Life Is Short, Your Shorts Don’t Have To Be

Atsidarai vasaros rytą spintą, arba mano atveju – pasuki galvą link einamiausių drabužių kabyklos, pažiūri į savo nuo karščio patinusią egzistenciją, ir 2 iš 3 kartų pro duris šiauši su kažkuo, kas nevaržo gyvenimo. Leidžia įkvėpti oro (kvėpuojam pilvu, taip?). Jeigu jūs savo darbus dirbat kaip ir aš, ne ofise o visur kur tuo metu reikalauja būti gyvenimas – labai dažnai su maišų, pilnų drabužių, priedu, vidury prekybcentrio alėjų arba iki durnumo įkaitintame Gedimino prospekte, tai mes tuos nevaržančius sąmonės drabužius tikriausiai įsivaizduojam panašiai – šortai, džinsiniai šortai, satiniai šortai, kartais – suknelė. Bet drabužiai čia jau nebe saviraiškos priemonė, o kliūtis, kurią kasdien reikia šalinti.
Bendrai šortai nėra kažkoks super mega elegantiškas ar giliamintiškas drabužis. Toks labiau suaugusiojo vasarinių vystyklų atitikmuo, arba kažkas labai arti pižaminės estetikos. O džinsiniai trumpučiai hot pants kategorijos išvis mieli tik off duty valandomis, jeigu mieli iš viso (jie nepalieka vietos iliuzijai, kad turi tarpą tarp šlaunų. Dažnai sukuria diskomfortą visur kur liečiasi ir režiasi, beigi nėra naudinga priemonė kurti/koreguoti/papildyti siluetą, ką aš labai mėgstu su savim daryti. Tiesus rąstukas aptemptas siaurais šortais ir lieka tiesaus rąstuko formos).
Bet aš noriu šortų vardą apginti. Jie yra puikūs ir labai artimi sijonui, jeigu turi daugiau audinio, yra ilgesni, turi aukštintą juosmenį, vieną ar kelias klostes ar net kantą. Patys matėt šios vasaros kostiumo su šortais tendencijos sėkmę. Na, bent aš mačiau ir linksėjau džiugiai praeinančioms moderniai atgaivintoms 80’s kostiumuotėms kaip prisukta.
Ar visada reikia galvoti apie tą atgyvenusią eleganciją? Sakyčiau, vidinės sofistikacijos nebuvimas kiša koją, jeigu stipriai kertasi su neišjaustu iš dangaus nusileistu kosminiu stiliumi. Bent viena detalė ar drabužis geriau tegu būna iš tokių, kur pažiūrėjus lengva ištarti: classy, preppy, chic, grown-up. O visa kita priklauso nuo jūsų prioritetų. Pvz., mano deriniuose negalvojant kasdien atsiranda bent 2 sportiniai elementai, kuo nelabai didžiuojuosi, bet neturiu ir prabangos būti 100% elegantiška, nes aš dirbu fizinį darbą (iki šiol mano mėgstamiausias bio instagrame priklauso Dianne Garciai, Kendrick Lamar’o ir SZA stilistei: “Actually working”. Nes – !spoiler alert! – siekti svajonės nėra darbas ir instagramo modeliais būsime tikrai ne visi). Kokie tie sportiniai elementai? Pagal visus kanonus vertinant – trumparankoviai marškinėliai, kedai ir sportbačiai, džemperiai, bomberiai, net sportinės formos saulės akiniai tam priskiriami, kostiuminės kelnės su ryškia juosta šone ar bet kas su juosta šone (išskyrus tikro smokingo kelnes), beisbolo kepurės, bodžiai (mano naujai atrasta meilė), šortai.
Šiame derinyje yra lygiai 2 sportiniai elementai – akiniai ir šortai. Bet su sidabru spindinčiu, ok, akinančiu audiniu ir diržu jie tinka jau ir į kokteilinį vakarėlį. Marškiniai yra iš ofisinės operos (užteko tik atsegti iki bambos, kad išnyktų įtampėlė, bet rankoves palikau ilgas, sakiau, kad klasė man svarbi), rankinė – paplūdimio atributas (nes vasara, kas man neleis), o basutės – iš vakaro reikalų.
Tai stipriai palaikau gyvenimą šortuose visą vasarą, tik jeigu nežinojot kaip čia juos sukultūrinti, atsakymą turit. Ilgesnis ilgis ir platesnės klešnės yra esmė. Arba jeigu ilgis nėra dosnus, tegu būna platūs, orūs (pun intended).

Akiniai – House of holland
Auskarai – !aš gyvenu su normaliais auskarais, nebe su klipsais! – Ausinė dovanėlė
Marškiniai – Mango, bet iš padėvėtų drabužių
Šortai – Zara, stilizavau juos ir upcoming mados fotosesijoje Laimės žurnale, rugsėjo numeriui
Rankinė – Topshop
Basutės – Steve Madden

Comfy vs. Pretty

Mano darbe dažnai skamba pageidavimas iš kliento pusės: “Noriu, kad būtų ir gražu, ir patogu”. Ir let me tell you, čia yra didžiausias oksimoronas, koks tik įmanomas gyvenime. Ok, ne gyvenime, o šitoje srityje. Nes dar būtų įmanoma, jeigu ta “gražu” sąvoka nebūtų senovinės pseudo klasikinės elegancijos, kai viskas aptempta arba labai bališka atitikmuo. Bet dažnai yra. Tradiciškai, dauguma moterų plačių kelnių, kedų, laisvų didelių raštuotų palaidinių, storų megztinių, plonos vilnos kostiuminių kelnių, tiesių midi suknelių ir sijonų beigi striukių nepriskiria gražių dalykų kategorija, ir neduok dieve tie keli dalykai viename derinyje. Nors tai yra ir gali būti velnioniškai gražu, elegantiška, asmeniška, patogu ir kieta vienu metu. Ir šioje vietoje, kai lūkesčių ir realybės suderinimas neegzistuoja, mano darbas būna baigtas, nuoširdžiai. Get your shit & values together. O tada vėl galim susitikti ir pratęsti viską nuo labai geros vietos.
Tai dar kartą kartoju, oversized siluetas yra tai, kas gražu ir patogu. Ir kas tinka kelionėms, darbui, važinėjimui tarp pačių įvairiausių dienos taškų ir užduočių, sėdėjimui, ėjimui pas odontologą (aptempti drabužiai stresinėmis aplinkybėmis tik išryškina, koks stiprus stresas dabar jus kausto ir kaip po velnių čia nusiramint, kai sijono liemens saga įsirėžusi į pilvą?), veikloms su vaikais & gyvūnais. Jūs nuo oversized formos nepasidarot nei stora, nei sena, nei keista, nei nevykusi. Dideli drabužiai lieknina jūsų kūno siluetą, vizualiai ilgina ir grakština galūnes, kartais aplinkiniams suteikia slaptą norą jus pagloboti, ir overall – suteikia nesvietišką psichologinį ir fizinį komfortą.

Case closed. Stay comfy, bet ne lazy.

Nuotraukos – Ann Photography

Paltas – ASOS,
Kelnės – Zara,
Marškiniai – Lindex,
Kedai – Big Star,
Rankinė – Mango.

Ką Rengtis Kai Turi Naujų Šmutkių

Geras klausimas, ar ne? Akivaizdu – naujas šmutkes. Bet link ko iš tikrųjų suku, tai yra sena kaip pasaulis istorija. Nusiperki naują bangin’ sijoną su dviem skeltukais priekyje, naujus slouchy aulinukus, naują baker boy kepurę, naują suknelę su viena rankove, hell, naują maikę! Ir pirmiausiai nutinka didysis “mano visi kiti daiktai dabar yra 2 leveliais prastesni, kaip galėjau būti tokia akla ir rengtis taip nykiai visą savo gyvenimą, tai ką, dabar kasdien vien tik su tuo nauju (insert item) ir reikės vaikščioti?” fenomenas.
Calm. Down.
Geras dalykas apie naujus pirkinius yra jų spindintis šviežumas, nepriprastas dailumas ir jaudulys, kurį jie vis dar sukelia. Įsivaizduoju, kad panašiai kaip su naujagimiu – kiti vaikai jau biškį pabodę ir užknisę, o šitas vis dar stebuklingas ir atneša naujų spalvų į family mix’ą. Kitas geras dalykas – derinant su senesniais ir ne tokiais posh daiktais gaunasi tokio gerumo ir taiklumo ir kietumo deriniai, kad nėra žodžių.
Tai šįkart be įsipareigojimo sezonui, nors iš taktiškumo visus batus parinkau uždaromis nosimis.
Kaip derinti kailinius su print’u, kad nesigautų abejotinas “Visi Trendai Viename” derinys? Visų pirma, rinkitės neutralių spalvų šviesesnius kailinius. Su tokiais bus lengvesnis gyvenimas. Tada nepersistenkit su batyčiais prie jų, tiks paprasčiausi sportbačiai. Simple megztukas su languotos vilnos A formos mini sijonu ir neutraliausios spalvos pasaulyje rankinė bus pats tas. Ir šiaip, jeigu jaučiat, kad persistengėt, sportbačiai visada yra atsakymas.maximalist8
Kitas, ne lengvesnis iššūkis – luxury sijonas su plunksnom, žvyneliais ir amžino gyvenimo pažadu. Bendrai, puošnesnius sijonus truputį “nurenkit” (dress down, žmogau), platesniais, masyvesniais megztiniais. Can never go wrong with this.

maximalist1

Baker boy kepurė, slouchy aulinukai ir nesvietiškos ambicijos. Ką gi, akivaizdu, kad čia yra stipri meilė militaristiniam stiliui. Tai keep it simple & not too serious. Galima ir senesnių tendencijų įpinti, galima į tai žiūrėti uniformiškai. Dar paranku pasitelkti Miroslava Duma išmanymą, ką veikti su baker boy’umi. Bohemiškas, casual, marinistinis, denim on denim, militaristinis su batais virš kelių – you name it, she’s done it.

maximalist2

Ryškios kaip pavasaris plačios kulotės. Aš nežinau, ar kada nors pavargsiu nuo kuločių. Mano pačios stilius atitinka mados bipolinį sindromą – vieną dieną aš esu skandinaviška tomboy low-key anonimė, kitą – Rihanna Grammy apdovanojimuose, reikalaujanti visų dėmesio, su hi-cut bodžiu ir kokia nors strappy avalyne. Todėl kulotės yra stiprus vienas polis. Plius, jos – pačios dėkingiausios daugumai figūrų. Kulotės gali būti kaip kokteilinės eilutės dalis, ir labai įspūdingas pagrindas. Svarbu grakštūs batai ir nugesinta likusi spalvinė gama. Silueto prasme – stiprios, išraiškingos formos be standartinio “jeigu apačia laisva, tai viršus – aptemptas, ir atvirkščiai” priėjimo.

maximalist3

Nauja Gucci maikė. Jeigu jūsų naujoji yra su dideliu logotipu arba jums svarbiu šūkiu, o ne paprasta balta be nieko, tada jai į kompaniją reikės gatvinio glamūro. Universali taisyklė, nelabai turiu ką pridurti.

maximalist4

Keliavot, ir kokybiško šopingo ekspedicijoj apsidovanojot fainomis šmutkėmis (šiuo atveju, rimta Tibi suknele), kurios yra svarios, ne itin universalios, bet labai džiuginančios, įspūdingos ir sukelia teisingo pasirinkimo jausmą. Bet vis dar neaišku, ką po velnių su jomis daryti. Pirma – svarbu kvėpuoti ir gerti daug vandens. O po to, kaip ten bebūtų, tai yra rimtos šmutkės, ir su jomis galit dėlioti kokius tik norit derinius. Juk šiaip ar taip po to šopingo jūs – jau nebe tas pats žmogus. Suknelė ant džinsų, caraitiški lygiapadžiai, minimalistinė, bet fancy as fuck rankinė ir jūsų mylimiausi linksmi auskarai. Kaip minėjau, not too serious požiūris visada padeda pasiekti taiklesnių, ne over done rezultatų.

maximalist7
Ir pabaigai, pagal geriausias tradicijas, turi būti nuotaka. Ok, ne nuotaka bet emocinis ekvivalentas, didysis spintos gyvenimo fejerverkas (iki kito, dar didesnio).
TA Proenza Schouler suknelė. Apskritai, kai kurie drabužiai sukelia tokio intensyvumo emocijas, kad darosi neramu, ar daiktai Gali žmogui daryti tokį poveikį, ar čia jau susiduriama su problema. Tiksliau, ar aš turiu sutrikimą.
Su labai garsiomis, galingomis suknelėmis svarbu rinktis tyliai, bet taikliai akompanuojančius batus. Aišku, tiktų klasikiniai suede juodi pumpsai su 10,5cm kulnu, bet aš juk ne tam tris valandas dėliojau derinius, kad kartočiau pirmos klasės kursą. Ir dar, pravartu susigalvoti temą, laikmetį arba kultūriškai sodrų personažą. Teatrališkas spalvų derinys ir viena nuoga ranka sufleruoja bohemišką išbaigimą. Be to, aš visą gyvenimą mintyse galvoju, prie ko dar tiktų turbanas, tai here you have it. Jeigu įvaldomi turbano dėvėjimo ir derinimo subtilumai, jums gyvenime nebėra nieko neįveikiamo. Apyrankė dedama virš alkūnės, ir ji turi būti diskretiška, tarsi jums išlieta.

maximalist6

Čia buvo gyvenimo džiaugsmo ir meilės šmutkėms pamokos.
O dabar – marš galvoti apie nebanalias dovanas. No pressure, bet žiūrėkit į tai kaip į asmeninę įvaizdžio reklamos kampaniją.

Hugs & Wishes

Cliché

Ar aš save laikau blogger’e? Jeigu turiu blog’ą, vadinasi esu. Net jei ir veikiu dar N papildomų skirtingų “rimtesnių” dalykų. Kodėl man prireikė atsakyti į akivaizdų klausimą ir padaryti mini įsivertinimą? Nes pastaruoju metu tinklaraštininko etiketės visi baidosi kaip tuberkuliozės. Ir dar išvešėjo hypocritical (nežinau lietuviško žodžio, neužmėtykit, užaugau su MTV) attitud’as ir laikysena dėl buvimo blogger’iu. A la, jeigu taip save vadini, tai per dienas nieko daugiau neveiki tik schedull’ini super trendy autfitų fotkinimą, efemeriškoje pozoje geri kavą, atsainiai bendrauji ir nuolat atostogauji. Būtinai daug, visur gražiose vietoje ir visaip kaip valgai ir nestorėji, fries before guys, dude. Ir šiaip kitų akimis esi toks lėkštos dvasios žmogėnas be savikritikos, dėl to kitiems neretai būna gėda už tave.
Ką gi, tokių žmonių tikrai yra. Tik ta dalis apie nestorėjimą neegzistuojanti. Bet nereikia prisidenginėti kraštutiniu pavyzdžiu, vengiant pripažinti savo veiklą ir įsipareigoti kažkaip vadintis. Tiltai dėl to nesudegs, socialinis statusas nesumažės, autfitai nepablogės. Blog’ai yra patys įvairiausi, ir nebūtinai geriausi surenka didžiausią auditoriją, obviously. Personos už tų blog’ų irgi margos kaip skiautinių kilimai (sorry už turėjimą įsivaizduoti tą daiktą). Tu nesi tavo kontentas, nors ir esi už jį atsakingas. Ir tave tikrai vertins pagal tavo darbus. Bet tu nesi tai, todėl – ramiai.
Pamokslo dalis baigta, dabar prie to, ką aš veikiu su tomis sidabrinėmis kelnėmis ir skrybėle. Pagalvojau, o ką, jeigu apsirengčiau kaip ta klišinė blogerė, kuria dabar niekas nenori vadintis?
Tokiam tikslui skrybėlė yra a must, aksomas kažkur – irgi būtinas, kailinukai, metallic’as ir choker’is, nepamirškim choker’io. Pamiršau tinklines kojines, bet tikiuosi atleisite man už tai.
Ir ką? Man buvo faina, jaučiausi savo kailyje, žinau, kad visa tai vienoje krūvoje atrodė tikrai gerai. A, ir feministiniai marškinėliai, jie čia taip pat yra, siūlau ir jums bent vienus įsigyti.
Beje, truputį gudravau. Visada mėgstu įterpti kažką, kas dabar nėra visuotinai hip&cool. Nes tai padaro mano autfitus būtent more hip ir more cool. Šįkart tai buvo kostiuminė įliemenuota juoda liemenė. Nei vintažas, nei mada, tik sausas paprastas laikui nepavaldus, bet ir nejaudinantis daiktas. Ji viską ir subalansavo, suteikė aiškesnę, kietesnę struktūrą ir siauresnį siluetą po pūkuotais wild kailiniais.
Aišku, dar skonio turėjimas ir proporcijų pajautimas labai padeda tokiais atvejais, kai polėkis/noras būti trendy yra uber alles.

Pastebėjimas Nr.1 – atrodyti kaip cliche blogger’ei yra paprasta. Bet nuoširdžiai tokia būti kol kas nebandžiau, nes tai atrodo kaip full time darbas. O darbo aš turiu, dar ir studijuoju, so thanks, maybe later.

Pastebėjimas Nr.2 – stipriai vėstančiu laiku eksperimentuoti yra itin įdomu, nes didesnė rizika nupjauti grybą, sumalti š, ir prisidaryti nesamonių.

Pastebėjimas Nr.3 – pūkuoti kailiniai yra tokie pat nepavaldūs laikui kaip ir pūkinės striukės. Ta prasme, jie dėvisi greitai, bet jų aktualumas turbūt niekada ir nesumažės, tad galit įtraukti į kiekvieno sezono pirkinių sąrašą.

Akivaizdus pastebėjimas Nr.4 – blizgantys džinsai visada storina, todėl yra rizika, kad nepavyks atrodyti super hot/skinny/sexy/kendall-jenner-ish, jeigu turimas toks tikslas.

Kailiniai – second hand’iniai,
Skrybėlė – Monton,
Džinsai – H&M,
Liemenė – second handin’ė,
Marškinėliai – Lindex (Future Is Equal),
Aulinukai – Sala,
Choker’is – Krystal London,
Smulkūs ilgi karoliai – draugės dovana,
Ilgas V formos pakabukas – ASOS,
Hailaiteris, lūpų blizgesys – Fenty Beauty (gedulas dėl hailaiteriui nepalankaus tamsaus metų laiko).

I Still Don’t Know How To Pack

Gudrūs tutorialai kaip susipakuoti visą kelionės garderobą ir kosmetiką (?) tik į rankinį bagažą, selebričių “what’s in your bag” geranoriški atskleidimai, kaip jos išties daug daiktų nesinešioja, nors į rankinę telpa visas moters pasaulis (ane?), bet va ir be wet wipes negali, ir be veido kremo (aš vis dar nesuprantu, kaip gali žmogui prireikt vidury dienos pareaplainti kremą. Eini eini, dirbi dirbi, ir šast – išsitrauki kremo. Rankų kremą suprantu.), ir be atsarginių dviejų porų pėdkelnių, pakrovėjo, plančetės ir dviejų Tom Ford kvepalų buteliukų, kurie tikrai nėra iš lengvųjų. Žodžiu, aš nepriklausau tai palaimingai light-packer’ių grupei. Kiekvienai kelionei deduosi kiek daugiau negu gali prireikti. Dažniausiai prireikia visko, labai retais atvejais – kiek daugiau negu pusės šmutkių. Ir vis tik man didžioji mistika dėliojimęsi tebėra kelionės į šiltus kraštus. Atrodo, vieną kartą nukeliauji ir jau žinai likusiam gyvenimui, ko tau ten gali prireikti. O vat ir ne. Man kiekviena šilta pajūrinė kelionė yra mįslė. Bendrai esu labiausiai atsipūtusi keliautoja ir daiktų susikrovėja. Kai kiti tikrina dešimt kartų ar tikrai turi pasą, pakrovėją, plokštelę (kai tau nuima breketus, tu plokštelę nakčiai dediesi for the rest of your life. Mes su Luku abu turim plokšteles. So millenial.), aš susidedu ir nebeabejoju, žinau, kad turiu viską, nes atsimenu, kad dėjausi. Taškas. Labiausiai tricky dalis yra jau nuvykus į kelionės tikslą susiprasti, koks atstumas nuo viešbučio iki paplūdimio. Ir koks realus jaučiamas karštis. Nes jeigu ten pragaro liepsnos, o įsidedi labiau įliemenuotus, odą standžiai apglėbiančius drabužius – you’re screwed. Šįkart kroviau lygiomis dalimis ir laisvų, plevėsuojančių suknelių, ir aukšto juosmens įpakuojančių daiktų, ir crop-top’ų, ir plačių glamūrinių kelnių, džinsinių šortų ir simple marškinėlių. Man prireikė tik tų laisvų suknelių ir džinsinių šortų. Gyvenime savo laisva valia taip nuobodžiai paprastai ir banaliai nesirengiu kelias dienas iš eilės. Bet kai tik susivokiau, koks scenarijus man pasiteisins labiausiai ir tai priėmiau kaip normą, viskas buvo ok. Hell, aš šįkart su flip-flopais ir į parduotuvę, eidavau. Jokių mados ambicijų irgi kartais sveika. Nors tik labai, labai trumpam. Paskui savivaizdis gali negrįžtamai išsikreipti ir standartai nukristi kažkur žemiau jūros lygio.
Žodžiu, trumpa autfitų kronika:

Processed with VSCO with f2 preset

Taip, aš turiu lininę marškinių tipo suknelę. Ji nepakeičiama būtent pragariško karščio ir šlapio maudymosi kostiumėlio po ja scenarijui. Chaki spalva vasarai yra jėga, nes dailiai paryškina įdegį ir draugauja su aukseliu. Auksinės laikinos tatuiruotės, papuošalai, basutės – whatever.

Processed with VSCO with a5 preset

Šortai ir crop-topas vienu metu man irgi būna pateisinami tik svilinančio karščio atveju. Kitaip aš būtinai rinkčiausi pilno ilgio palaidinę ir ją kamšyčiau į šortus (man reikalinga bent kažkokia liemens iliuzija, o aukštintas juosmuo tą puikiai sukuria). Tos basutės? Irgi tik kai ambicijas turiu nustumti į šoną. Žodžiu, turiu tokiems atvejams skirtą šmutkių stash’ą, kurio savo lietuviškoje kasdienybėje neliečiu.

1DSC_8316

Tada Ta raudona suknelė. Ji yra žmonijos kolektyvinio kūrybiškumo rezultatas, nes yra versatili, lengva kaip pūkas, pakankamai nenuobodi ir nuolankiai man tarnauja jau antrą vasarą. Bet jaučiu kad tuoj pabos ir atsidurs Vintede.

Processed with VSCO with a5 preset

Džinsiniai šortai ir paprasti marškinėliai. Kvaili seni marškinėliai. Kartais geriau nebūna!

Processed with VSCO with a5 preset

Taip, aš dažniausiai su savim vežuosi vieną porą aukštakulnių. Nes man jų visada prireikia, nes visada būna bent vienas vakaras, kai noriu jaustis literaliai pakylėta. Tąkart buvo Luko gimtadienis ir nieks man negalėjo sutrukdyti avėti savo satininių barely there basučių.

UWUW1960

Elegantiškesni ne džinsiniai šortai irgi visada turi gulėti lagamine bent vieni. Nes jie gali atlikti sijono ar net suknelės funkciją, priklausomai nuo viršaus. Šitie geltoni man yra no-brainer’is, dera su žiauriai daug kuo ir yra nenuobodūs dėl a la šilkinės tekstūros, platumo ir aukšto juosmens.

Processed with VSCO with a5 preset

Man patinka pikapai ir zebro raštas (suknelė iš Asos, ją galit rasti va čia). Win-win!

Ko labiausiai trūko lagamine? Dar vieno bandeau tipo siauro, mažo bikinio deginimuisi. Jeigu jau įgauti bikinio žymes, tai bent jau kuo mažesnes. Visi dirželiai, šniūreliai, vientisos yra žavu plaukioti jachta, maudytis jūroje, eiti į baseino vakarėlius, būti pavėsyje, bet jeigu jau deginuosi, man reikia kuo daugiau atviro odos ploto.
Kita vertus, kelininko atspalvio įdegis irgi nėra aukštas lygis.
O aš tokį netikėtai paskutinį kartą ir iškultyvavau.

 

Gal jūs esat nulaužę pakavimosi kodą? Plyz, atskleiskit jį ir man!

 

Summer Heat

Keli dalykai, dėl kurių mes sutariam nuo pradžių yra tai, kad jūs čia matysit ryškių spalvų, drąsių derinių ir bus kūniškumo (bent vasarą). Dar – kad kalbėsim nevyniodami nieko į malonybinę aplinkkelių vatą. Ir vienas iš svarbiausių momentų – daiktų naudojimas ne pagal jų tikrąją paskirtį. Vadinkit tai kūrybos laisve arba nesąmone, aš vadinsiu būtinybe.
Tai šiandien čia yra visi tie dalykai.
Žinot kas mane stebina panašiai kaip žiemą kelininkus – sniegas? Vasara mieste. Ji priploja prie žemės, apstulbina savo gosliu karščiu. Atrodo, kad nėra kur dėtis. Dar ne atostogos, degintis nėra kur, bet tu jau esi vasaroje, so deal with it. Ir nėra geresnio jausmo, kaip tas, kai žinai, kad pergudravai. Save, vasarą, kitus. Tiesiog žiauriai outsmarted everyone. Ir aš to jausmo susigeneravau neironiškai (ir tikrai ne dėl to, kad pritrūko švarių apatinių) vilkėdama raudoną vientisą maudymosi kostiumėlį, trumpučius žydrus džinsinius šortus aukštu liemeniu, iiiilgą kimono (jūs sakot paplūdimio, aš sakau – miesto) ir truputį 90-ųjų nostalgijos aksesuarų pavidalu. Buvo best times ever. Mano atmintis trumpa, atsiprašau, jei kam nors taip esu sakiusi anksčiau ir nebepamenu, tada tikrai irgi buvo best times.
Ir dar, kad galėčiau ir toliau nerūpestingai atidengti tiek odos be melanomos baimės, būtinų būtiniausiai naudoju apsaugines priemones nuo saulės. Ypač veidui. Jeigu iki šiol nervindavo riebų blizgantį sluoksnį paliekantys kremai, yra toks žiauriai handy mažas flakonas Eucerin matinio veido fluido nuo saulės, su SPF 50. Telpa kad ir į šortų kišenę, “numatina” net dieninį prieš tai išteptą kremą, neturi jokio kvapo ir nepalieka tų baltų dryžių jeigu tepama labai skubant. Nebūna per didelio SPF filtro, trust me, man vis tiek ir toliau generuojasi strazdanos (foto senėjimas nebūna labai patrauklus vasaros pabaigoje).

Žinau, kad vasarą tikrai ne visi pabėgat ten kur baltas smėlis ir mediniai takeliai per jį.
Tas susigyvenimas su karščiu mieste, it can be sexy.

DSC_7526

Kimono – Kristi Andress x Audimas,
Maudymosi kostiumėlis – Calzedonia,
Šortai – H&M,
Basutės – Steve Madden,
Saulės akiniai – House of Holland,
Klipsai – Fashion Zone,
Rankinė – Mohito,
Kremas – Eucerin matinis veido fluidas nuo saulės SPF +50.

P.S. Mėlynė ant šlaunies yra vasaros Must.

Save

Save

Save

Ups & Downs: Hair Edition


Šįkart apie tai, ko nenusipirksit jokioje parduotuvėje, bet kas yra beveik taip pat svarbu, kaip ir jūsų išleistuvinė/vestuvinė/gimtadienio suknelė. Apie šukuoseną.
Turbūt pastebėjot, kaip pagražėja moters veidas, kai jos plaukai sušukuoti ir su mintimi priderinti prie eilutės? Tada ji atrodo įtaigesnė ir vientisesnė. Kalbu apie šukuoseną vakarui, šventei, renginiui ar svarbiai dienai. Ne apie kirpimą ar kasdienį plaukų stilizavimą. Nes tai yra atskira tema apie rimtus įsipareigojimus ir net gyvenimo filosofiją. Nejuokauju.
Tokios šukuosenos poreikis pasitaiko ne taip jau dažnai, jeigu nesate viešas asmuo, renginių vedėja ar operos solistė. Bet kai jau jos prisireikia, prasideda neregėti dalykai. Tiesiogine prasme neregėti, nes pati moteris nebūna mačiusi stilingų, šiuolaikiškų šukuosenų, todėl nežino, kaip jos turi atrodyti.
Aklai užsirašius į grožio saloną ar kirpyklą, pirmą kartą sutiktas plaukų stilistas imasi darbo ir išleidžia moterį atrodančią taip, kad jos tą dieną neatpažįsta nei vyras, su kuriuo gyvena jau 30 metų, nei vaikai. Esu tai mačiusi ir beveik patyrusi su savo pačios mama. It has to stahp.
Svarbiausias momentas galvojant apie šukuoseną yra nepersistengti, nepadauginti lako, ir nekurti nenatūralių formų ar darinių iš savo nuosavų plaukų. Dažniausiai standžios ir itin simetriškos undinėlės stiliaus garbanos jus padarys panašias į senokai prigesusias pop dievaites. Jokios šukuosenos nebuvimas supaprastins ir netinkamai „nugesins“ drabužį. Dar gali išduoti, kad buvo patingėta arba nesuspėta.
Tai ką daryti su tais plaukais? Yra keletas stilizavimo būdų, su kuriais beveik neįmanoma atrodyti blogai. Glotniai sušukuoti ir į dailų kuodą susegti plaukai yra visų laikų gražiausia vakarinė šukuosena. Dar kuodas gali būti laisvas, susegtas žemai, su keliomis palaidomis lengvai sugarbanotomis sruogomis. Taip pat jis gali būti susuktas į elegantišką kriauklę arba susegtas viršugalvyje. Su kuodu visada atrodysite grakščiai, darniai ir skoningai. Tik nesukurkite per daug „įtempto“ įvaizdžio, kai klijuojamos labai ilgos blakstienos, ant lūpų tepamas didelis kiekis blizgio ir segami masyvūs kabantys auskarai. Tvarkingas kuodas – maži auskarai. Palaidos sruogelės – ilgi, kabantys, kiek bohemiški auskarai. Vestuvinis didelis kuodas su supintomis sruogomis – lašo, pusmėnulio arba gėlės formos vidutinio dydžio auskarai.
Toliau – glamūriškai vienoje pusėje susegtos ir ant vieno peties permestos garbanos. Ideliai tinka su ilgomis suknelėmis ir sodriu bordo spalvos lūpdažiu. Plaukai, surišti į „arklio uodegą“ taip pat tinka vakarui, tik uodega turi būti tvarkingai sušukuota, surišimo vieta uždengta plaukų sruoga, be matomų plaukų gumelių ar segtukų. Arba 60-tųjų stiliaus puri uodega, su pakeltais plaukais pakaušyje. Tokia užuomina į Bridžit Bardo stilių gerai atrodys  ir su plazdančiu, romantišku drabužiu, ir su militaristiniu ar aštrių, aiškių linijų juodai balta eilute. Think Sienna Miller. Apskritai ji yra puikus hairspiration‘as.
Glotniai atgal sušukuoti palaidi plaukai su šlapiu efektu visada atrodys griežtai, kiek fatališkai ir moderniai. Tiks norinčioms susikurti stiprų, kiek grobuonišką įvaizdį.
Kurkite stilistinį kontrastą:  kelnių kostiumėlis, aštrūs preciziškos formos aukštakulniai ir iš plaukų supintas lankelis su avietiniu lūpdažiu. Arba kaip tik sustiprinkite norimą efektą šukuosenos, papuošalų ir makiažo pagalba. Pavyzdžiui, pūsta midi ilgio suknelė, didelės apimties sugarbanotas Lob‘as, lūpų formos delninė ir gėlėtos block – heel basutės. Beje, tokie super girly įvaizdžiai labai tinka krikštynoms. Geriau negu drama-camera-action per daug skrupulingai apgalvoti vakariniai variantai, kaip kompensacija už visą tą laiką, kai nebuvo kur nueiti ir gyvenime nieko nevyko.
O mano taip nemėgstami tiesiog palaidi ilgi plaukai – jie taip pat gali tapti šventine šukuosena, jeigu yra puriai išdžiovinami fenu, jiems papildomai tai dienai suteikiama daaaug spindesio, galai yra šviežiai pakirpti ir po pusvalandžio jie nesukrenta į mažą niekalą.
Apie plaukų aksesuarus ir galvos papuošalus nebeužsivesiu, bet jie gali išgelbėti net paprasčiausią „bizelę“. Pavyzdžiui, juoda aksomine juostele su kilputėmis surišta kasa prie baltos suknelės aukštu kaklu. Arba masyvesnis metalinis dekoruotas lankelis/karūna su smeigtukais susegtu žemu kuodu.
Einam parepetuoti šukuosenų?