Real Life & JOMO

Arba darbinis pavadinimas “Trying To Be Cool All The Time Is Not Healthy For You”.
This just in – FOMO (Fear Of Missing Out) yra senas trendas. And rightfully. Jo vietą kartu su visa suklestėjusia wellness industrija, sąmoningu dėmesiu savo gyvenimo gerovei ir savijautai, užėmė JOMO, arba Joy Of Missing Out. Ir tai nestebina, nes niekas nėra įgalus viską aprėpti ir visur suspėti. Tik kurį laiką visi sau tyliai už tai skirdavom dideles dozės kaltės ir nepilnavertiškumo. Nes kai tavo kolegas pakviečia į hip renginį, o tavęs ne, ir apskritai apie tokį renginį sužinojai skrolindamas renginių nuotraukų galerijas, pasijauti mažų mažiausiai uncool. Bet guess what, skambino tikras gyvenimas, ir sakė, kad laikas nuspręsti, ką daryti su padrožtais pagalvėlių užvalkalais ant sofų, sausėjančia oda ir suprastėjusiu virškinimu. Dar skambino visi psichinės sveikatos gydytojai ir prižiūrėtojai, ir sakė, kad rutina ir normalumas mums yra į naudą. Senas geras maitinimosi, miego ir visų kitų dieninių veiklų/savipriežiūros režimas – welcome back.

3de1a6a6168a3476f5ebfa8f88f73b18

Laikas atsisveikinti su pritemptu coolness standartu ir embreisinti tikrąjį gyvenimą, vėl, kaip senais laikais.
Kaip Leandra (Medine, duh!) kalbėdama su giminaite telefonu, pakeliui į dar vieną fashion show per praėjusią Niujorko mados savaitę, išsiaiškinusi, kad abiems patinka valgyti varškę, panoticino: “Man, I love real life!” Ir tada turėjo vėl grįžti į darbo realybę, kuri yra viskokia, tik ne down to earth. Bet it’s OK, nes kai sąmonė prisijungia ir su mumis daro nuolatinį situacijos stebėjimą, sumažėja šansai išprotėti ir užsidirbti trūkčiojančios akies tiką arba stresinę nemigą.
Aš irgi mėgstu normalumą ir adekvatumą, labiau už naujus batus. There, I’ve said it.

HyperFocal: 0

Tai let’s hygge. Būtinai nusipirkit vitamino D ir žuvų taukų, nes visiška šikna su ta šviesa, jėgom ir miegu gaunasi tokiu metu. Pasigaminkit vakarienę pagal niekada nebandytą receptą nepakeičiant nė vieno ingrediento. Paskambinkit ne tik mamai, bet ir pusbroliams/puskėms, mažiau bitchinimo mesendžerio chatuose, nusipirkit šiltų, truputį per didelių kojinių (nes jaukiau ir išsitrina šlepečių poreikis) ir nevalgykit vėlyvais vakarais, bus lengviau save mėgti kitą dieną be išlygų.

c9db013d9e2a9b5e3bf5a0251ab02e9a

Dar skirkit laiko nieko rimto neveikimui, savo specifiniams pomėgiams (gal laikas prisiminti tapybą? Nebūtina dalintis rezultatais su visu pasauliu prisiminimo stadijoje), labiau patingėkit savaitgaliais, skaitykit knygas prieš miegą o ne n-tąjį kartą skrolinkit news feed’ą ir daugiau žvenkit ir kalbėkit juokingas tiesas. Jeigu niekas nejuokinga, tai ko čia dabar taip?

P.S. Visos nuotraukos iš Sleepy Jones ankstesnių kampeinų.

Turtlenecks: Space – Chic Eccentric Edition

Yra sezono favoritai. Ir yra sezono madingieji, kurie nebūtinai sutampa su asmeniniais favoritais. Čia lygiai kaip tada, kai mama labiau myli vieną vaiką, o tas kitas užauga šaunesnis (Ba-dum-tss!).
Tai tas sezono šaunusis, madingasis, bet nebūtinai mylimas yra ponas golfas. Arba turtleneck’as.
Kodėl išvis apie jį kalbu ir galvoju? Nes kartais jaučiu poreikį parodyti tiems, kieno vaizduotė tiek “neneša”, ką su tuo daiktu galima padaryti. Bet kadangi šita platforma yra mano visiška kūrybinės laisvės erdvė, noriu parodyti daugiau negu tik golfas+ilga švarko tipo liemenė ir juodos kelnės.
Tiesiog, žiūrėkit, paaiškinsiu po to.
Untitled
Pabandykit surasti nesiaurinta apačia, kiek trumpintu juosmeniu aukštakaklį gražuolį. Jis neįtikėtinai gerai atrodys su visom kelnėm ir sijonais, kurių juosmens linija yra paaukštinta. Geriausiai su labai plačiomis kelnėmis ir su klostuotu midi sijonu. Gerai ir su ofiso šortais aukštintu juosmeniu. Ir basutės – jos nebėra vien tik vasaros drabužis, kol temperatūros stulpelis nestukteli žemyn iki +5. Prisiderinkit kojines ir pirmyn.
Toliau šitas:
Untitled1
Geltona can work wonders, kalbant apie detales. Taip pat ir salotinė, ir neoninė oranžinė, ir acid pink.
Tada metalic audinio gana klasikinis klostuotas kelių spalvų sijonas – jam ypatingų palydovų nebereikia, užteks visai paprastų basic dalykų eilutės užbaigimui.
Jeigu mėgstat gyventi nuobodžiai.
Man atrodo, kad be ryškių kailinių, camel atspalvio golfo, sporty pumps’ų su ryškiu kontrastiniu grubiu padu ir stačiakampės geltonos rankinės čia būtų labai nyku ir primityvu.
Untitled2
Šis kvepia 70’s Space-Chic estetika. Į spalvų blokus visada žiūriu labai rimtai, esu tikra, kad jie yra privalomi visiems save gerbiantiems madistams.
Prisimenat, nuolat kartoju, kad mada yra oversaizinė, su tyčia per ilgom plačiom kelnėm, rankovėm, apykaklėm ir viskuo. Hell, net mano apatinių stalčiuje ta tendencija nenormaliai išsikerojo. Turiu galvoj, tokių grampa stiliaus apatinių su juosmeniu iki diafragmos anksčiau neįsivaizdavau galinti dėvėti su meile. O dabar, look at me.
Tai va, visada yra atsvara pagrindinei tendencijai, toje pačioje madoje. Trumpi ilgiai, mažos rankinės, subtilūs aulinukai be jokio grubaus pado (bet storu kulnu), teisingos proporcijos (be jų žemaūgės nelabai išsiverstų) gyvena po šiai dienai, tik neturi banalaus pavidalo. Neopreninis švarkas turi bomber siluetą ir smailą didelę apykaklę su milžinišku užtrauktuku. Bučiniuotas rankoves. How ’bout that? Trumpa odinė suknelė, susiųta iš atskirų skirtingų spalvų odos kvadratų. Ir po ja reikia žalio golfo.
tophat
Paskutinis yra tiems, kurie kaip ir aš, nebuvo nei Japonijoj, nei Burning Man festivalyje Black Rock dykumoje, bet jaučiasi lyg ten jau gyventų. Dvi suknelės, rožinė aukštu kaklu po odine gilia V dekoltė, antikvarinis Viktorijos laikų cilindras, vyriško chalato tipo paltas ir baltutėliai odiniai suvarstomi aulinukai, kad visko nepasirodytų per mažai. Nes more is never enough.
Ir nebederinkit juodo golfo su tamsiai mėlynais skinny džinsais.
Nes tai apie jus pasako daugiau negu įsivaizduojat.

O postas su mano autfitu jau tikrai bus kitą savaitę.
Keep on checkin Cippa!

Quick, there’s mayor waiting for you! What?

Įsivaizduokit: atostogos, kažkur prie jūros, kur seniai išsitrynė visi prisiminimai, kaip išvis atrodyti kaip žmogui, nes, žmogau, saulė, jūra ir žuvėdra reikalauja visai kitokio dress kodo. Ir jokia priežastis neįtikintų pasitempt ar įlįsti į drabužį, turintį formą. Bikinis ir sandalai. Nes kai save myli, tai kaip tyčia myli primityviausioj formoj. Su chalatu ir bandele rankoj. Ar ne? Aš irgi tokia, ir dar primityvesnė. Man iki šiol negalioja 5 sekundžių taisyklė nukritus maistui ant žemės, kartais net viešoj vietoj. Ir šiaip jau esu tingesnė už man vieną iš keisčiausių ir žaviausių gyvūnų – tinginį. Tingiu dažytis, tingiu mautis kelnes, nes mano kojos nusipelno laisvės ir maksimalios oro cirkuliacijos, nekenčiu vilktis kojinių, nes jos išvis pažeidžia mano teises. Bet kai reikia, tai ir darau. Ir mėgaujuosi. Nes žmogus yra toks keistas sutvėrimas, kuriam nuo vaikystės kalama galvon, kad tinginystė, egoizmas ir godumas yra blogiausi dalykai. Bet iš tikrųjų tai jie labai geri, ir nereikia sau meluoti.
Dabar įsivaizduokit: vidury atostogų paaiškėja, kad jums teks po valandos atsidurti oficialiam susitikime. Nidos vidury ar kur jūs nusibeldę. O lagamine guli vien šortai, suknelės, tunikos ir gal per klaidą švarkas, nes į tą Nidą lėkėt tiesiai po darbo penktadienį su tuo švarku.
So I say, lieku su tais kutuotais šortais, šoku į aukštakulnius, klipsus segu į švarko atlapą, užsimetu savo dvieilį švarką, o dėl tunikos nesivarginu, tiesiog ją susikamšau į šortus.
Cippa for president!

Švarkas Zara, šortai H&M, marškininė tunika H&M, aukštakulniai Zara, klipsai Cheap Monday.

Sneakers & Cuteness

Kartais viskas vyksta ne taip, kaip planuota. Ir kartais save įsivaizduoju kažkodėl kitaip nei yra. Nei esu. Ir tai viską sujaukia. Bet tokia netvarka ne visada yra blogai!
Tuoj paaiškinsiu, ką turiu galvoje.
Dažniausiai dauguma mano išankstinių galvojimų apie save ir apie dalykus ateina iš… Anksčiau. Ir realybė nuo anksčiau jau gali būti nutolusi šviesmečiais. Todėl stengiuosi būti plačiai atmerktom akim, kad nepražiopsočiau asmeninės evoliucijos. Bam, neplanuotai aš dabar vietoje blondinės esu totali šatenė. Ir ką? Neigimo stadija jau praėjo, isterijos-pykčio net nebuvo, o prisitaikymas dar tebevyksta. Panašiai, kaip naujuose santykiuose. Ir tai yra įdomiausia dalis. Flirtatious, scary, promising. Tamsesni plaukai draugauja su ryškiomis spalvomis ir visais oranžiniais atspalviais, bent jau su mano odos atspalviu. Hello, new world!
Antras “ne taip, kaip planuota” yra susijęs su batais. Žinot, kad apavas man yra virš visų kitų dalykų. Nes nuoo jo viskas prasideda ir ties juo neturi pasibaigti, bet jei netikslinga, neapgalvota ir “belekaip”, tada dar ir kaip baigiasi ties batais. Ir aukštakulniai yra graži flirto su savo kojom, laikysena ir proporcijom forma. Tiesiog tai visada veikia ir pateisina lūkesčius į save. Bet tik ne dabar, god damn it! Dabar elegancija nebėra pirmoje vietoje. Pasirodo.
Nuolat bandau naujus, sau nebūdingus ir neįprastus įvaizdžius ir naują kailį, nes man įdomu patyrinėti savo No-No, ir antipatijas iš vidaus. Noriu suprasti, ar tikrai tai blogai. O gal tai bus mano naujas hitas? Šįkart tikslas buvo – super cute, sweet sixteen, pleats and bows įvaizdis. Saldus kaip cukraus pudra. Bet taip saldžiai man neišėjo. Nei baby doll garbanų, nei 50-ųjų bejėgiškumo. Nes man taip tiesiog neišeina. Aišku, acid wash švarkelis ir ne ledi būdingas muistymasis prisidėjo nemaža dalimi.
So, prie viso saldumo skubėdama įšokau į kedus – ok, good. Aukšakulnius – hmmm, dailu ir miela. Vėl kedus – whaaat?! Taip gerai, kad net negera. Plius, jie man leidžia nuolat judėti, muistytis ir būti greitesnei už standartinį leopardą.
Taigi, skelbiu šaltas vasaros dienas kedų dienom. Nenuobodžių, ne black and white, ir ne kedų su džinsais, bet truputį drąsiau. Kedų ir gimnazistiškų mini suknelių. Kedų ir gerųjų culottes (nukirptakelnių?). Kedų ir iš koto verčiančių dvieilių bleizerių. Kedų ir maudymosi kostiumėlių su kimono apsiaustais.
Moralas: kedai kartais būna geriau už sielos veidrodį. Apsiauni ir žinai – dabar tai bus.

Ir visa tai vis tiek tebėra super girly. Nes batai nusiteikimo ir būdo nekeičia.

Acid wash denimo švarkelis – H&M (gal prieš 5 metus pirktas Norvegijoj), maudymosi kostiumėlis – iš J.S.Mastis Telšiuose, kedai – Kangaroos, kurie mane skraidina (man labai patinka Roos’ai ir vintažiniai Adidas modeliai), kuprinė – Mango, saulės akiniai – Zara, sijonas – Asos (iš vinted), aukštakulniai – Office, laikrodis – Hot Diamonds, raudona apyrankė – Shkertik for StiliuSOS, šviesi apyrankė – Švaros prekės, marga apyrankė – vintage humana, nauji plaukai – Robertas.

 

1 sijonas 2 būdai ir trumpa fleimo sesija

Ilgą laiką visi pratinosi ir bandė įsisąmoninti sukamšytų į kelnes ar sijoną palaidinių reikšmę.
Tai buvo pastarųjų kelių metų dalykas. Ir tebėra. Tik dabar tai gyvena greta labai laisvo, niekaip nesukamšyto ir neišryškinto silueto. Žaviausia yra tai, kad sukamšydama arba palikdama savo ilgus baltus marškinius ant sijono aš nebūnu neteisi. Žinoma, kartais visai apsidžiaugiu prisiminusi, kad dar turiu šiokį tokį liemenį ir aukštinto juosmens sijonas man padeda tai padaryti. Bet tiesą sakant, geriau jaučiuosi su fashionably voluminous autfitu. Nes tai labai įspūdinga, nes tai yra pareiškimas: “man nesvarbu, jeigu nesuprantat, ar po tais drabužiais yra talija ir ar yra kūnas apskritai”. Nes kūno kultas jau niekada niekur nebedings ir dėl įvairovės aš mielai būsiu tam opozicija.
Kūno kultas man yra reiškinys, užgožiantis įkvepiantį mados grožį ir žmogaus saviraiškos galimybes. Ir apribojantis viską iki Kardashianų kūno formų siekiamybės, iki “am I sexy enough?” ir puokštės daddy issues.
Ir tai nėra madinga. Būti sveika ir liekna + rūpintis savo galvos turiniu yra daug stilingiau.

O turėjo būti tik dar vienas postas apie tai, kaip stilizuoti midi ilgio denimo sijoną,  damn you brain!

Balti oversized marškiniai – Size 8 Needle, sijonas – Zara, gėlėta palaidinė – H&M, basutės – ASH, klipsai – Iqonna, saulės akiniai – Zara, diržas – vintažinis, delninė-piniginė – crazy hipsta brolio gamybos.

DSC_1499
Beveik telpa į mini kišenę. Mažumas – štai kas man patinka.

Save

Niekada nesibaigiančios paieškos


Šįkart posto priešistorė paini man pačiai.
Jau po to, kai tiksliai žinojau, apie ką noriu parašyti ir turėjau nuotraukas, istoriją ir much įkvėpimo, keletą dienų svarsčiau, ką parašyti.
Iš pradžių sumanymas buvo aiškus: noriu savo skaitytojams ir labiau – sau pačiai – daugiau papasakoti apie VDK, arba Visokių daiktų krautuvėlę Užupyje ir vienus kvepalus, kurie man iškart įsigėrė į sąmonę.
Po apsilankymo kilo dilema: daugiau rašyti apie pačią parduotuvę, joje pardavinėjamus kvepalus ar apie kiek magišką tos vietos konsultantę ir jos seserį. Apsilankymo dieną jos man papasakojo keletą žavingų istorijų apie ten esančius daiktus ir su jais susijusius žmones. O niekas manęs labiau neįtraukia negu geros istorijos. Todėl pirminį sumanymą rašyti apie kvepalus pakeičiau.
Taigi, žingsniavau penktadienio popietę į Užupį jau apsisprendusi, kad noriu išgirsti kuo daugiau visko apie muzikines dėžutes, kvapus, arba labiau apie tai, kodėl vieni arba kiti patinka pačiai konsultantei, atidžiau apsižvalgyti ir išsinešti maksimalią keistenybių patirtį. Nes keistenybės, dėmesys detalėms ir susikurti trumpalaikiai asmeniniai ritualai verčia suktis mano pasaulį.
Ten yra prisukama muzikinė lėlė, kuri savo blizgančia rausva suknia, violetiniu dūminiu makiažu ir kartėlio persmelkta veido išraiška sukuria šiurpų kontrastą su iš jos sklindančia svajinga ir nekalta melodija. Yra akinių, įrėmintų mediniuose rėmuose po stiklu. Yra visokių formų mažų lagaminų ir dėžučių. Yra kietų atvirukų, kuriuos norisi kam nors išsiųsti be progos. Yra visokio dydžio muzikinių dėžučių ir yra viena didelė ir neįsivaizduoju kokio senumo muzikinė Dėžė, iš kurios sklinda itin nostalgiška ir laiku atgal nutėškianti melodija, ready or not. VDK rezidentės sakė, kad ją užkuria tik ypatingiems svečiams ir tik šeimininkas. Yra galybė paveikslų. Yra keletas tarybinių laikų niekučių – tai atskiedžia bendrą unikalumo koncentraciją. Aš net neprisimenu visko, ko ten yra. Patys užsukit ir apsižvalgykit.
Nesu senų daiktų kolekcionierė ir neturiu jiems silpnybės, man patinka tik apgalvoti, kada jie buvo pagaminti, kokie istoriniai laikai buvo gamintojo šalyje, kodėl ir kokiu keliu jie atsidūrė šitoje parduotuvėje ir t.t. Kaip vienas mano fabulous draugas sako: „nėra nieko geresnio už nauja.“ Todėl įsigijau pačius naujausius kvepalus iš Frapin karališkų kvepalų genijų. Ne todėl, kad jie naujausi. Negaliu nupasakoti, kodėl. Kai pasimatysim, užuosit mane ir bus viskas aišku. Tik dabar skendžiu aldehido, juodojo pipiro, trijų skirtingų rožių, šafrano ir kedro aromate.
Grįžtant prie to, kas visų pirma ir įkvėpė parašyti apie VDK. Kvepalai. Anksčiau buvau paviršutiniška kvapų vartotoja, dabar mano nosis mane veda naujais olfaktoriniais keliais, jaučiuosi lyg uoslė paaštrėjo dvigubai ir viską užuodžiu daug greičiau, kvapus atskiriu aiškiau negu bet kada anksčiau. Negaliu nusakyti, kiek džiaugsmo ir naujų minčių sukelia naujai atrasti kvapai. Kvapai, kurie yra už mano komforto zonos ribų. Tada tos ribos plečiasi ir hello, new world.
Vieni iš tokių nekomfortabilių kvapų iš VDK lentynų – Vero Profumo „Rozy“ kvepalai. Taip pat labai naujas ir šviežias kvapas Vero Profumo galerijoje. Pirma mintis pauodus: oh, how lovely. Paskui ateina svaraus vintažo, geriau gyvenusių ir prabangesnių ritualų turėjusių dramatiškų damų už mano visų pažįstamų močiutes kartu sudėjus, vaizdinys. Turbūt, dėl alyvų ir vintažinės rožės kvapo, kuris šioje kompozicijoje man yra nr.1. Rožę mokausi pažinti naujai, tai nėra kvapas, kurio įprastai ieškau. Man dažniausiai pirmu smuiku griežia vetiveris, vanilė, kedras, agarmedis, gintaras ir medus. Taigi, Rozy kvepalai buvo kurti turint mintyje aktorę Anna Magnani, 1955 metų filme „The Rose Tattoo“. Kvapą galite patyrinėti VDK.
Apie kvapų paieškas ir atradimus dar tikrai pakalbėsim.
Viena žinau – dar neišaugau iš pomėgio palikti dramatišką kvepalų šleifą.
Oh, well.
sisters
Jos jums gali papasakoti daugiau istorijų negu tikitės išgirsti