Best Life Can Only Happen In Summer

Aš nekenčiu rudens ir dar labiau – žiemos. Man nesvarbu, kad rudenį galima apsiauti gražesnius batus, išsitraukti kietą paltą ar pasidažyti tamsesniu lūpdažiu. Viskas, ko aš kasdienybėje noriu – kad man nieks netrukdytų gyventi darniame ryšyje su savo kūnu, oda ir kad nereikėtų visko komplikuoti šimtu papildomų detalių vien dėl unfortunate gamtinės zonos. Nu jo, ji gera, neturim mirtinai nuodingų vabzdžių, ir vanduo švarus, bet galva ir sierdca nuo tos zonos dažnai liūdi. Įšokti į lauko šlepetes ir išeiti pro duris tą pačią minutę be palto, pirštinių, šaliko, kojinių, kepurės o gal net pėdkelnių (!!!!!!! nekenčiu pėdkelnių, tik ne pėdkelnės!!!!!!) lieka nekomplikuoto gyvenimo etalonu.
Dėl to aš tikslingai laaaabai neskubu apsirudeninti su savo aprėdais. Paltą trauksiu kai jau varvės snarglys. Marškinius po megztiniu ar golfus po švarkais sluoksniuosiu tik kai jau nebeišeis kitaip. Kol kas mano didžiausias kompromisas vėsesniems vakarms – aulinukai. Bet pintos tašelės, gėlių printai, basutės ir linksmi spalvoti smulkūs atostogų papuošalai dienai eis dar 100%. Ir apskritai, kaip gali būti normalu trokšti apsibobutuoti savo noru? Nejaugi atostogų atmosfera buvo tokia žudikė, o atsipalaidavimas spėjo daėsti iki gyvo kaulo? Hell, aš per nežinojimą šiemet atostogavau durnyne, bet net ir ten buvo  ahh ir ooh laiko, nes jūra yra mano tikrieji namai, joje aš linkusi praleisti po kelias valandas per dieną (fun fact – ar žinojot, kad jūros vandenyje yra nemažai magnio, kuris per prakaitą ir odos poras padeda pašalinti kortizolio perteklių, dėl to jūs jame fiziškai atsipalaiduojat, norit to ar ne?). Tai darau prielaidą, kad bailiai ir ryšio su savim neturintys liežuviais plaka vasaros naivumą, nuobodumą ir nuspėjamumą. Patys kalti. Man puiku ir ištuštėjusiame mieste, ir žaižaruojančiame vandeny šalia kitų iš to miesto pabėgusių turistų.
Nesidėliosiu nieko rytojui, nes vėl griebsiu pirmą maikę nuo pakabos su pirmu sijonu arba šortais, be be be.

Marškinėliai – Lindex,
Sijonas – iš blusturgio,
Batai – Maison Margiela,
Rankinė – Love Moschino,
Akiniai – Quay Australia.

 

Grown Up Stuff

Mano realybėje egzistuoja viskam totaliai priešingas ir atsveriantis dydis, dalykas, savybė. Pavyzdžiui, didelės kalbos apie esminius dalykus (nekenčiu small talk’o) skleidžiasi kartu su polinkiu į išskirtinai smulkias, asmeninės simbolikos prisodrintas detales, kurios dažniausiai ir yra skirtos tik mano pačios žinojimui ir smagumui. Tvirtas stovėjimas ant žemės (visomis prasmėmis) yra lydimas nuolatinio vėpsojimo į padanges.
Dar ta realybė ir aš su ja nuolat keičiuosi.
Kodėl dabar žymiai rečiau postinu savo pačios derinius? Nes:
1. Mažiau šopinuosi, nebenoriu daug ir random daiktų kaip anksčiau, perku tik tai, kas žinau, kad teiks ilgalaikį malonumą;
2. Dėl pirmos priežasties, mano stilius tapo ramesnis, švaresnis, rimtesnis, labiau suaugęs;
3. Mažiau savęs noriu atiduoti internetams, visus ooh ir aah pasilaikau  savo privačiam kasdieniam gyvenimui.
Tai nereiškia, kad dabar esu žemės spalvų nuobodyla. Vakarui skirtus dalykus vis dar mėgstu dėvėti dieną, tik renkuosi viską išgyventi, o ne žiūrėti, kaip gyvenu. Nors spalvos definitely pasikeitė, nes rudi plaukai reikalauja sodresnių spalvų ir daugiau raudonos/oranžinės/smaragdinės, visa tai mažai dubliuojasi su bleached blond eros švarių šaltų spalvų ir stiprių kontrastų principu.
Kaip ir sakiau, viskas nuolatos keičiasi, vyniojasi. Darbas, savijauta, heck, plaukai, ir tie nestovi vietoj, todėl spinta ir požiūris negali likti ten, kur buvę.
Tai šįkart apibendrinimui patarimo nebus. Beje, žiauriai mėgaujuosi naujai atrasta laisve nuo kasdienio įsipareigojimo duoti stiliaus patarimus (kurie neretai turėdavo platesnę patarimo potekstę). Dabar jeigu staiga paklaustumėt kas ten su kuo dera arba ką nusipirkti, sakyčiau, nežinau. Ir tai yra dalykas, kuriuo mėgaujuosi dabar labiausiai. Nežinojimu arba galėjimu ne viską žinoti. Sure, mano darbo titulas nepasiteitė, jis vis dar “stilistė” (kaip paprastesnė, nemėgstanti įmantrybių liaudis sako – dizainerė, prie meno tokia, arba dar giliau į nesupratimus apie ką stilistai veikia: “o tai buvai šiandien ofise?”). Ir stiliuoju aš į kairę ir dešinę. Bet nebe be skaičiaus nepažįstamus random žmones on demand. Nepaisant pobūdžio, specifikos ir apimčių, tai vis dar – ta pati darbo su žmonėmis sritis, todėl alternatyvos “work hard & be nice to people” požiūriui joje nėra. Kad ir kokie žurnalų viršeliai & pasiekimai nugultų portfolio.

P.S. Per neapsižiūrėjimą nežinau kuriam laikui buvau išjungusi komentarų skiltį (pati nesuprantu, kaip tai įmanoma), bet dabar ji vėl gyva. Tegu jūsų balsai ten skleidžiasi laisvai.

Už nuotraukas ačiū Ann Photography (jos FB puslapyje rasit vien rockin’ koncertų nuotraukas ir mane!)

Švarkas – ASOS, megztinis – SH, kelnės – H&M, batai – Kennel & Schmenger, klipsai – Fashion Zone, segė – kaip Kauno Urme Rylko, tik Jogailos g. no name tų pačių prekių parduotuvė.

The Calabasas Off Duty

Niekada nenustosiu mylėti ir vertinti klasikinių švarkų, kostiumėlių, marškinių ir kitų profesionalumui, galiai, darbiniam reprezentatyvumui būtinų atributų. Nes jų interpretacijos yra begalinės, dažnai suteikia moralinius šarvus ir neleidžia būti lengvai perskaitomam. Suprask, esu on duty, va – mano vizitinė. Nesvarbu, kad buvo eita tik kavos, for that instagram lyfe.
Čia ta šaunioji, appreciatinanti business attire stilių pusė.
Dabar kita, tikroviškesnė, ir prie ko aš čia vedu paaiškinanti.
Kiek save atsimenu, pasirinkimo nedirbti, nesistengti, nesiekti visko savo jėgomis neturėjau niekada. Tai “work hard & be nice to people” ne tik kad yra mano mantra, bet ir pagrindinė charakterį, spintą ir elgesį formuojanti taisyklė. Tiesiog niekada negaliu sau leisti kitaip. Bet you know, jeigu esu ne on duty, labai tikėtina, kad atrodysiu visiškai ne professional ir approachable, o dėvėsiu Yeezy type of stuff. Su daugiau attitudo, arba tiksliau, be to priverstinio Be Nice. Tokie momentai ištinka nedažnai, ir trumpam, ir aš juos appreciatinu labiau už daug kitų dalykų.
Žiūrėdama mini investigation’ą, kaip Calabasas miesto gyventojų (Kardashian-Jenners, Kanye West, Drake, Jennifer Lopez ir blabla) stilius per laiką anksčiau buvusius nepriimtinus ir nepageidaujamus dalykėlius, tokius kaip sweatpants’us su aukštakulniais, plastikinius striptizo šokėjų batus, unitardus, ilgus batus vien su trikotažine maike, pavertė visų geidžiamais, išgirdau vieną frazę, kuri leido pačiai suprasti jau seniai kirbantį jausmą: “people want to look like they don’t have a 9 to 5 job, like they can afford not working.” Ir tai yra tiesa.
Pati prabangos nedirbti neturėsiu dar ilgai, na, bent jau darbo, kuris padėtų sumokėti nuomą, nusipirkti chios, dar kartais batus ir vyno. Laisvo laiko marių irgi neturiu. Todėl atrodyti lyg I don’t have a single fuck to give, ir labai off duty aš ir toliau laikysiu tikrąja prabanga ir privilegija. Dėl to ir toliau šlovinsiu Yeezy estetiką, sporty sexy elementus ir kartosiu sau veidrodyje:
– You is kind, you is smart, you is important.

Jeigu norisi daugiau sweat pants, hoop earrings, crop-tops & long nails west coast’o tipo įkvėpimo, sau aš jo semiuosi iš šitos ameizing instagramo vietinės https://www.instagram.com/frntr0w/

Winter Makes No Sense

Labiau noriu būti atsiminta savo darbais, o ne zyzimu. Bet akivaizdu, kad kai pakantumas tamsai ir drumzlinam orui pasiekia grindis, mes visi įeinam į kasdienę heito mantrą. Aš ne iš savo galvos taip nustačiau. Pastaruoju metu bendravimas yra įgavęs juokingą lakoniškumą, ir būtent tose vietose kur turėtų natūraliai vykti domėjimasis vieniems kitų savijauta. Toks iš serijos Ne Tas Man Galvoj, Gal Gali Nustoti Kalbėti dalykėlis. Akys atgyja tik prabilus apie orą, žiemą, ir kaip ji negyvai visus užkniso. Išmintingesni, tie, kurie never lose their shit, tik tyliai palinksi galva, o likusi didžioji dauguma su pasimėgavimu įeina į heito skleidimo dažnį. Prisijungiu ir nestabdau. Šitas konkretus nejūrinis ūmus ir niūrumu nusileidžiantis nebent Sibiro platumoms klimatas nėra tinkamas gyventi žmonėms. Aš neišsiplėsiu apie tą niekada nenutinkantį pavasarį, apie milijoną uždegimų, kurie tiesiog nenutiktų temperatūrai išliekant apie nulį, apie tragiškus žvyro tešla telkšančius kreivus šleivus šaligatvius, dėl kurių įmanoma negailint avėti tik iki gyvo kaulo įgrisusius kerzus, ir naują triuką – nuo šalčio pasileidžiančius ašarų upelius. Man bloga nuo lauko drabužių ir nuo jų sandėliavimo per vasarą. Nuo kepurių, kurios iš manęs padaro toddlerę, papildomų kojinių movimosi, kad penkiasdešimtą kartą koks ten šlapimo pūslės uždegimas neįsimestų. Aš net buvau sau įsikalbėjusi žieminę depresiją ir jau ėjau gydytis, kai paaiškėjo, kad nėr ko gydyt. Gal klimato atšilimas gali nutikti selektyviai tik čia ir kuo greičiau? Cuz, umm, I’m losing my shit.
Jeigu jums nebūna blogo oro, o tik netinkami drabužiai, sveikinu, you’ve nailed it. Tik prašau, neskleiskit šito feikinio pozityvo man, nes pls, look around, or I’ll make you.

Jeigu jūs kaip ir aš nesitenkinat vien džinsų ir megztinių režimu, priešinatės realybei, nors tai ne visada pasiteisina praktikoje, ką rengiatės, kad tai atrodytų kaip pavasaris, o jaustųsi dar kaip žiema? Pridalinusi toną stiliaus patarimų, šįkart pati ieškau kokio gero ar bent jau reassuring.

Bomberis ir dryžuota palaidinė – H&M, sijonas ir baltai juodas “golfas” – SH, auliniai – Bershka, kepurė – ASOS.

 

Comfy vs. Pretty

Mano darbe dažnai skamba pageidavimas iš kliento pusės: “Noriu, kad būtų ir gražu, ir patogu”. Ir let me tell you, čia yra didžiausias oksimoronas, koks tik įmanomas gyvenime. Ok, ne gyvenime, o šitoje srityje. Nes dar būtų įmanoma, jeigu ta “gražu” sąvoka nebūtų senovinės pseudo klasikinės elegancijos, kai viskas aptempta arba labai bališka atitikmuo. Bet dažnai yra. Tradiciškai, dauguma moterų plačių kelnių, kedų, laisvų didelių raštuotų palaidinių, storų megztinių, plonos vilnos kostiuminių kelnių, tiesių midi suknelių ir sijonų beigi striukių nepriskiria gražių dalykų kategorija, ir neduok dieve tie keli dalykai viename derinyje. Nors tai yra ir gali būti velnioniškai gražu, elegantiška, asmeniška, patogu ir kieta vienu metu. Ir šioje vietoje, kai lūkesčių ir realybės suderinimas neegzistuoja, mano darbas būna baigtas, nuoširdžiai. Get your shit & values together. O tada vėl galim susitikti ir pratęsti viską nuo labai geros vietos.
Tai dar kartą kartoju, oversized siluetas yra tai, kas gražu ir patogu. Ir kas tinka kelionėms, darbui, važinėjimui tarp pačių įvairiausių dienos taškų ir užduočių, sėdėjimui, ėjimui pas odontologą (aptempti drabužiai stresinėmis aplinkybėmis tik išryškina, koks stiprus stresas dabar jus kausto ir kaip po velnių čia nusiramint, kai sijono liemens saga įsirėžusi į pilvą?), veikloms su vaikais & gyvūnais. Jūs nuo oversized formos nepasidarot nei stora, nei sena, nei keista, nei nevykusi. Dideli drabužiai lieknina jūsų kūno siluetą, vizualiai ilgina ir grakština galūnes, kartais aplinkiniams suteikia slaptą norą jus pagloboti, ir overall – suteikia nesvietišką psichologinį ir fizinį komfortą.

Case closed. Stay comfy, bet ne lazy.

Nuotraukos – Ann Photography

Paltas – ASOS,
Kelnės – Zara,
Marškiniai – Lindex,
Kedai – Big Star,
Rankinė – Mango.

NYE Wars

Nauji metai negali būti banalūs ar generiniai. Nauji metai turi būti soooo you. Ir so me. Todėl mystical magical powerful irresistible beautiful (wooo-oo-oo!) naujako nakčiai siūlau įsiklausyti į savo vidinių virgulių virpesius ir atrodyti taip, kokia giliai giliai po visais mandagumais/šaunumais/sunkumais esi. Nesvarbu, kad gal ta diena neturi jokių sentimentų ar reikšmės. Galima magiškai ir neįpareigojančiai pasitikti naujus metus savo svetainėje, žaidžiant Alias ar dar kokį šeimas išdraskantį žaidimą, vilkint didingu kaftanu ir segint sunkius auskarus. Galima skaitant knygą, su plačiom šilkinėm kelnėm ir angoros megztuku. Tik plyz, ne treningai, jeigu jau liekat namie, ir ne basic juodi džinsai su megztiniu, jeigu einat į svečius, ir ne darbinė suknelė, jeigu – į miestą. You can do so much better.
Kiekviena šventė nusipelno asmeniško priėjimo, požiūrio ir sprendimo. Ir su šiokiu tokiu polėkiu galima save maloniai nustebinti.
Mano naujakas dėl kvailos traumos ir nuskausminamųjų bus gana nuobodus ir santūrus, visai ne toks, kokio jo laukiau ir kokiam buvau nusiteikusi. Bet “more is more & never enough” požiūrio ir ilgų kailinių atsisakyti neketinu.

Su stipria Naujų pradžia, žengiant teisingai apauta koja!

Kailiniai, sijonas ir pirštinės – second hand,
Palaidinė – H&M,
Basutės – GX By Gwen Stefani,
Sagė ir žiedas – gėlė – Fashion Zone,
Abu multi žiedai – Cheap Monday,
Lankelis – iš random parduotuvės Rode.

Ką Rengtis Kai Turi Naujų Šmutkių

Geras klausimas, ar ne? Akivaizdu – naujas šmutkes. Bet link ko iš tikrųjų suku, tai yra sena kaip pasaulis istorija. Nusiperki naują bangin’ sijoną su dviem skeltukais priekyje, naujus slouchy aulinukus, naują baker boy kepurę, naują suknelę su viena rankove, hell, naują maikę! Ir pirmiausiai nutinka didysis “mano visi kiti daiktai dabar yra 2 leveliais prastesni, kaip galėjau būti tokia akla ir rengtis taip nykiai visą savo gyvenimą, tai ką, dabar kasdien vien tik su tuo nauju (insert item) ir reikės vaikščioti?” fenomenas.
Calm. Down.
Geras dalykas apie naujus pirkinius yra jų spindintis šviežumas, nepriprastas dailumas ir jaudulys, kurį jie vis dar sukelia. Įsivaizduoju, kad panašiai kaip su naujagimiu – kiti vaikai jau biškį pabodę ir užknisę, o šitas vis dar stebuklingas ir atneša naujų spalvų į family mix’ą. Kitas geras dalykas – derinant su senesniais ir ne tokiais posh daiktais gaunasi tokio gerumo ir taiklumo ir kietumo deriniai, kad nėra žodžių.
Tai šįkart be įsipareigojimo sezonui, nors iš taktiškumo visus batus parinkau uždaromis nosimis.
Kaip derinti kailinius su print’u, kad nesigautų abejotinas “Visi Trendai Viename” derinys? Visų pirma, rinkitės neutralių spalvų šviesesnius kailinius. Su tokiais bus lengvesnis gyvenimas. Tada nepersistenkit su batyčiais prie jų, tiks paprasčiausi sportbačiai. Simple megztukas su languotos vilnos A formos mini sijonu ir neutraliausios spalvos pasaulyje rankinė bus pats tas. Ir šiaip, jeigu jaučiat, kad persistengėt, sportbačiai visada yra atsakymas.maximalist8
Kitas, ne lengvesnis iššūkis – luxury sijonas su plunksnom, žvyneliais ir amžino gyvenimo pažadu. Bendrai, puošnesnius sijonus truputį “nurenkit” (dress down, žmogau), platesniais, masyvesniais megztiniais. Can never go wrong with this.

maximalist1

Baker boy kepurė, slouchy aulinukai ir nesvietiškos ambicijos. Ką gi, akivaizdu, kad čia yra stipri meilė militaristiniam stiliui. Tai keep it simple & not too serious. Galima ir senesnių tendencijų įpinti, galima į tai žiūrėti uniformiškai. Dar paranku pasitelkti Miroslava Duma išmanymą, ką veikti su baker boy’umi. Bohemiškas, casual, marinistinis, denim on denim, militaristinis su batais virš kelių – you name it, she’s done it.

maximalist2

Ryškios kaip pavasaris plačios kulotės. Aš nežinau, ar kada nors pavargsiu nuo kuločių. Mano pačios stilius atitinka mados bipolinį sindromą – vieną dieną aš esu skandinaviška tomboy low-key anonimė, kitą – Rihanna Grammy apdovanojimuose, reikalaujanti visų dėmesio, su hi-cut bodžiu ir kokia nors strappy avalyne. Todėl kulotės yra stiprus vienas polis. Plius, jos – pačios dėkingiausios daugumai figūrų. Kulotės gali būti kaip kokteilinės eilutės dalis, ir labai įspūdingas pagrindas. Svarbu grakštūs batai ir nugesinta likusi spalvinė gama. Silueto prasme – stiprios, išraiškingos formos be standartinio “jeigu apačia laisva, tai viršus – aptemptas, ir atvirkščiai” priėjimo.

maximalist3

Nauja Gucci maikė. Jeigu jūsų naujoji yra su dideliu logotipu arba jums svarbiu šūkiu, o ne paprasta balta be nieko, tada jai į kompaniją reikės gatvinio glamūro. Universali taisyklė, nelabai turiu ką pridurti.

maximalist4

Keliavot, ir kokybiško šopingo ekspedicijoj apsidovanojot fainomis šmutkėmis (šiuo atveju, rimta Tibi suknele), kurios yra svarios, ne itin universalios, bet labai džiuginančios, įspūdingos ir sukelia teisingo pasirinkimo jausmą. Bet vis dar neaišku, ką po velnių su jomis daryti. Pirma – svarbu kvėpuoti ir gerti daug vandens. O po to, kaip ten bebūtų, tai yra rimtos šmutkės, ir su jomis galit dėlioti kokius tik norit derinius. Juk šiaip ar taip po to šopingo jūs – jau nebe tas pats žmogus. Suknelė ant džinsų, caraitiški lygiapadžiai, minimalistinė, bet fancy as fuck rankinė ir jūsų mylimiausi linksmi auskarai. Kaip minėjau, not too serious požiūris visada padeda pasiekti taiklesnių, ne over done rezultatų.

maximalist7
Ir pabaigai, pagal geriausias tradicijas, turi būti nuotaka. Ok, ne nuotaka bet emocinis ekvivalentas, didysis spintos gyvenimo fejerverkas (iki kito, dar didesnio).
TA Proenza Schouler suknelė. Apskritai, kai kurie drabužiai sukelia tokio intensyvumo emocijas, kad darosi neramu, ar daiktai Gali žmogui daryti tokį poveikį, ar čia jau susiduriama su problema. Tiksliau, ar aš turiu sutrikimą.
Su labai garsiomis, galingomis suknelėmis svarbu rinktis tyliai, bet taikliai akompanuojančius batus. Aišku, tiktų klasikiniai suede juodi pumpsai su 10,5cm kulnu, bet aš juk ne tam tris valandas dėliojau derinius, kad kartočiau pirmos klasės kursą. Ir dar, pravartu susigalvoti temą, laikmetį arba kultūriškai sodrų personažą. Teatrališkas spalvų derinys ir viena nuoga ranka sufleruoja bohemišką išbaigimą. Be to, aš visą gyvenimą mintyse galvoju, prie ko dar tiktų turbanas, tai here you have it. Jeigu įvaldomi turbano dėvėjimo ir derinimo subtilumai, jums gyvenime nebėra nieko neįveikiamo. Apyrankė dedama virš alkūnės, ir ji turi būti diskretiška, tarsi jums išlieta.

maximalist6

Čia buvo gyvenimo džiaugsmo ir meilės šmutkėms pamokos.
O dabar – marš galvoti apie nebanalias dovanas. No pressure, bet žiūrėkit į tai kaip į asmeninę įvaizdžio reklamos kampaniją.

Hugs & Wishes