Feline Camo Victoriana

  • Nosį - aukštyn!
  • Meowing intensifies

Jeigu už kiekvieną kartą, kai savimi besimėgaujanti moteris literaliai apsirengia bele ką ir atšauna “o man taip gražu” aš gaučiau po eurą, dabar spaudyčiau auksinę klaviatūrą. Aišku, rožinio aukso, nes man jis labai nesveikai patinka. Tokioms moterims nereikia jokio profesionalaus patarimo, anei nukreipimo gera linkme, nes jos savimi 100% užtikrintos, labai teisios, nelinkusios leistis į diskusijas, argumentai joms yra asmeninis įžeidimas ir šiaip, vyras sakė, kad gražiai atrodo. Ir ne tik kalbant apie išvaizdą. Teisumas (skamba kaip teistumas) yra rimta diagnozė, sulaikanti žmoniją nuo visokių rūšių naujovių ir pažangos.
Nusprendžiau skolintis šitą logiką, nes per didelis empatijos kiekis žmonėms, turintiems nepagrįstą nuomonę mane gali paversti pudingu.
Gerai apie tai pagalvojus, toks nusiteikimas juk būdingas ir vaikams, bei vyresniems žmonėms. Jie žino, ko nori, žino, kas patinka, ir ain’t nobody gonna discuss this with you, deal with it.
Nesakau, kad aš pati labai laukiu patarimų iš visų apie savo išvaizdą, ar kad man būdingas tips’ų ieškojimas. Bet nutariau tai pastūmėti dar vienu leveliu toliau.
Ir kas gavosi? Gera nesąmonė. O nesąmones aš mėgstu, nes yra apie ką pagalvoti. Mama taip ir pasakytų:
– Kokią čia nesąmonę apsirengei?
Viktorijos laikų stiliaus itin konservatyvi, visiškai uždara balta suknelė (ir į vaidilučių apeigas, ir dar kartą pasikrikštyt, ir pirmai komunijai (nuoroda į autfitą) ir kaip dvaselei pasklandyt aplink priešų lovas gūdžią naktį), camo vyriškas oversized švarkas, rankinė-katytė, su kačiuku-pinigine, ir kuo moderniausios basutės permatomo plastiko kulnu. A, ir ilgos priklijuotos blakstės. Nes kas man neleis?
Jausmas labai yzi, atrodymas labai visoks, o ir daiktų miksavimas pagal mano pomėgius – nevaržomas.
Tai linkiu ir jums rengtis nesąmonėmis, kokiomis tik norisi. Pasiimkit 4-5 jums labai patinkančius daiktus, negalvokit ar jie tarpusavyje dera, ir tai vilkėkit vienu metu. Bus gerai, pažadu.
Nebūkit nuobodos, kruopščiausiai apgalvojančios kiekvieną savo įvaizdžio smulkmenėlę, sąmoningai palikit ekspromto, nes girdėjau, didelės pastangos jau seniai nemadingos ir kvepia neuroze. O vidutinės ir mažesnės pastangos – visada gerai.

Suknelė – blusturgis,
Švarkas – New Era (vyriškas),
Basutės – Miista,
Rankinė ir piniginė - ASOS (parduodami atskirai),
Trikampis žalias žiedas – Glamourous,
Dviejų apskritimų žiedas – iš no name butiko Berlyne.

Summer Heat

Keli dalykai, dėl kurių mes sutariam nuo pradžių yra tai, kad jūs čia matysit ryškių spalvų, drąsių derinių ir bus kūniškumo (bent vasarą). Dar – kad kalbėsim nevyniodami nieko į malonybinę aplinkkelių vatą. Ir vienas iš svarbiausių momentų – daiktų naudojimas ne pagal jų tikrąją paskirtį. Vadinkit tai kūrybos laisve arba nesąmone, aš vadinsiu būtinybe.
Tai šiandien čia yra visi tie dalykai.
Žinot kas mane stebina panašiai kaip žiemą kelininkus – sniegas? Vasara mieste. Ji priploja prie žemės, apstulbina savo gosliu karščiu. Atrodo, kad nėra kur dėtis. Dar ne atostogos, degintis nėra kur, bet tu jau esi vasaroje, so deal with it. Ir nėra geresnio jausmo, kaip tas, kai žinai, kad pergudravai. Save, vasarą, kitus. Tiesiog žiauriai outsmarted everyone. Ir aš to jausmo susigeneravau neironiškai (ir tikrai ne dėl to, kad pritrūko švarių apatinių) vilkėdama raudoną vientisą maudymosi kostiumėlį, trumpučius žydrus džinsinius šortus aukštu liemeniu, iiiilgą kimono (jūs sakot paplūdimio, aš sakau – miesto) ir truputį 90-ųjų nostalgijos aksesuarų pavidalu. Buvo best times ever. Mano atmintis trumpa, atsiprašau, jei kam nors taip esu sakiusi anksčiau ir nebepamenu, tada tikrai irgi buvo best times.
Ir dar, kad galėčiau ir toliau nerūpestingai atidengti tiek odos be melanomos baimės, būtinų būtiniausiai naudoju apsaugines priemones nuo saulės. Ypač veidui. Jeigu iki šiol nervindavo riebų blizgantį sluoksnį paliekantys kremai, yra toks žiauriai handy mažas flakonas Eucerin matinio veido fluido nuo saulės, su SPF 50. Telpa kad ir į šortų kišenę, “numatina” net dieninį prieš tai išteptą kremą, neturi jokio kvapo ir nepalieka tų baltų dryžių jeigu tepama labai skubant. Nebūna per didelio SPF filtro, trust me, man vis tiek ir toliau generuojasi strazdanos (foto senėjimas nebūna labai patrauklus vasaros pabaigoje).

Žinau, kad vasarą tikrai ne visi pabėgat ten kur baltas smėlis ir mediniai takeliai per jį.
Tas susigyvenimas su karščiu mieste, it can be sexy.

DSC_7526

Kimono – Kristi Andress x Audimas,
Maudymosi kostiumėlis – Calzedonia,
Šortai – H&M,
Basutės – Steve Madden,
Saulės akiniai – House of Holland,
Klipsai – Fashion Zone,
Rankinė – Mohito,
Kremas – Eucerin matinis veido fluidas nuo saulės SPF +50.

P.S. Mėlynė ant šlaunies yra vasaros Must.

Save

Save

Save

Hug Yourself, Treat Yourself

Nors dabar mano balioną vėjas nuneštų į Kaišiadorius greičiau negu aš spėčiau ištarti babydolldress, tas autfitas yra pareiškimas. Minčių būsena. Savęs supratimo ir paisymo manifestas. Tylus (nežinau kiek tylos tokio trumpumo suknelėje ir po kilogramą sveriančiose platformose) linktelėjimas “I’ve got this” sau.
Kažkada kalbėjau apie crowd pleaser’io sindromą, ir kaip juo galima susirgti visai to nepastebint. Galima ir be sindromo, būnant visai decent human being, kartais įsikibti tokio vidinio momentinio impulso “šiandien noriu, kad visi atsisuktų”. Dauguma iš mūsų ten buvom, tą darėm. Aš – tikrai taip. Iš dalies, mano būdas yra impulsyvus, kartais maištingas, nuolat daug visko vyksta vienu metu (ir galvoje, ir realybėje). Dar nemėgstu komformistiškumo, tai tas ryškumas, kartais ekscentriškumas, eklektika didele dalimi tiesiog visada yra su manim, jos nereikia atskirai pasikviesti.
Nusirėžusi plaukus iki super short feathery pixie, aš panorau vėl joti ant edgy bangos. Ją paskutinį kartą pasikinkiusi buvau gal prieš 2 gerus metus, kai turėjau platininį bliūdelį, tamsų natūralų ežiuką, baltą ir rudą upper cut’ą. Žodžiu, kai n metų turėjau visokias skirtingas trumpas šukuosenas. Tas edgy reiškia ir labiau fashion forward, ir inkorporuotą rock chic, ir truuuputį labiau conceptual, tomboy, clean, tailored. Toks stilius man fiziškai suteikia daugiau energijos, kryptingumo, jėgos. Tuo pačiu metu, kaip kad būdinga visai visatai, aš pajaučiau, kad bunda ir mano super girly ir naivi pusė (šventoji pusiausvyra). Ir nutariau tam nesipriešinti. Na tai kas, kad spinta dar prikimšta prie praėjusią vasarą turėtos Bob su kirpčiais šukuosenos derintų drabužių, dabar vėl ištrauktų visų tomboy reikaliukų. Atrasiu vietos ir vienai kitai baby doll suknelei, trapecijos formos puspalčiui ir dar gal kam nors. Praktikoje tokie atradimai ir suvokimai užknisa, nes spinta – ne guminė, susivokti joje irgi lengviau kai yra kažkokia aiškesnė sistema, bet atriboti save nuo bet kurios savo dalies būtų paprasčiausiai nenaudinga.
Stilius, kaip ir visos kitos gyvenimo sritys, nuolat kinta, vystosi, rutuliojasi, turi išsikvėpimo ir rutinos periodus, kaip ir euforijos. Ir jeigu tam vystymuisi trukdoma, jis sustoja. O vėliau gali prireikti didelių pajėgų vėl užkurti visą savęs pajautimo, savo kūno supratimo, savo motyvų išsiaiškinimo sistemą. Kartais drabužis, link kurio tiesiasi rankos, o jūs nesuprantat kodėl tiesiasi, gali paaiškinti kai kuriuos pokyčius realiame gyvenime, kurių gal nespėjot arba nenorėjot pastebėti.
A, ir dar, nėra magiško momento, kai viską sustabdžius ateina savęs pajautimas ir supratimas. Tam nereikia skirti savaitgalio, kai tikrai gerai išsimiegota. Tai nenutinka per atostogas ar valgant desertą, arba išgėrus butelį vyno (aš būnu realistiška, apie taurę čia neapsimetinėsiu). Jeigu kužda kažkokia nuojauta, tai reiškia, kad kažkas ir yra, ne tik Atrodo, kad Yra.
O kodėl yra, čia jau jūsų psichoterapeuto užduotis išsiaiškinti, net nebūtina knaisioti. Kaip mano labiausiai nemėgstama geštalto psichologija moko (visumos, vienio konceptas tikrai nėra jų išrastas dalykas, gali neapsimesti visatos protais), mintis reikia pastebėti, acknowledge’inti, ir paleisti, netąsyti jų po teismus ir akistatas. Say hi to your psyche.

Hi!

Suknelė ir rankinė – Second Handiniai,
Basutės – Jil Sander Navy,
Akiniai – Liu Jo,
Chokeris – Krystal London,
Marškinėliai – Zara.

P.S. Net jeigu kartais impulsas nusipirkti balioną kyla iš penkiamečiams būdingos frustracijos, nes niekaip neišsirinkot, kokio maisto reikėtų nusipirkti, treat yoself.

Laisvę Papūgoms/Free Your Cippas

Daugiausiai pritarimo sulaukianti stiliaus aksioma – renkis taip, kaip nori būti tą dieną sutiktas. Blogai miegojai? Laikas balčiausiems marškiniams, kurie net pajuodusius paakius “atmuš” taip, kad atrodys, tarsi grįžai iš atostogų. Esi drovus intravertas? Raudonos lūpos ir karūna, here we come. Ir tame yra visa reikalinga išmintis, naudokitės, tikrai pravers. Bet aš dažniausiai darau taip: kaip jaučiuosi, taip ir atrodau (arba atvirkščiai). Nes tingiu feikinti (till jū meikinti), tingiu vaizduoti, tingiu stengtis dėl kažko, ko nežinau (labiausiai patikti noriu sau, ir jeigu blogai jaučiuosi, esu linkusi ne nuneigti tai, o prie to raudono lūpdažio autis nutrintus sportbačius ir išgyventi, suvokti savo savijautos priežastis). Sunkioji pakapstymų artilerija, ar ne? Bet man neįdomus small talk’as, aš jo neįvaldžiusi, todėl jei tingisi skaityti narpliojimus, lieka tik nuotraukos. O jos visai nedera su tekstu, tai vien iš nuotraukų nieko ir nesužinosit. Skaitom toliau.

DSC_7234

Žodžiu, aš vis dar joju ant sodininkės bangos, aš ja jaučiuosi ir esu, mano gėlynų plotai ir struktūra vis dar yra formuojami. Net vakar po darbo dienos, jau visai nusikalusi ir be motyvacijos, turėjau persodinti kelis augalus, o tai padariusi… pasijaučiau daug geriau! Whatahell? Renata Mikailionyte, tikiuosi esi pasiruošusi stiprėjančiai mados apželdintojų konkurencijai.
Sodininkai, ne tie, kurie ne industrinius plotus purena, o tokie labiau sielos sodininkai (žinaaau, cringe), mano galvoje rengiasi beveik kaip etaloniniai dailininkai, arba taip pat. Jie renkasi kimono apsiaustus vietoje bleizerio ar net palto, nes jiems nešalta, jie yra vienis su gamta ir savim, and whatnot. Jie renkasi plačias kelnes (dažniausiai atraitotas), keliais dydžiais per didelius marškinius, moterys neretai – vyriškus. Taip pat mėgsta boiler suit’us, plaukų juostas, skareles, espadriles, daaaug žvengia, nes augalai skaldo geriausius anekdotus, ir būna įdegę, nes duh. Akivaizdu, kad kūno ryškinimui, linijų akcentavimui, aptempimui jie skiria paskutinę vietą savo interesų lentelėje, ir aš mielai prisijungiu. Nors occasional išėjimas tik su bikinio viršutine dalimi į viešumą, vaizduojant, kad čia legit palaidinė, nėra retas.
Tai kaip jaučiuosi, taip ir atrodau. Laisva, laiminga, kartais užsiknisusi sodininkė. Gamta yra nuostabi ir įkvepianti. Mados pasaulis iš jos semiasi idėjų since ever. And so should you.

Marškiniai, maikė ir kelnės – Zara,
Basutės – Miista,
Akiniai – Katrin Jones,
Žiedas ir pakabukai iš ASOS, Glamorous, Michael Kors, ir Bonjour/Bianco butiko (pavadinimo istoriją norėčiau žinoti ir aš).

Save

Save

Over The Top Greenery

Kai kas neseniai kapstėsi po vazonėlius ir sodino balkoninį gėlių sodelį, can’t you tell? Viskas veikia drabužinius pasirinkimus, ir kažkaip net nesinori to slėpti. Esu tree hugger’ė, augalų mylėtoja ir laukų, pievų, miškų gerbėja. Miestas man visada pralaimi prieš visus tuos žalius dalykus. Arba, kad miestas taptų mielesnis vasarą, namie reikia sustiprinti džiunglių režimą. Ir galvoje. Tuoj iki pilnos laimės trūks tik didelės papūgos (jos visada trūksta) ir mini krioklio kieme.
Daug žalios, augalų ir gėlių print’ų, ir botanikos sodo namuose – šio pavasario laimės receptas.
Pantone šį sezoną yra labai žalia spalva, pavadinimu Greenery. Ir dar yra tamsesnė, pavadinimu Kale (supermaistas & superspalva).

pantone-color-swatches-fashion-color-report-fall-2017

So there you have it. Jeigu jau mylėjot žalią, tai rinkitės ryškesnę, jeigu nemylėjot, tai madingi be jos nebūsit.
O kokteilinės suknelės visada tinka ir su spotbačiais, praėjusią vasarą su jais ir vienas vestuves atšokau (in my defense, buvo uždėtas gydytojo draudimas aukštakulniams).

P.S. Aš esu over the moon dėl šio sezono Pantone spalvų! How cool yra kraujažolės rožinė? Primulės geltona? Sodininko svajonė, ne paletė!

Suknelė – Monton (iš praėjusios vasaros),
Švarkas – Zara (iš prieš 5 metus),
Sportbačiai – Vans,
Akiniai – LiuJo,
Galvos juosta – Zara,
Klipsai – Fashion Zone,
Delninė ir apyrankė – SH.

Save

Regal

Svarbius savo gyvenimo įvykius prisimenu per drabužius, kuriuos vilkėjau tuo metu. Ir dar prisimenu, ar tai buvo pavykęs momentas. Sako, išleistuvės, vestuvės – va čia tai svarbu gražiai apsirengti. I beg to differ. Man visada buvo svarbu atrodyti taip, kad pati gaučiau iš savęs patvirtinimą. Be apmaudo neapsieita. Pavyzdžiui, mielai pakeisčiau savo religinių švenčių puošmenas. Pirmoji komunija ir sutvirtinimas – looking at you. Nors man beveik 30(!!!!!!), vis dar suprantu tai kaip nesąmonę. Simbolinę reikšmę suprantu, bet apibendrinus, tai buvo keistos apeigos, kurių man niekada nereikėjo. Plius, jų metu šūdinai atrodžiau. Įsivaizduojat tas mažosios nuotakos sukneles, kuriomis daugumą aprengia jų mamos? Tai iki to aš “nenešiau”. Buvau super simple, super boring, tvarkingas vaikas. Nuotraukų neturiu, bet man tai buvo meh fashion moments.
Kaip bebūtų, šiandien jaučiausi, kad laikas ištaisyti padarytas klaidas. Galvoje šmėžavo Gucci overly accessorized autfitai, Rodarte metalinės grunge nuotakos, slaviškas primityvumas ir iš senovinių proginių nuotraukų pernelyg rimtos, skausmingos išraiškos, nenatūraliai, pamaldžiai sustingę siluetai.
Pirmos komunijos, “dirmavonės”, krikštynos, vestuvės – jos jau vaikystėje man atrodė estetiškai nepadoriai nutolusios nuo kasdienybės. Kostiuminės šventės, personažų paradas.
Tai va, kad nors vieną kartą būčiau pabuvusi normali, štai mano tas normas atitinkanti povyza. All justified.
Juokauju.

O ką jūs vilkėjot per savo apeigas?

ASOS švarkas, blusturgio radybų suknelė, TopSop šlepetės, Lindex lankelis, Cheap Monday žiedai, Fashion Zone sagė vėžys (ant apatinės švarko kišenės).
Ir jums iš arti nesimato, bet tai yra ryškių oranžinių ir rožinių šešėlių makiažas.

Band T-shirts Are The New Heels

Lieku ištikima tam, ką paskelbiau mėnesio pradžioje. Gerasis jaudulys ir įkėpimas yra naujo autfito pagrindas. O su gerų baltų marškinėlių pagalba viską galima perkelti į naują lygį. Aš nemėgstu plėtotis apie dalykus, kurie yra tokie akivaizdūs, bet apibendrinant: marškinėliai yra jūsų “iš dienos – į vakarą” autfitų palydovai, jūsų Black Tie draugai ir vestuvių kompanijonai. Dar pridėjus gerus klipsus jūs galit užvaldyti pasaulį. Jeigu norit, bet tikrai no pressure dėl to pasaulio valdymo, juk visiems ir taip užtenka savų rūpesčių.
Marškinėlių derinimo esmė – jeigu nenorit laisvalaikio stiliaus autfito, jums reikės puošnesnių, nebanalių batų, kažkokio atsakančio meikapo triuko (mėlynas pieštukas vis dar yra labai cool, arba ryškiai rožinis šešėlis), didingesnių proporcijų arba struktūruoto silueto. Apie spalvų, raštų ir tekstūrų būtinybę nekalbėsiu, nes tai galioja visais laikais. Ir tik leiskit pasakyti, kad šiuo metu geros maikės yra išperkamos greičiau už gerus pilkus paltus ar mažas juodas sukneles, mano vilkimos Blondie liko arba xxs, arba nuo 16UK dydžio.
Beje, siūlau ignoruoti marškinėlius su išgalvotais grupių ir turų pavadinimais, atspausdintais a la roko albumams ir plakatams būdingu šriftu. Tai atrodo ir yra idiotiška. Turi būti the real thing, kad atrodytų kaip normali maikė. Keliaukit į savo mylimų grupių puslapius, neretai tiesiogiai iš ten galima įsigyti fan merchandise’ą.

Hip hip hurray!

Asos marškinėliai, H&M paltas, Marks&Spencer kulotės (per mano lavoną aš jas vadinsiu kiulotais), GX By Gwen Stefani basutės, Mango akiniai, Fashion Zone klipsai.