P.S. Net jeigu kartais impulsas nusipirkti balioną kyla iš penkiamečiams būdingos frustracijos, nes niekaip neišsirinkot, kokio maisto reikėtų nusipirkti, treat yoself.