Comfy vs. Pretty

Mano darbe dažnai skamba pageidavimas iš kliento pusės: “Noriu, kad būtų ir gražu, ir patogu”. Ir let me tell you, čia yra didžiausias oksimoronas, koks tik įmanomas gyvenime. Ok, ne gyvenime, o šitoje srityje. Nes dar būtų įmanoma, jeigu ta “gražu” sąvoka nebūtų senovinės pseudo klasikinės elegancijos, kai viskas aptempta arba labai bališka atitikmuo. Bet dažnai yra. Tradiciškai, dauguma moterų plačių kelnių, kedų, laisvų didelių raštuotų palaidinių, storų megztinių, plonos vilnos kostiuminių kelnių, tiesių midi suknelių ir sijonų beigi striukių nepriskiria gražių dalykų kategorija, ir neduok dieve tie keli dalykai viename derinyje. Nors tai yra ir gali būti velnioniškai gražu, elegantiška, asmeniška, patogu ir kieta vienu metu. Ir šioje vietoje, kai lūkesčių ir realybės suderinimas neegzistuoja, mano darbas būna baigtas, nuoširdžiai. Get your shit & values together. O tada vėl galim susitikti ir pratęsti viską nuo labai geros vietos.
Tai dar kartą kartoju, oversized siluetas yra tai, kas gražu ir patogu. Ir kas tinka kelionėms, darbui, važinėjimui tarp pačių įvairiausių dienos taškų ir užduočių, sėdėjimui, ėjimui pas odontologą (aptempti drabužiai stresinėmis aplinkybėmis tik išryškina, koks stiprus stresas dabar jus kausto ir kaip po velnių čia nusiramint, kai sijono liemens saga įsirėžusi į pilvą?), veikloms su vaikais & gyvūnais. Jūs nuo oversized formos nepasidarot nei stora, nei sena, nei keista, nei nevykusi. Dideli drabužiai lieknina jūsų kūno siluetą, vizualiai ilgina ir grakština galūnes, kartais aplinkiniams suteikia slaptą norą jus pagloboti, ir overall – suteikia nesvietišką psichologinį ir fizinį komfortą.

Case closed. Stay comfy, bet ne lazy.

Nuotraukos – Ann Photography

Paltas – ASOS,
Kelnės – Zara,
Marškiniai – Lindex,
Kedai – Big Star,
Rankinė – Mango.

NYE Wars

Nauji metai negali būti banalūs ar generiniai. Nauji metai turi būti soooo you. Ir so me. Todėl mystical magical powerful irresistible beautiful (wooo-oo-oo!) naujako nakčiai siūlau įsiklausyti į savo vidinių virgulių virpesius ir atrodyti taip, kokia giliai giliai po visais mandagumais/šaunumais/sunkumais esi. Nesvarbu, kad gal ta diena neturi jokių sentimentų ar reikšmės. Galima magiškai ir neįpareigojančiai pasitikti naujus metus savo svetainėje, žaidžiant Alias ar dar kokį šeimas išdraskantį žaidimą, vilkint didingu kaftanu ir segint sunkius auskarus. Galima skaitant knygą, su plačiom šilkinėm kelnėm ir angoros megztuku. Tik plyz, ne treningai, jeigu jau liekat namie, ir ne basic juodi džinsai su megztiniu, jeigu einat į svečius, ir ne darbinė suknelė, jeigu – į miestą. You can do so much better.
Kiekviena šventė nusipelno asmeniško priėjimo, požiūrio ir sprendimo. Ir su šiokiu tokiu polėkiu galima save maloniai nustebinti.
Mano naujakas dėl kvailos traumos ir nuskausminamųjų bus gana nuobodus ir santūrus, visai ne toks, kokio jo laukiau ir kokiam buvau nusiteikusi. Bet “more is more & never enough” požiūrio ir ilgų kailinių atsisakyti neketinu.

Su stipria Naujų pradžia, žengiant teisingai apauta koja!

Kailiniai, sijonas ir pirštinės – second hand,
Palaidinė – H&M,
Basutės – GX By Gwen Stefani,
Sagė ir žiedas – gėlė – Fashion Zone,
Abu multi žiedai – Cheap Monday,
Lankelis – iš random parduotuvės Rode.

Getting Old & Stuff

Aš nesijaučiu labai graži. Atsistojusi šalia super simetriškų veidų, mažų mielų smakriukų, satino lygumo odos ar charizmatiškai ryškių bruožų aš puikiai žinau, kur stoviu – žemesnėje skalės dalyje. Nuo vaikystės iki pat kol pradėjau studijuoti turėjau itin kreivus dantis, kurie nepridėdavo pasitikėjimo savimi. Bet visai neblogai tai kompensuodavau dideliu aktyvumu užklasinėse veiklose ir laisvai per kraštus besiveržiančiu kūrybiškumu. Mano veidas visada buvo keistai asimetriškas. Kiekvieną bruožą padalinus tiesia linija per vidurį išryškėja dešinės pusės “nuvažiavimas” žemyn, lyg vaikystėje kas ant galvos būtų netyčia prisėdęs. Esu itin pastabi ir kasdien tiek dėl darbo specifikos, tiek dėl savo būdo, veidus tyrinėju kaip Kristupas Kolumbas vandenynų žemėlapius. Dėl to esu tikra, kad mano vertinimai yra objektyvūs.

FA009136-63BD-4BFC-95E7-8018DB970927

Žinodama visus savo netobulumus, aš iki šiol nesu savo veidui dariusi nieko ilgalaikio ar rimtesnio negu antakių plaukelių nudažymas, išsilaikantis kelias dienas (tai nutiko lygiai du kartus) ir poros apgamų naikinimas. Man 30 metų, ir jau tikrai pastebiu šiokį tokį veido odos sultingumo, natūralaus spindėjimo nykimą, raukšleles, ar kai kurių bruožų griežtėjimą. Nepaisant to, rimtesnių intervencijų ar veido injekcijų mintis scares the shit out of me. Žinau, kad tai nėra jau taip sudėtinga ar lemtinga, kai kurias korekcijas lengva atlikti pietų pertraukos metu ir trunka mažiau negu manikiūras. Karvės irgi nekainuoja, priklausomai nuo “remonto” masto. Bet dalykas, kuris mane baugina labiausiai yra tai, kad po kažkurios procedūros žmogus gali nebeatrodyti kaip jis pats. Todėl labiausiai bijau prarasti savastį.
Ir net nenoriu užsivesti apie veidus, kurie from the nose up, pokalbio metu nebeištransliuoja jokių emocijų. Arba lūpas, kurių oda tokia įtempta, kad žiūrėdama jaučiu skausmą. Arba didesnio speigo metu botulinu koreguotas veidas turi tą keistą mėlynumą, tokį negyvą.
Žinau, kad veido korekcijos arba ir full blown plastinės veido operacijos yra no biggie pas patyrusį profesionalą, o mini boob-job’sai išgyvena savo momentą, ir viskas atliekama sensibiliau negu dar prieš gerus penkis metus. Ir kas čia žino, gal pati netrukus visai pakeisiu giesmelę. Bet kol kas luktelėsiu natūralesnio priėjimo ir mikro korekcijų išvystymo. Peer pressure got nothing on me, kol su tuo atvaizdu veidrodyje gyventi išeina daugmaž taikiai.

P.S. Prieš gerą mėnesį radau sidabrinį žilą plauką. Ne žiauriai malonu, bet nemeditavau ties tuo. Gydytojai sako, kad moterys maždaug mūsų mamų jaunystės laikais pradėdavo žilti vidutiniškai 40-ies, o dabar – 30-ies, ir viskas – dėl streso. Tai į žiemos atostogas žiūrėkit atsakingai.

Cliché

Ar aš save laikau blogger’e? Jeigu turiu blog’ą, vadinasi esu. Net jei ir veikiu dar N papildomų skirtingų “rimtesnių” dalykų. Kodėl man prireikė atsakyti į akivaizdų klausimą ir padaryti mini įsivertinimą? Nes pastaruoju metu tinklaraštininko etiketės visi baidosi kaip tuberkuliozės. Ir dar išvešėjo hypocritical (nežinau lietuviško žodžio, neužmėtykit, užaugau su MTV) attitud’as ir laikysena dėl buvimo blogger’iu. A la, jeigu taip save vadini, tai per dienas nieko daugiau neveiki tik schedull’ini super trendy autfitų fotkinimą, efemeriškoje pozoje geri kavą, atsainiai bendrauji ir nuolat atostogauji. Būtinai daug, visur gražiose vietoje ir visaip kaip valgai ir nestorėji, fries before guys, dude. Ir šiaip kitų akimis esi toks lėkštos dvasios žmogėnas be savikritikos, dėl to kitiems neretai būna gėda už tave.
Ką gi, tokių žmonių tikrai yra. Tik ta dalis apie nestorėjimą neegzistuojanti. Bet nereikia prisidenginėti kraštutiniu pavyzdžiu, vengiant pripažinti savo veiklą ir įsipareigoti kažkaip vadintis. Tiltai dėl to nesudegs, socialinis statusas nesumažės, autfitai nepablogės. Blog’ai yra patys įvairiausi, ir nebūtinai geriausi surenka didžiausią auditoriją, obviously. Personos už tų blog’ų irgi margos kaip skiautinių kilimai (sorry už turėjimą įsivaizduoti tą daiktą). Tu nesi tavo kontentas, nors ir esi už jį atsakingas. Ir tave tikrai vertins pagal tavo darbus. Bet tu nesi tai, todėl – ramiai.
Pamokslo dalis baigta, dabar prie to, ką aš veikiu su tomis sidabrinėmis kelnėmis ir skrybėle. Pagalvojau, o ką, jeigu apsirengčiau kaip ta klišinė blogerė, kuria dabar niekas nenori vadintis?
Tokiam tikslui skrybėlė yra a must, aksomas kažkur – irgi būtinas, kailinukai, metallic’as ir choker’is, nepamirškim choker’io. Pamiršau tinklines kojines, bet tikiuosi atleisite man už tai.
Ir ką? Man buvo faina, jaučiausi savo kailyje, žinau, kad visa tai vienoje krūvoje atrodė tikrai gerai. A, ir feministiniai marškinėliai, jie čia taip pat yra, siūlau ir jums bent vienus įsigyti.
Beje, truputį gudravau. Visada mėgstu įterpti kažką, kas dabar nėra visuotinai hip&cool. Nes tai padaro mano autfitus būtent more hip ir more cool. Šįkart tai buvo kostiuminė įliemenuota juoda liemenė. Nei vintažas, nei mada, tik sausas paprastas laikui nepavaldus, bet ir nejaudinantis daiktas. Ji viską ir subalansavo, suteikė aiškesnę, kietesnę struktūrą ir siauresnį siluetą po pūkuotais wild kailiniais.
Aišku, dar skonio turėjimas ir proporcijų pajautimas labai padeda tokiais atvejais, kai polėkis/noras būti trendy yra uber alles.

Pastebėjimas Nr.1 – atrodyti kaip cliche blogger’ei yra paprasta. Bet nuoširdžiai tokia būti kol kas nebandžiau, nes tai atrodo kaip full time darbas. O darbo aš turiu, dar ir studijuoju, so thanks, maybe later.

Pastebėjimas Nr.2 – stipriai vėstančiu laiku eksperimentuoti yra itin įdomu, nes didesnė rizika nupjauti grybą, sumalti š, ir prisidaryti nesamonių.

Pastebėjimas Nr.3 – pūkuoti kailiniai yra tokie pat nepavaldūs laikui kaip ir pūkinės striukės. Ta prasme, jie dėvisi greitai, bet jų aktualumas turbūt niekada ir nesumažės, tad galit įtraukti į kiekvieno sezono pirkinių sąrašą.

Akivaizdus pastebėjimas Nr.4 – blizgantys džinsai visada storina, todėl yra rizika, kad nepavyks atrodyti super hot/skinny/sexy/kendall-jenner-ish, jeigu turimas toks tikslas.

Kailiniai – second hand’iniai,
Skrybėlė – Monton,
Džinsai – H&M,
Liemenė – second handin’ė,
Marškinėliai – Lindex (Future Is Equal),
Aulinukai – Sala,
Choker’is – Krystal London,
Smulkūs ilgi karoliai – draugės dovana,
Ilgas V formos pakabukas – ASOS,
Hailaiteris, lūpų blizgesys – Fenty Beauty (gedulas dėl hailaiteriui nepalankaus tamsaus metų laiko).

‘Tis The Season Of Outerwear

Arba ką lauko drabužiai pasako apie jus? Arba horoskopas ir suderinamumo prognozės pagal paltus.
Kiekvienų metų specifika Lietuvoje pasižymi dominuojančiu ilguoju šaltu sezonu ir trumpa, gyvai plykstelinčia vasara.
Vasarą mirštam dėl basučių, suknelių ir saulės akinių, žiemą nemirštam dėl nieko, liekam orūs, mąslūs ir nepalaužiami, nes po tiek sluoksnių drabužių privalai laikytis tiesiai ir tvirtai. Ok, kai kas miršta dėl Kalėdų, bet neapsistosiu ties tuo.
Žinau, kad tikroji stilistinė adaptacija prie rudens ir prie šalčio trunka ilgiau negu kūno prie temperatūros pokyčių. Nenatūralu nuo visko vienu sluoksniu mestis prie trijų sluoksnių su daina, plius visos tos nelemtos pirštinės, išlendančios pro batus kojinės, šalikai ir kepurės. Aš bent jau dažnai dėviu kepures, nes due to ausų uždegimas gilioj vaikystėj, man iki šiol jas nesveikai skauda jeigu pučia vėsus, nebūtinai šaltas  vėjas. Ir negaliu iškelti šukuosenos kaip prioriteto, net jeigu labai užknisa. A, ir aš visur einu pėsčiom, todėl daiktai turi turėti savo tikras funkcijas, arba bent jau sėkmingai jas imituoti. Aukštakulniai įgauna visai kitą dedikacijos lygį, kai su jais iš tikro vaikštai normalius atstumus, greitu tempu (ką gyvenime veikia tie žmonės, visada dėliojantys koją už kojos?). Meikapas tampa ne vien grožio įgeidžiu, bet ir praktišku, nuo nasty išmetalų ir užsikimšimo saugančiu sluoksniu. Žodžiu, glamūrinio stilistės gyvenimo mitas totally busted. Bet man taip gyventi nėra blogai, nes tai yra mano pasirinkimai, ne aplinkybių gniaužtai.
Kol vyksta grumtynės su savim ryte, sprendžiant sidabrinės, ar burokėlių spalvos kojinės šiandien tinka labiau, aš siūlau viską pradėti nuo savo lauko drabužio. Nes paltai, puffer striukės, puspalčiai, parkos, kailiniai viską tinkamai apvainikuoja ir leidžia dėti mažiau pastangų. Dar lauko drabužio pasirinkimas nemažai pasako apie jus. Ir apie mane. Aš, pavyzdžiui, mėgstu paprastus daiktus, kuriuos labai lengva dėvėti. Mano kvadratinės formos puspaltis su dideliu kapišonu yra viskas, ko man reikėjo. Ryški spalva yra tik priedas, bet ne atspirties taškas. Tamsūs plaukai yra tokių spalvų partneriai.
Bet tiesa ta, kad aš nemėgstu būti labai on trend. Todėl pardaviau savo vienintelę pūstą striukę, kurios draugija mėgavausi dar tada, kai tai nebuvo privaloma.
Mane nervuoja, kai visi vienu balsu karksi, kad dabar turi rinktis tą vieną daiktą in particular, jeigu nori būti Kažkoks. It’s not how it works, it’s not how any of this works.
Paltai su kapišonais, kapišonai su kailiukais yra tame nepopuliariųjų ir nenudrožtųjų diapazone šiuo metu. Ir aš visada taikau būtent į tuos dalykus, kurie gal tuoj iškils, bet gal dar kurį laiką pabus on low demand. Na, ir kad būtų paprasta dėvėti, kaip minėjau.

Ir primenu, kad valios ir krypties turėjimas visada apdovanoja. Nesimėtykit, dėvėkit tą, kas tikrai džiugina.

P.S. Sistemoje nuo 1 iki 10, kaip labai jus džiugina tos pusilgės juodos striukės? Praktiškos, sakot? Tai kur čia vieta džiaugsmui?

Puspaltis – ASOS,
Džinsai ir batai – Zara,
Pirštinės – Perulanus (Trakų g.),
Marškiniai – Urpėja,
Akiniai – Bershka.

Thrills & Volume

Kas dar gali jaudinti, kai, atrodo, kad viskas madoje išbandyta ir išsimatuota?

Iš naujo išrasti drabužių niekam nepavyks. Mados ciklai pradėjo suktis kaip vilkelis. Apsirengimo jaudulys su laiku po truputį išgaruoja. Lieka sezonų kaita ir su tuo ateinantis mini persikūnijimas į naują save. Makeover’iai. Dar yra valios dovanos. Pabandysiu paaiškinti, ką tuo noriu pasakyti. Kai turi valios atsirinkti madoje tik tai, kas tave asmeniškai domina ir veikia teigiamai (gal lieknina, gal gražiai paryškina odos kompleksiją, gal suteikia beprotiškai jaudinančio spindesio, gal padeda paneigti fizikinius dėsnius arba suteikia neabejotiną emocinį šarvą), nepuoli prie visko kaip išprotėjusi beždžionėlė tą pačią sekundę, kai, tarkim, pasirodo viniliniai miniakai, nes gal glam-punk’as tau visiškai negroja, per laiką mada tave apdovanoja. Arba pats save apsidovanoji, nes nesiblaškai ir gauni didesnes jaudulio dozes atėjus laikui.
Aš esu už valios ir šopingo režimo turėjimą. Spontaniški gali būti smulkūs, nebrangūs pirkiniai ir tik maždaug pirmoje mėnesio pusėje. Reikia savo spintą formuoti kaip tvirtą darinį, nepajudinamą vienų naujų oranžinių kuločių (tai dabar man ir naujų batų, naujo švarko, kažkokios palaidinės reikės!). Reguliariai ją apvalyti. Išsigryninti, kas šiuo gyvenimo etapu labiausiai tinka. Gal keitėsi plaukų spalva? Trust me, kai grįžau prie savo natūralių tamsių rudų plaukų, mano spinta patyrė negailestingą reviziją, o pildoma yra itin apdairiai ir strategiškai.
Tas pats galioja ir makiažo skyreliui. Prisipirkti naujų lūpų pieštukų ar 6-tą skaistalų atspalvį asmeniniam naudojimui gali atrodyti kaip gera mintis blogą dieną (nes aš galiu, aš savo gyvenimo valdovė, be to, čia juk tik keli eurai), bet tai yra toks pat neapdairus chaoso sau kūrimas. Ilgalaikis šopingo list’as ir meikapo priemonėms, ir drabužiams, ir namų apyvokos daiktams yra highly recommended.
Kuo dabar džiaugiuosi pati? Stipriom, aiškiom, naujom formom. Iš ko vėl kyla klausimai: ar po šituo autfitu žmogus turi kūną, ar tik sumaniai pritvirtintas galūnes? Kiek vienetų militaristinių kišenių žmogui gali reikėti? Ar tai paukštis, aitvaras, o gal juodoji raja? Kartais esu linkusi palikti truputėlį mistikos.

P.S. Ačiū už kantrybę! Žinau, kad buvau dingusi per ilgai.

Paltas/suknelė – OHMY,
Kelnės – H&M,
Palaidinė – Secondhand,
Auliniai – ZIGN,
Rankinė – Cheap Monday,
Akiniai – Mango.

Don’t Wear Heels With Maxi Dresses

Maksi ilgio suknelės yra vienas iš labiausiai tricky drabužių planetoje. Dauguma moterų jas dievina, ir dėvi… Banaliai. Vasarą jos suporuojamos su plažinėmis basutėmis arba šventės atveju – su uždarais smailiais aukštakulniais. Žiemą – su tais pačiais aukštakulniais ir pėdkelnėmis.
Jeigu nenorit atrodyti kaip tetutės su ilgomis suknelėmis, pirma padarykim reality check’ą – ar konkreti suknelė jus vizualiai grakština, krenta harmoningai, neaptempdama nieko ko nesinori, ir ar nesivelka žeme? Jeigu visi atsakymai indikuoja, kad tai yra win-win situacija, tada važiuojam toliau. Idealus ilgis yra ne iki pat žemės, bet iki kauliuko ar kiek virš jo. O su šio sezono asimetriškais apačių kirpimais išsisukti galima išvis lengvai.
Aš pati iki šiol tiesiog nekenčiau ilgų suknelių. Žinau, man negalima jokio drabužio nemėgti. Aš tos neapykantos neskleidžiau ir nesėjau plačiau, tiesiog laikiau savo Don’t Even Try sąraše. Bet puiku yra tai, kad visada atsiranda naujas kirpimas, raštas arba požiūris į tą nuvalkiotą ir nuspėjamą daiktą, ir vieną vakarą pagauni save besimatuojant ne ką kitą, o maksi gėlėtą suknelę.
Mano patarimas – jos turi tą rimtį apie save, nesvarbu kokios spalvos ar rankovių ilgio, ar kaklo formos bebūtų. Todėl suporuotos su aukštakulniais pasidaro pernelyg rimtos, tokios rimtos, kad tai vilkint beveik nebegalima sakyti nieko panašaus kaip “šitas vaikas yra kaip kapibara – chillest baby on earth”. Toks derinys normalų žmogų paverčia tetute. Nekalbu apie atvirų, raizgytų aplink čiurną aukštakulnių ir slinky, sexy suknelių atvejį (žr. paskutinės Versace kolekcijos finalą su supermodeliais).

versace_1280_851606566

You can’t go full-tetute with that.
Todėl rudeniškas maksi derinkit su sportbačiais, net su normcoriniais pilkais ar beige kedais, su banalokais laisvais baikeriškais auliniais ir storo mezgimo džemperiais, bet tik ne su smailianosiais.
Aš pabandžiau tą patį autfitą su laisvo aulo smailais badass aulinukais, ir tiesiog “nesukibo”. Had much better time with sneakers.

Ir how cool yra rugsėjo pabaiga vis dar be pėdkelnių?

Hugs & hisses.

Suknelė – H&M,
Sportbačiai – Vans (tokie pat tik hi-top’sai – čia),
Aulinukai – Diva2,
Akiniai – Bialucci,
Auskarai ir žiedas – tingiu prisimint, jie minėti ankstesniuose įrašuose.

P.S. Aš tik dabar pradėjau naudoti beauty blender’į, ir it’s giving me life! Jeigu dar nenaudojot, vargot su šepetėliais arba pirštais, tai now is the time. Ir vandeniui atsparus kreminis lūpdažis. OMG.