Antimotivation

Tyrimai ir visas pasaulis kaip susitarę tvirtina: žmonės labiau ieško ir skaito pozityvias naujienas bei geras žinias. Spėju, kad ten, iš kur visi šie pozityvu mintantys žmonės, tikriausiai nesunku visokius švino sunkumo vaizdus, dalykus ir aplinkybes nuvyti ranka kaip įkyrią musę. But not for me! Not here! Aš nesu nuolat bambanti, besiskundžianti ir beviltiškai kaip mūsų babos į neganda numojanti gyventoja. In fact, su manim žiauriai lengva dirbti, esu nesveikai organizuota, logiška, visada išlaikau ramų balsą ir veidą (nemalonias tiesas taip pat sakau ramiu balsu), žiauriai mėgstu visuomenės progresą ir kai kas nors pasiekia naujų aukštumų, aš nuoširdžiai už tą žmogų pasidžiaugiu. Heck, aš net kai kuriems praeinantiems šunims šypsausi (ne vaikams, tie yra pripratę prie susižavėjimu kupinų žvilgsnių ir veidų, tai aš išlaikau siurprizo elementą. Beje, gal galit nuolat nekalbėti su savo vaikais mažybiniais žodelyčiutukais? Esu tikra, tai lėtina jų verbalinių centrų vystymąsi. Anie yra normalūs žmonės, tai taip su jais ir bendraukit.). Beeet, man pastaruoju metu dėl daug ko nebelaiko nervai!
Ir šįkart tiesos akimirka nebus iš stiliaus srities. Nors užvakar mačiau tris moteris su juodomis pėdkelnėmis ir man vos nesprogo galva, bet taip nutinka kaskart kai pamatau juodas pėdkelnės tarp gegužės ir spalio mėnesių. Get some class, self respect & educate yourselves.


Gyvenimas be pėdkelnių teikia vien privalumus. Tai turėtų būti nebediskutuotina.

Pradėsiu be jokios aiškios loginės sekos, nes nervai trumpi, o rašyti – daug.
1. Žmonės, vaikštantys lyg būtų veikiami nematomo labai nelogiškai judančio magneto, žingsniu priekyje prieš tave. Kai jau bandai aplenkti, jie kaip tyčia visada šauna į tą pačią pusę be priežasties, nors tu darei gana didelį lankstą. Kai  tik pabandai iš kitos pusės, nutinka vėl tas pats. O jeigu šiaip ne taip aplenki, jie kartais krūpteli, nes iki tol neįtarė, kad už nugaros susikaupė pėsčiųjų kamštis, arba vienos nekantrios ant 150 spaudžiančios pėsčiosios. Kaip viena matiekos mokytoja iš suvalkijos sakydavo – lAivas plAukia. Būtent.

2. Atėjus braškių ir trešnių sezonui lauko pardavėjos, siūlančios PARAGAUTI NEPLAUTAS UOGAS. Čia tas pats, kas siūlyti palaižyti šaligatvį po lietaus, nes įgauna malonų žiedaduklių skonį ir šiaip lengviau apsispręsti, kur parkuoti automobilį. Dar kaskart prisimenu tokiais atvejais, kodėl Lietuva tebesėdi gėdingoj sergamumo tuberkulioze statistikoj. Nes nevalos ir tingi. Plyz don’t.

3. Kad jau maisto temą pradėjau – kažkada minėjau, jog pradėjau netoleruoti laktozės. T.y. sužinojau, kad nebegaliu valgyti nieko, kame yra nors ir pati mažiausia sudėtinė dalis iš pieno. Taip atsivėrė liūdni pragaro vartai į nenuovokų kupiną restoranų pasaulį ir padavėjų armiją, manančių, kad svieste tai pf, tikrai nėra nieko iš pieno. O kas tau nuo to būna? Kartais klausia jie. Dūsti? Ne, bet tuoj dusi tu jei dar viską aptarkuosi savo parmezanu (ašarėlę čia braukiu aš, nes netekti visų sūrių iki šiol yra per daug skausminga. Beje, žinojot, kad egzistuoja kiekvieno aršaus maisto produkto veidas? T.y. išbėrimų ir spuogų žemėlapis skirtingas? Nuo pieno smakras ir po lūpa eina velniop). Ir šiaip, kas jums visiems yra su tom grietinėlėm ir kreminiais padažais/sriubomis. 65% VISOS populiacijos netoleruoja laktozės, o iš visų restikų jeigu nori pietums ne tų padžiūvusių šviežių daržovių salotų be nieko, kokie 13% siūlo kažką be laktozės, 6% iš jų – kažką tikrai skanaus! Bet čia tik Vilniuje. Jeigu keliauju arba neduok dieve važiuoju į mažesnį miestą, peržegnoju gerą savijautą iki kol grįšiu namo, nes nieks nieko neturi, įsidedu bambalį savo augalinio pieno kavai, nes koks elementariausias sojų pienas tikriausiai yra tik pederastams. Net kurortmiesčiuose atsako – taip, visi to klausia, bet neturim. Ir neturi nė viena sušikta kavinukė iš viso Birštono. Don’t get me started on ledai.


Čia (nuotraukoje – Panama Food Garden) žmonės ne tik, kad pieno turi, bet ir gervuogę į šampano taurę įdeda. Meilė maisto & gėrimų kultūrai yra tokia pat rich kaip senovinių žemėlapių tyrinėjimas. Stop denying your pleasures.

4. Kai nėr ne karvės pieno į kavą, preferinu žalią stiprią arbatą Be Nieko. Ir štai dar viena dilema – tokios kabakai irgi neturi, nusipirkti nesivargina o įprastai ramiu veidu siūlo pipirmėtes su visokiom medetkom ir ramunėlėm. Jeigu aš norėčiau mėnesinių arbatos, gerčiau tokią namuose, per mėnesines, atšių.

5. Vaikų skaičius, po pamokų ryjantis didelius čipsų pakelius, kol eina. Čia susiduriu su dviem esminiais auklėjimo klausimais, o gal ir visais trijais. 1) Ar pas jus namuose yra valgymo kultūra einant ir jūs turit kokius special mobilius pietų staliukus, kur prisitvirtinę juos prie nugaros vaikštot visi ratu ir valgot, todėl dabar jau toks įprotis giliai įsišaknijęs ir nieko nebepakeisi? 2) Ar nėra savaime suprantama, kad vaikas po pamokų namuose ras normalaus maisto ir valgys kažką maistingo, nes jis auga, protingėja ir jam reikia kokybiško kuro, kad neužaugtų ubliūdas & shit? Jeigu nelaukia garuojantys pietūs, nes mama kaip ir dauguma kitų mamų dirba, pasišildyt pats tingi, tai I dunno, pasiimk krabų lazdelių su raugintu agurku, think outside the box, kai sako? 3) Ar nebaisu, kad tokį belekokį papildomą skaičių kalorijų surijęs vaikas tiesiog nutuks ir paskui gali nutikti su tuo susijusios ligos, ir tada visokie kompensuojami valstybės gydymo dalykai ar vaistai, o čia jau ir mano reikalas prasideda, nes aš moku mokesčius ir mieliau juos norėčiau, kad skirtų finansuot vėjo energijos gamybą negu vaikų diabeto gybymui?

6. Nemokėjimas ruošti žuvies. Ypač už Vilniaus ribų. Toks jausmas, kad ten gaspadinės ją vis dar tarybiniu papratimu traktuoja kaip varguolių maistą, nes tik mėsa yra Da Shit, o šaltai rūkyta lašiša turi būti ūkiškais gabalais sumesta į bliūdą prie nesmulkintų karčių salotų lapų ir kokia dar lengvai sūdyta? A blūdiji, močiut?


Čia pūpso tuno tartaras, galintis išspausti džiaugsmo ašarą po kelionės iš Vilniaus.

7. Kad jau apie senatvę užsiminiau, tai daeskaluosiu iki geopolitinio momento: esam labai maža šalis ir vienas iš pagrindinių įrankių, padedančių pritapti pasaulyje, būti konkurencingiems darbo rinkose ir šiaip adekvatiems 21 amžiaus gyventojams yra anglų kalbos mokėjimas. Kalbų in general, bet anglų in particular. Ir man labai skauda vidurius kai jaunas žmogus iki 35 metų kažką šlebyzavoja su slavišku išgalvotu akcentu (nes jis iš Rokiškio ir abu tėvai iš Jonavos), nesugeba išsakyti savo minties sklandžiai ir kadangi ta kalba jam yra nuolatinė frustracija ir feilas tai toks žmogus pradeda vengti kalbėti angliškai, ir grįžta prie senų gerų rusiškų išsireiškimų (kitų gi net nein į lietuvių išversti, ant ties savotiški). Net be žodžių gali suprasti, kad ir kuriame universitete jis baigė savo bakalaurą, gal net magistrą, tas darbas buvo snarglių pilis, nes net normaliais šaltiniais nesinaudojo, filmus iki šiol žiūri su titrais arba pf, išvis su įgarsinimu ant viršaus (su mėgėjišku irgi eina kai labai norisi greičiau pažiūrėt tą kur laukė), o kai hashtagina per draugų veselę, tai dažnai nedarašo kokios raidės ir gaunasi dar vienas facepalminis momentas #myhear #mysole

8. Man baisu ir liūdna, jeigu sužinau, kad pažįstamas žmogus išvis neskaito knygų. Atrodo visai normalus, ir šast. Pacituosiu vaiką iš “Tūkstantmečio vaikų”:
“-Knygas reikia skaityti. Nes jei neskaitysi, tai užaugsi be vaizduotės, kaip koks zombis.”


Kai vasarą lukšteni kokią gerą, tankiai prifarširuotą visokių mentalinių zbitkų knygą, tai žymiai lengviau tuo persisunkti ir net susitapatinti. Skaitykit vasarą, rudenį būsit kitokie, tik neaišku, kokie.

9. Man liūdna, kai jauni žmonės klausosi vien rusiškos muzikos ir ypač tūsindamiesi garsina čestuškes iki kol magės kolonėlės įplyšta. Čia panašiai kaip su anglų kalba, bet dar blogiau.

10. Ir mane į neviltį jau seniai nuvarė dabartiniai seimo valdantieji. Pasakysiu, tik tiek, kad Ramas yra didelis nevykęs lopas.

Tai tiek šiam kartui, mielosios, turiu lėkti!

Kidding.
Nekenčiu kai tinklaraštininkės ir apskritai bet kokie žmonės kalba perdėm familiariai. Iškart jausmas lyg apsirijus laktozės būna.

O dabar eilė jums: nuo ko nebelaiko nervai, ir kokie obvious šūdai kasdienybėje galėtų išnykti?
Myliukas, pozityvukas.

How Am I Doing: A Quick Update

Labai neturiu laiko plėstis, tik noriu, kad žinotumėt – nepamiršau jūsų, rašyti vis dar ketinu, ką pasakyti tikrai turiu. Didžiąją dalį laiko šlaistausi po parduotuves arba garinu drabužius, todėl prisėsti ir išpilti viską sklandžia forma dabar arba nebeturiu laiko, arba vis dar morališkai ilsiuosi nuo sėdėjimo prie kompo ir vengiu jo kaip velnias kryžiaus. Seriously, į darbo pabaigą StiliuSOS’e (pradirbau 3,5 metų diena iš dienos, žmonės!) nuo to nesveikai intensyvaus kalenimo klaviatūra užsidirbau alkūnės nervo uždegimą su kuriuo nesusitvarkau iki pat šiol. Pasakysiu tik kad tai yra painful motherfuckeris ir B vitamino arklinės dozės atlieka psichologinio saugiklio vaidmenį, iš tikrųjų nervai gyja laaaabaaaai ilgaaai ir nuobodžiai, su atkritimais ir pablogėjimais.
Tai ką veikiu, kai negarinu drabužių arba maniakiškai neskanuoju parduotuvių turinio? Grįžtu stipriai į save, jaučiuosi savo kailyje pagaliau ir vėl, buvau iš jo kažkur iškritusi kelis metus ir dabar esu weirder ir cooler than ever. Tik palaukit! Pamatysit.

  • Einu į tuos savo ilgus pasivaikščiojimus, kalorijų ir evil minčių deginti.

Greit pasimatysim, hugs & hisses!

If Pinterest Was A Store

Ne kartą segdama naujas inspiracijas į savo stropiai sudėliotas lentas pintereste padūsauju: koks gyvenimas būtų paprastas, jeigu apsipirkti galėtumėm tiesiai iš ten, vienu spustelėjimu, be keturiolikos redirect’inimų. Ir, kadangi pinterestas vis dar yra įkvėpimo lentų talpykla, aš toliau tęsiu idėjinį apsipirkinėjimą. Nes svajoti niekas neuždraus. Kalbu ne tik apie daiktus, bet ir apie aspirational savybes, bruožus, lokacijas, nuotaiką savo mentaliniame pirkinių krepšyje.
Kas pastaruoju metu jame atsidūrė?

MINIMALISTINĖ NUOTAKOS SUKNELĖ

Ši yra Ellery. Nuotakų reikalų trendus vis patikrinu ir kažką vis išsisaugau. Nes tai yra gražus atskiras pasaulis, kuriame pastaraisiais metais pradėjo rastis rimti ir jaudinantys trendai. Ne “daugiau-mažiau nėrinių”, “kilometro ilgio šleifas ar tik dviejų metrelių” kalibro, o brand new stuff.

ellery8a17a93df1b1b3f772e60cfed

TIPAŽAS, SPINDESYS, SVEIKATA

Žinot, ką veikiu pragyvenimui – renku tuntui moterų naujas šukuosenas. Na, čia dalis veiklos, bet nustebtumėt sužinoję, kokia ta dalis didelė. Tai žodžiu, ką dauguma klausiančių ignoruoja yra savas tipažas ir veido forma. Jeigu esi šiaurietiška smulkių bruožų šviesi staigių judesių natūralistė, juodai nusidažiusi plaukus netapsi sensualiąja Monica Bellucci. Gražiausi pokyčiai vyksta konkretaus tipažo rėmuose. Na nebent planuose yra penkios rimtos plastinės operacijos ir naujos tapatybės dokumentai. Tiesus trumpas BOB’as ir natūrali ruda spalva, auksinis highlighter’is ir sveikata, štai kas dabar madinga ir nesunkiai pritaikoma realiame gyvenime.
O F. Scott Fitzgerald trumpoje “Bernice Bobs Her Hair” istorijoje Bernisei BOB’as neatnešė laimės, nes tai buvo iš anksto suareindžintų santuokų ir seksizmo laikai. Nesimokykit iš senų istorijų.

208554edf98da773f3a6b259374fb1cc

BOHO ROCK-CHIC AKCENTAI

Šita stilistikos kryptis manęs niekada neapleidžia ir lieka svarbia ne tik spintos, bet ir identiteto dalimi. Niekada nebūsiu glamūrinė zanūda, nors lord knows, glamūru aš tikėjimą turiu. Yin ir yang, žmogau. Auliniai tai Laurence Dacade.

laurence dacade1cfbb3193790283eaa26583a465

SENSUALUMAS

Slip stiliaus suknelė yra neliečiama ir nenuneigiama modernios klasikos dalis. Ji labai aiškiai simbolizuoja nepailstantį mūsų laikų polinkį į lengvą ekshibicionizmą. Bet kaip įmanoma atsispirti, kai pats drabužis tookio grožio? Ir labai tikiu, kad ją įmanoma dėvėti į sporto salę vaikštant mažiau negu 5 kartus per savaitę.

  • TIBI

STIPRAUS DIZAINO ALKĮ TENKINANTYS ŠVIESTUVAI IR ART DECO DEKORAS

Čia jau išlenda mano impozantiškoji, ekscentriškoji, spalvomis ir auksu pakraunama maksimalistiškoji dvasia. Šios žiemos atradimas ir nustebimas – namai turi būti dėliojami aplink šviestuvus. Praise the god of light, nes geras apšvietimas reiškia labai nemažai. Ir gal gali kas nors nuleidžiamų lubų įsuktus apvalius prožektorėlius paskelbti už įstatymo ribų?

83f6ca2a6f1a9de7ee53b2cfa625d69a

Po visko pastebėjau, kad pasitvirtina mano 90’s kid agenda, vėl ir vėl. Nes aš ir esu pats tikriausias 90’s kid.
Išvada – jūsų pinterest paskyros gali pasitarnauti ir kaip mini horoskopas. Treat it nicely.

Jeigu pinterestna, mano vizualines obsesijas rasit va čia.

Real Life & JOMO

Arba darbinis pavadinimas “Trying To Be Cool All The Time Is Not Healthy For You”.
This just in – FOMO (Fear Of Missing Out) yra senas trendas. And rightfully. Jo vietą kartu su visa suklestėjusia wellness industrija, sąmoningu dėmesiu savo gyvenimo gerovei ir savijautai, užėmė JOMO, arba Joy Of Missing Out. Ir tai nestebina, nes niekas nėra įgalus viską aprėpti ir visur suspėti. Tik kurį laiką visi sau tyliai už tai skirdavom dideles dozės kaltės ir nepilnavertiškumo. Nes kai tavo kolegas pakviečia į hip renginį, o tavęs ne, ir apskritai apie tokį renginį sužinojai skrolindamas renginių nuotraukų galerijas, pasijauti mažų mažiausiai uncool. Bet guess what, skambino tikras gyvenimas, ir sakė, kad laikas nuspręsti, ką daryti su padrožtais pagalvėlių užvalkalais ant sofų, sausėjančia oda ir suprastėjusiu virškinimu. Dar skambino visi psichinės sveikatos gydytojai ir prižiūrėtojai, ir sakė, kad rutina ir normalumas mums yra į naudą. Senas geras maitinimosi, miego ir visų kitų dieninių veiklų/savipriežiūros režimas – welcome back.

3de1a6a6168a3476f5ebfa8f88f73b18

Laikas atsisveikinti su pritemptu coolness standartu ir embreisinti tikrąjį gyvenimą, vėl, kaip senais laikais.
Kaip Leandra (Medine, duh!) kalbėdama su giminaite telefonu, pakeliui į dar vieną fashion show per praėjusią Niujorko mados savaitę, išsiaiškinusi, kad abiems patinka valgyti varškę, panoticino: “Man, I love real life!” Ir tada turėjo vėl grįžti į darbo realybę, kuri yra viskokia, tik ne down to earth. Bet it’s OK, nes kai sąmonė prisijungia ir su mumis daro nuolatinį situacijos stebėjimą, sumažėja šansai išprotėti ir užsidirbti trūkčiojančios akies tiką arba stresinę nemigą.
Aš irgi mėgstu normalumą ir adekvatumą, labiau už naujus batus. There, I’ve said it.

HyperFocal: 0

Tai let’s hygge. Būtinai nusipirkit vitamino D ir žuvų taukų, nes visiška šikna su ta šviesa, jėgom ir miegu gaunasi tokiu metu. Pasigaminkit vakarienę pagal niekada nebandytą receptą nepakeičiant nė vieno ingrediento. Paskambinkit ne tik mamai, bet ir pusbroliams/puskėms, mažiau bitchinimo mesendžerio chatuose, nusipirkit šiltų, truputį per didelių kojinių (nes jaukiau ir išsitrina šlepečių poreikis) ir nevalgykit vėlyvais vakarais, bus lengviau save mėgti kitą dieną be išlygų.

c9db013d9e2a9b5e3bf5a0251ab02e9a

Dar skirkit laiko nieko rimto neveikimui, savo specifiniams pomėgiams (gal laikas prisiminti tapybą? Nebūtina dalintis rezultatais su visu pasauliu prisiminimo stadijoje), labiau patingėkit savaitgaliais, skaitykit knygas prieš miegą o ne n-tąjį kartą skrolinkit news feed’ą ir daugiau žvenkit ir kalbėkit juokingas tiesas. Jeigu niekas nejuokinga, tai ko čia dabar taip?

P.S. Visos nuotraukos iš Sleepy Jones ankstesnių kampeinų.

Turtlenecks: Space – Chic Eccentric Edition

Yra sezono favoritai. Ir yra sezono madingieji, kurie nebūtinai sutampa su asmeniniais favoritais. Čia lygiai kaip tada, kai mama labiau myli vieną vaiką, o tas kitas užauga šaunesnis (Ba-dum-tss!).
Tai tas sezono šaunusis, madingasis, bet nebūtinai mylimas yra ponas golfas. Arba turtleneck’as.
Kodėl išvis apie jį kalbu ir galvoju? Nes kartais jaučiu poreikį parodyti tiems, kieno vaizduotė tiek “neneša”, ką su tuo daiktu galima padaryti. Bet kadangi šita platforma yra mano visiška kūrybinės laisvės erdvė, noriu parodyti daugiau negu tik golfas+ilga švarko tipo liemenė ir juodos kelnės.
Tiesiog, žiūrėkit, paaiškinsiu po to.
Untitled
Pabandykit surasti nesiaurinta apačia, kiek trumpintu juosmeniu aukštakaklį gražuolį. Jis neįtikėtinai gerai atrodys su visom kelnėm ir sijonais, kurių juosmens linija yra paaukštinta. Geriausiai su labai plačiomis kelnėmis ir su klostuotu midi sijonu. Gerai ir su ofiso šortais aukštintu juosmeniu. Ir basutės – jos nebėra vien tik vasaros drabužis, kol temperatūros stulpelis nestukteli žemyn iki +5. Prisiderinkit kojines ir pirmyn.
Toliau šitas:
Untitled1
Geltona can work wonders, kalbant apie detales. Taip pat ir salotinė, ir neoninė oranžinė, ir acid pink.
Tada metalic audinio gana klasikinis klostuotas kelių spalvų sijonas – jam ypatingų palydovų nebereikia, užteks visai paprastų basic dalykų eilutės užbaigimui.
Jeigu mėgstat gyventi nuobodžiai.
Man atrodo, kad be ryškių kailinių, camel atspalvio golfo, sporty pumps’ų su ryškiu kontrastiniu grubiu padu ir stačiakampės geltonos rankinės čia būtų labai nyku ir primityvu.
Untitled2
Šis kvepia 70’s Space-Chic estetika. Į spalvų blokus visada žiūriu labai rimtai, esu tikra, kad jie yra privalomi visiems save gerbiantiems madistams.
Prisimenat, nuolat kartoju, kad mada yra oversaizinė, su tyčia per ilgom plačiom kelnėm, rankovėm, apykaklėm ir viskuo. Hell, net mano apatinių stalčiuje ta tendencija nenormaliai išsikerojo. Turiu galvoj, tokių grampa stiliaus apatinių su juosmeniu iki diafragmos anksčiau neįsivaizdavau galinti dėvėti su meile. O dabar, look at me.
Tai va, visada yra atsvara pagrindinei tendencijai, toje pačioje madoje. Trumpi ilgiai, mažos rankinės, subtilūs aulinukai be jokio grubaus pado (bet storu kulnu), teisingos proporcijos (be jų žemaūgės nelabai išsiverstų) gyvena po šiai dienai, tik neturi banalaus pavidalo. Neopreninis švarkas turi bomber siluetą ir smailą didelę apykaklę su milžinišku užtrauktuku. Bučiniuotas rankoves. How ’bout that? Trumpa odinė suknelė, susiųta iš atskirų skirtingų spalvų odos kvadratų. Ir po ja reikia žalio golfo.
tophat
Paskutinis yra tiems, kurie kaip ir aš, nebuvo nei Japonijoj, nei Burning Man festivalyje Black Rock dykumoje, bet jaučiasi lyg ten jau gyventų. Dvi suknelės, rožinė aukštu kaklu po odine gilia V dekoltė, antikvarinis Viktorijos laikų cilindras, vyriško chalato tipo paltas ir baltutėliai odiniai suvarstomi aulinukai, kad visko nepasirodytų per mažai. Nes more is never enough.
Ir nebederinkit juodo golfo su tamsiai mėlynais skinny džinsais.
Nes tai apie jus pasako daugiau negu įsivaizduojat.

O postas su mano autfitu jau tikrai bus kitą savaitę.
Keep on checkin Cippa!

Quick, there’s mayor waiting for you! What?

Įsivaizduokit: atostogos, kažkur prie jūros, kur seniai išsitrynė visi prisiminimai, kaip išvis atrodyti kaip žmogui, nes, žmogau, saulė, jūra ir žuvėdra reikalauja visai kitokio dress kodo. Ir jokia priežastis neįtikintų pasitempt ar įlįsti į drabužį, turintį formą. Bikinis ir sandalai. Nes kai save myli, tai kaip tyčia myli primityviausioj formoj. Su chalatu ir bandele rankoj. Ar ne? Aš irgi tokia, ir dar primityvesnė. Man iki šiol negalioja 5 sekundžių taisyklė nukritus maistui ant žemės, kartais net viešoj vietoj. Ir šiaip jau esu tingesnė už man vieną iš keisčiausių ir žaviausių gyvūnų – tinginį. Tingiu dažytis, tingiu mautis kelnes, nes mano kojos nusipelno laisvės ir maksimalios oro cirkuliacijos, nekenčiu vilktis kojinių, nes jos išvis pažeidžia mano teises. Bet kai reikia, tai ir darau. Ir mėgaujuosi. Nes žmogus yra toks keistas sutvėrimas, kuriam nuo vaikystės kalama galvon, kad tinginystė, egoizmas ir godumas yra blogiausi dalykai. Bet iš tikrųjų tai jie labai geri, ir nereikia sau meluoti.
Dabar įsivaizduokit: vidury atostogų paaiškėja, kad jums teks po valandos atsidurti oficialiam susitikime. Nidos vidury ar kur jūs nusibeldę. O lagamine guli vien šortai, suknelės, tunikos ir gal per klaidą švarkas, nes į tą Nidą lėkėt tiesiai po darbo penktadienį su tuo švarku.
So I say, lieku su tais kutuotais šortais, šoku į aukštakulnius, klipsus segu į švarko atlapą, užsimetu savo dvieilį švarką, o dėl tunikos nesivarginu, tiesiog ją susikamšau į šortus.
Cippa for president!

Švarkas Zara, šortai H&M, marškininė tunika H&M, aukštakulniai Zara, klipsai Cheap Monday.

Sneakers & Cuteness

Kartais viskas vyksta ne taip, kaip planuota. Ir kartais save įsivaizduoju kažkodėl kitaip nei yra. Nei esu. Ir tai viską sujaukia. Bet tokia netvarka ne visada yra blogai!
Tuoj paaiškinsiu, ką turiu galvoje.
Dažniausiai dauguma mano išankstinių galvojimų apie save ir apie dalykus ateina iš… Anksčiau. Ir realybė nuo anksčiau jau gali būti nutolusi šviesmečiais. Todėl stengiuosi būti plačiai atmerktom akim, kad nepražiopsočiau asmeninės evoliucijos. Bam, neplanuotai aš dabar vietoje blondinės esu totali šatenė. Ir ką? Neigimo stadija jau praėjo, isterijos-pykčio net nebuvo, o prisitaikymas dar tebevyksta. Panašiai, kaip naujuose santykiuose. Ir tai yra įdomiausia dalis. Flirtatious, scary, promising. Tamsesni plaukai draugauja su ryškiomis spalvomis ir visais oranžiniais atspalviais, bent jau su mano odos atspalviu. Hello, new world!
Antras “ne taip, kaip planuota” yra susijęs su batais. Žinot, kad apavas man yra virš visų kitų dalykų. Nes nuoo jo viskas prasideda ir ties juo neturi pasibaigti, bet jei netikslinga, neapgalvota ir “belekaip”, tada dar ir kaip baigiasi ties batais. Ir aukštakulniai yra graži flirto su savo kojom, laikysena ir proporcijom forma. Tiesiog tai visada veikia ir pateisina lūkesčius į save. Bet tik ne dabar, god damn it! Dabar elegancija nebėra pirmoje vietoje. Pasirodo.
Nuolat bandau naujus, sau nebūdingus ir neįprastus įvaizdžius ir naują kailį, nes man įdomu patyrinėti savo No-No, ir antipatijas iš vidaus. Noriu suprasti, ar tikrai tai blogai. O gal tai bus mano naujas hitas? Šįkart tikslas buvo – super cute, sweet sixteen, pleats and bows įvaizdis. Saldus kaip cukraus pudra. Bet taip saldžiai man neišėjo. Nei baby doll garbanų, nei 50-ųjų bejėgiškumo. Nes man taip tiesiog neišeina. Aišku, acid wash švarkelis ir ne ledi būdingas muistymasis prisidėjo nemaža dalimi.
So, prie viso saldumo skubėdama įšokau į kedus – ok, good. Aukšakulnius – hmmm, dailu ir miela. Vėl kedus – whaaat?! Taip gerai, kad net negera. Plius, jie man leidžia nuolat judėti, muistytis ir būti greitesnei už standartinį leopardą.
Taigi, skelbiu šaltas vasaros dienas kedų dienom. Nenuobodžių, ne black and white, ir ne kedų su džinsais, bet truputį drąsiau. Kedų ir gimnazistiškų mini suknelių. Kedų ir gerųjų culottes (nukirptakelnių?). Kedų ir iš koto verčiančių dvieilių bleizerių. Kedų ir maudymosi kostiumėlių su kimono apsiaustais.
Moralas: kedai kartais būna geriau už sielos veidrodį. Apsiauni ir žinai – dabar tai bus.

Ir visa tai vis tiek tebėra super girly. Nes batai nusiteikimo ir būdo nekeičia.

Acid wash denimo švarkelis – H&M (gal prieš 5 metus pirktas Norvegijoj), maudymosi kostiumėlis – iš J.S.Mastis Telšiuose, kedai – Kangaroos, kurie mane skraidina (man labai patinka Roos’ai ir vintažiniai Adidas modeliai), kuprinė – Mango, saulės akiniai – Zara, sijonas – Asos (iš vinted), aukštakulniai – Office, laikrodis – Hot Diamonds, raudona apyrankė – Shkertik for StiliuSOS, šviesi apyrankė – Švaros prekės, marga apyrankė – vintage humana, nauji plaukai – Robertas.