Daisies that give you attitude

Ką veikiau, kol buvau dingusi? Do I still have my style mojo?
Į pirmą klausimą – krausčiausi į naujus namus ir bandžiau prisijaukinti juos. Daug pokyčių!
Bet didžiausias iš jų – daug šviesos. Todėl dabar – daugiau laimės!
Tiksliau, atradau naują laimingumo būseną – kai ji nevisai praeina kiekvieną dieną. Nes turiu šviesius namus, maudausi šviesoje nuo ankstyvo ryto, iki pat sutemų. O žmonės – kaip augalai, jiems reikia daug saulės šviesos ir šilumos. Iki šiol, kai būdavau pavargusi, savo vaizduotėje gyvendavau kokiame nors nedideliame, šiltame pajūrio miestelyje, vaikščiodavau per dieną įkaitusiomis, akmenimis grįstomis gatvelėmis ir tai būdavo mano safe place. Man jos nebereikia!
Kaip netikra Chloe Sevigny pasakytų: “It’s recently come to my attention that I like happiness”. Rimtai. Nekenčiu kvailų, naivių šypsenėlių ir prašymo nusišypsoti, kai visai ne šypsenos galvoj.  O jeigu jau šypsausi, tai turbūt ką tik žvengiau iš kokio trenkto, politiškai nekorektiško pokšto. Nes pokštai turi skambėti kas trečiam sakinyje, kitaip neišlaikau dėmesio.
Nežinau, kur nuves nauja vidinė būsena, bet esu nusiteikusi atsiriekti sau gerą gabalą visų gėrybių.
Į antrą klausimą – žr. nuotraukas.

Švarkas  Mango, marškinėliai Zara, džinsai tožė Zara, basutės ASH, klipsai Cheap Monday.

Manau, ši vasara bus stipriai paženklinta marškinėlių su kietais užrašais.
Nes svetima kaltė ir gėda dėl visų “Don’t tell me it’s Monday again” (sad puppy face po juo) ir epic beprasmių vyriškų “U.S.A. navy force Dept. 47” jau turėjo išsivadėti.

DSC_0475

Save

Bookmark the permalink.

Write a comment