Bless Your Heart, Child

  • I've been blessed!

Man labai patinka amerikietiška frazė kalbant su žmogumi, kuriam jau niekas nebepadės. Skamba ji geranoriškai: “Bless your heart”. Bet reiškia “vargšelis, nabagas, tegu Dievas jam rodo kelią, nes pats jau nebesusiras”. Prie ko čia tie palaiminimai? Nes taip aš nenorėdama gilintis galiu apibūdinti savo asmeninį stilių. I’ve been blessed. Žinau, prasmė skiriasi. Bet manykim, kad tai tas pats.
Kaip čia dabar nupasakoti, ką galvojau rendgamasi pagal šitą bitchy Maria mood’ą? Po vienos major fotosesijos buvau under the influence of 60’s – gerų mergaičių suknelės, ilgi batai, infantilizmas, stipri grafika. Taip pat nuolatos esu open to animal prints. Tą dieną kristalais norėjau apsiklijuoti lūpas, o kantrybės užteko tik viršutinei. Ko siekiau? Truputį kaip dažną dieną norėjau pamaištauti nekūniškiausiame mieste ir paflešinti odos, tas man nei sudėtinga, nei nemalonu. Geriausias gyvenimas yra gyvenimas be kelnių, am I rite?
Ir dar turbūt svarbus elementas – aš į apsirengimą nežiūriu labai rimtai. Į mažai ką žiūriu rimtai. Gilių prasmių drabužiuose neieškau, bet jeigu paprašysit, visada galiu surasti. Tą daryti ypač lengva vasarą ir gal padėkokim jau visi grupiškai šiam nesvietiškai puikiam ir šiltam pavasariui? Kas jeigu ne jis įkvepia tutti frutti manikiūrus ir gerokai daugiau negu įprastai meilės viskam?

Nailsiai (beveik Naisiai) iš arčiau, ‘cuz u need it and I want u to look.

ASOS suknelė, ZARA ilgaauliai, BERSHKA džemperis, visokie ten žiedai, laikrodis ir aš.

 

How Am I Doing: A Quick Update

Labai neturiu laiko plėstis, tik noriu, kad žinotumėt – nepamiršau jūsų, rašyti vis dar ketinu, ką pasakyti tikrai turiu. Didžiąją dalį laiko šlaistausi po parduotuves arba garinu drabužius, todėl prisėsti ir išpilti viską sklandžia forma dabar arba nebeturiu laiko, arba vis dar morališkai ilsiuosi nuo sėdėjimo prie kompo ir vengiu jo kaip velnias kryžiaus. Seriously, į darbo pabaigą StiliuSOS’e (pradirbau 3,5 metų diena iš dienos, žmonės!) nuo to nesveikai intensyvaus kalenimo klaviatūra užsidirbau alkūnės nervo uždegimą su kuriuo nesusitvarkau iki pat šiol. Pasakysiu tik kad tai yra painful motherfuckeris ir B vitamino arklinės dozės atlieka psichologinio saugiklio vaidmenį, iš tikrųjų nervai gyja laaaabaaaai ilgaaai ir nuobodžiai, su atkritimais ir pablogėjimais.
Tai ką veikiu, kai negarinu drabužių arba maniakiškai neskanuoju parduotuvių turinio? Grįžtu stipriai į save, jaučiuosi savo kailyje pagaliau ir vėl, buvau iš jo kažkur iškritusi kelis metus ir dabar esu weirder ir cooler than ever. Tik palaukit! Pamatysit.

  • Einu į tuos savo ilgus pasivaikščiojimus, kalorijų ir evil minčių deginti.

Greit pasimatysim, hugs & hisses!

Things We Can Learn From Hip Hop

  • Paskutiniu metu pasistūmėjau su kūno savivaizdžio embreisinimu ir jaučiuos kaip kūdikis - ištisai noriu būti be kelnių ir mojuoti savo kojom visiems prieš akis

Nebūtina būti prisiekusiu žanro fanu, kad galėtum sau pasiimti kelis life hack’us ir gal net visą gyvenimo ir dalykų filosofiją. Aš pati kasdienybėje dažnai blastin’u ir įkvėpimo arba atsipalaidavimo ieškau soul arba hip hop’o muzikoje. Kai kuriais steitmentais pati gyvenu arba juos prisiminus man palengvėja. Apibendrinus, pamokos, kurias nemokamai n metų dalina hip hop’o atlikėjai ir visa kultūra:

TAVO KŪNAS YRA AMAZING, MYLĖK IR EMBREISINK JĮ
Bummeris, ar ne? Elgesio tyrimai net patvirtina: latino ir black moterys turi žymiai stipresnę savivertę už šviesiaodes. Tas pasitikėjimas, didžiavimasis savimi yra įauginamas į galvą nuo kūdikystės, nes u is kind, u is smart, u is important yra lopšinė ir rytinis pasisveikinimas. O kūniškumas šiaip jau yra natūraliausias dalykas žmogaus gyvenime, tik per laiką išbarstomas gėdų-šmėdų ir visokių kuklumų (didelis meh kuklumui).

KALBĖTI, GALVOTI APIE PINIGUS, JŲ NORĖTI IR TURĖTI YRA LABAI GERAI
Iš kur tas kuklumas apie pinigus mūsyse? Iš tarybinių laikų lygybės ir pasididžiavimo gebėjimu išsisukti, DYI’inti ir va penkis vaikus išauginti praktiškai su trim rublių. Pinigai ir turtas yra tokia pat sveika siekiamybė, kaip laimė, meilė ir pyrago gabalas. Aš tuščiai nepryčinu, sakau tą, kuo pati tikiu ir gyvenu. Nekalbu apie tai, kad norėti uždirbti pakankamai yra ok, labiau apie tai, kad poreikis būti filthy rich yra sveikas. Kita vertus, godumas man pačiai dar nėra patogus jausmas, ir nežinau ar kada būsiu apžora galiai, įtakai & stuff. Medžių šlamėjimas ir knygos is a place I’d rather be.

BE TRUE TO YOURSELF
Šito nesinori versti (“būk nuoširdus su savim” skamba kaip pastovėjęs kefyras). Neimituoti dalykų, kurie paties nejaudina ir tokiu būdu neapgaudinėti kitų, prisiminti, kad visą laiką patikti kitiems nėra nei svarbu, nei naudinga, nei įmanoma, būti humble ir open su savim pačiu, keisti dalykus ir kryptį, jeigu atėjo jausmas, kad ne taip norisi ir priimti save. Aš, pavyzdžiui, žinau, kad pernelyg savim nepasitikiu ir kiekvieną dieną su tuo grumiuosi. Dar žinau, kad kitiems esu weirdo ir to niekaip nekeičiu, nes man taip patinka ir aš sau normali.
Iš drabužių pusės – nebepushinu, jeigu jaučiu, kad juoda iz mai dizaja, tai ir rengiuos juodai. Pradėjau norėti kūniškumą atskleidžiančių siluetų, ilgių. Jausmas taip rengiantis Vilniuje (pačiame nekūniškiausiame mieste planetoje) kartais būna underwhelming, bet nenoriu dangstytis vien dėl bendro vyraujančio tono. Look at dem legs.

Ir viskas, dirbtinai daugiau nebespausiu. Apie autentiškumą nekalbėsiu, tikrai ne visi individai yra autentiški ar kažkuo itin išskirtiniai, ir tai yra ok. Apie bitches ir guns irgi nekalbėsiu, čia ta fake ass shit dalis saviironijos besiprašanti.

Tai how u doin?

Grown Up Stuff

Mano realybėje egzistuoja viskam totaliai priešingas ir atsveriantis dydis, dalykas, savybė. Pavyzdžiui, didelės kalbos apie esminius dalykus (nekenčiu small talk’o) skleidžiasi kartu su polinkiu į išskirtinai smulkias, asmeninės simbolikos prisodrintas detales, kurios dažniausiai ir yra skirtos tik mano pačios žinojimui ir smagumui. Tvirtas stovėjimas ant žemės (visomis prasmėmis) yra lydimas nuolatinio vėpsojimo į padanges.
Dar ta realybė ir aš su ja nuolat keičiuosi.
Kodėl dabar žymiai rečiau postinu savo pačios derinius? Nes:
1. Mažiau šopinuosi, nebenoriu daug ir random daiktų kaip anksčiau, perku tik tai, kas žinau, kad teiks ilgalaikį malonumą;
2. Dėl pirmos priežasties, mano stilius tapo ramesnis, švaresnis, rimtesnis, labiau suaugęs;
3. Mažiau savęs noriu atiduoti internetams, visus ooh ir aah pasilaikau  savo privačiam kasdieniam gyvenimui.
Tai nereiškia, kad dabar esu žemės spalvų nuobodyla. Vakarui skirtus dalykus vis dar mėgstu dėvėti dieną, tik renkuosi viską išgyventi, o ne žiūrėti, kaip gyvenu. Nors spalvos definitely pasikeitė, nes rudi plaukai reikalauja sodresnių spalvų ir daugiau raudonos/oranžinės/smaragdinės, visa tai mažai dubliuojasi su bleached blond eros švarių šaltų spalvų ir stiprių kontrastų principu.
Kaip ir sakiau, viskas nuolatos keičiasi, vyniojasi. Darbas, savijauta, heck, plaukai, ir tie nestovi vietoj, todėl spinta ir požiūris negali likti ten, kur buvę.
Tai šįkart apibendrinimui patarimo nebus. Beje, žiauriai mėgaujuosi naujai atrasta laisve nuo kasdienio įsipareigojimo duoti stiliaus patarimus (kurie neretai turėdavo platesnę patarimo potekstę). Dabar jeigu staiga paklaustumėt kas ten su kuo dera arba ką nusipirkti, sakyčiau, nežinau. Ir tai yra dalykas, kuriuo mėgaujuosi dabar labiausiai. Nežinojimu arba galėjimu ne viską žinoti. Sure, mano darbo titulas nepasiteitė, jis vis dar “stilistė” (kaip paprastesnė, nemėgstanti įmantrybių liaudis sako – dizainerė, prie meno tokia, arba dar giliau į nesupratimus apie ką stilistai veikia: “o tai buvai šiandien ofise?”). Ir stiliuoju aš į kairę ir dešinę. Bet nebe be skaičiaus nepažįstamus random žmones on demand. Nepaisant pobūdžio, specifikos ir apimčių, tai vis dar – ta pati darbo su žmonėmis sritis, todėl alternatyvos “work hard & be nice to people” požiūriui joje nėra. Kad ir kokie žurnalų viršeliai & pasiekimai nugultų portfolio.

P.S. Per neapsižiūrėjimą nežinau kuriam laikui buvau išjungusi komentarų skiltį (pati nesuprantu, kaip tai įmanoma), bet dabar ji vėl gyva. Tegu jūsų balsai ten skleidžiasi laisvai.

Už nuotraukas ačiū Ann Photography (jos FB puslapyje rasit vien rockin’ koncertų nuotraukas ir mane!)

Švarkas – ASOS, megztinis – SH, kelnės – H&M, batai – Kennel & Schmenger, klipsai – Fashion Zone, segė – kaip Kauno Urme Rylko, tik Jogailos g. no name tų pačių prekių parduotuvė.

Winter Makes No Sense

Labiau noriu būti atsiminta savo darbais, o ne zyzimu. Bet akivaizdu, kad kai pakantumas tamsai ir drumzlinam orui pasiekia grindis, mes visi įeinam į kasdienę heito mantrą. Aš ne iš savo galvos taip nustačiau. Pastaruoju metu bendravimas yra įgavęs juokingą lakoniškumą, ir būtent tose vietose kur turėtų natūraliai vykti domėjimasis vieniems kitų savijauta. Toks iš serijos Ne Tas Man Galvoj, Gal Gali Nustoti Kalbėti dalykėlis. Akys atgyja tik prabilus apie orą, žiemą, ir kaip ji negyvai visus užkniso. Išmintingesni, tie, kurie never lose their shit, tik tyliai palinksi galva, o likusi didžioji dauguma su pasimėgavimu įeina į heito skleidimo dažnį. Prisijungiu ir nestabdau. Šitas konkretus nejūrinis ūmus ir niūrumu nusileidžiantis nebent Sibiro platumoms klimatas nėra tinkamas gyventi žmonėms. Aš neišsiplėsiu apie tą niekada nenutinkantį pavasarį, apie milijoną uždegimų, kurie tiesiog nenutiktų temperatūrai išliekant apie nulį, apie tragiškus žvyro tešla telkšančius kreivus šleivus šaligatvius, dėl kurių įmanoma negailint avėti tik iki gyvo kaulo įgrisusius kerzus, ir naują triuką – nuo šalčio pasileidžiančius ašarų upelius. Man bloga nuo lauko drabužių ir nuo jų sandėliavimo per vasarą. Nuo kepurių, kurios iš manęs padaro toddlerę, papildomų kojinių movimosi, kad penkiasdešimtą kartą koks ten šlapimo pūslės uždegimas neįsimestų. Aš net buvau sau įsikalbėjusi žieminę depresiją ir jau ėjau gydytis, kai paaiškėjo, kad nėr ko gydyt. Gal klimato atšilimas gali nutikti selektyviai tik čia ir kuo greičiau? Cuz, umm, I’m losing my shit.
Jeigu jums nebūna blogo oro, o tik netinkami drabužiai, sveikinu, you’ve nailed it. Tik prašau, neskleiskit šito feikinio pozityvo man, nes pls, look around, or I’ll make you.

Jeigu jūs kaip ir aš nesitenkinat vien džinsų ir megztinių režimu, priešinatės realybei, nors tai ne visada pasiteisina praktikoje, ką rengiatės, kad tai atrodytų kaip pavasaris, o jaustųsi dar kaip žiema? Pridalinusi toną stiliaus patarimų, šįkart pati ieškau kokio gero ar bent jau reassuring.

Bomberis ir dryžuota palaidinė – H&M, sijonas ir baltai juodas “golfas” – SH, auliniai – Bershka, kepurė – ASOS.

 

Comfy vs. Pretty

Mano darbe dažnai skamba pageidavimas iš kliento pusės: “Noriu, kad būtų ir gražu, ir patogu”. Ir let me tell you, čia yra didžiausias oksimoronas, koks tik įmanomas gyvenime. Ok, ne gyvenime, o šitoje srityje. Nes dar būtų įmanoma, jeigu ta “gražu” sąvoka nebūtų senovinės pseudo klasikinės elegancijos, kai viskas aptempta arba labai bališka atitikmuo. Bet dažnai yra. Tradiciškai, dauguma moterų plačių kelnių, kedų, laisvų didelių raštuotų palaidinių, storų megztinių, plonos vilnos kostiuminių kelnių, tiesių midi suknelių ir sijonų beigi striukių nepriskiria gražių dalykų kategorija, ir neduok dieve tie keli dalykai viename derinyje. Nors tai yra ir gali būti velnioniškai gražu, elegantiška, asmeniška, patogu ir kieta vienu metu. Ir šioje vietoje, kai lūkesčių ir realybės suderinimas neegzistuoja, mano darbas būna baigtas, nuoširdžiai. Get your shit & values together. O tada vėl galim susitikti ir pratęsti viską nuo labai geros vietos.
Tai dar kartą kartoju, oversized siluetas yra tai, kas gražu ir patogu. Ir kas tinka kelionėms, darbui, važinėjimui tarp pačių įvairiausių dienos taškų ir užduočių, sėdėjimui, ėjimui pas odontologą (aptempti drabužiai stresinėmis aplinkybėmis tik išryškina, koks stiprus stresas dabar jus kausto ir kaip po velnių čia nusiramint, kai sijono liemens saga įsirėžusi į pilvą?), veikloms su vaikais & gyvūnais. Jūs nuo oversized formos nepasidarot nei stora, nei sena, nei keista, nei nevykusi. Dideli drabužiai lieknina jūsų kūno siluetą, vizualiai ilgina ir grakština galūnes, kartais aplinkiniams suteikia slaptą norą jus pagloboti, ir overall – suteikia nesvietišką psichologinį ir fizinį komfortą.

Case closed. Stay comfy, bet ne lazy.

Nuotraukos – Ann Photography

Paltas – ASOS,
Kelnės – Zara,
Marškiniai – Lindex,
Kedai – Big Star,
Rankinė – Mango.

NYE Wars

Nauji metai negali būti banalūs ar generiniai. Nauji metai turi būti soooo you. Ir so me. Todėl mystical magical powerful irresistible beautiful (wooo-oo-oo!) naujako nakčiai siūlau įsiklausyti į savo vidinių virgulių virpesius ir atrodyti taip, kokia giliai giliai po visais mandagumais/šaunumais/sunkumais esi. Nesvarbu, kad gal ta diena neturi jokių sentimentų ar reikšmės. Galima magiškai ir neįpareigojančiai pasitikti naujus metus savo svetainėje, žaidžiant Alias ar dar kokį šeimas išdraskantį žaidimą, vilkint didingu kaftanu ir segint sunkius auskarus. Galima skaitant knygą, su plačiom šilkinėm kelnėm ir angoros megztuku. Tik plyz, ne treningai, jeigu jau liekat namie, ir ne basic juodi džinsai su megztiniu, jeigu einat į svečius, ir ne darbinė suknelė, jeigu – į miestą. You can do so much better.
Kiekviena šventė nusipelno asmeniško priėjimo, požiūrio ir sprendimo. Ir su šiokiu tokiu polėkiu galima save maloniai nustebinti.
Mano naujakas dėl kvailos traumos ir nuskausminamųjų bus gana nuobodus ir santūrus, visai ne toks, kokio jo laukiau ir kokiam buvau nusiteikusi. Bet “more is more & never enough” požiūrio ir ilgų kailinių atsisakyti neketinu.

Su stipria Naujų pradžia, žengiant teisingai apauta koja!

Kailiniai, sijonas ir pirštinės – second hand,
Palaidinė – H&M,
Basutės – GX By Gwen Stefani,
Sagė ir žiedas – gėlė – Fashion Zone,
Abu multi žiedai – Cheap Monday,
Lankelis – iš random parduotuvės Rode.