Gimme dress, gimme skirt!

Buvo tokie laikai, dar visai neseniai, gal pavasarį, ir apskritai visą gyvenimą, kai pirmenybę teikiau kelnėms.
Yra du tipai žmonių: tie, kurie renkasi kelnes ir užsisegę sijoną ar įsliuogę į suknelę nebemoka “how to human”, norisi kristi ant žemės, nes kojos, ir tos nebeklauso. O antras tipas neįsivaizduoja nieko gražesnio, nei vakarinė glamūrinė otkuriūrinė suknelė. Tai aš priklausiau tam pirmam, kelnių tipui.
Bet su laiku ir užmačios keičiasi. Taip pat ir tie du – trys kilogramai kartais atauga (why, oh why you torture a decent human being with your horrendous fluffiness?). Ir tenka pakoreguoti savo planus. Prie to – ir giesmelę. Tenka išmokti naujai būti. Nes aprėdai nėra tik daiktai. Jie dalis būdo.
Ilgai žliumbčioti dėl “neteisybių ir vargų” yra antievoliucija. Taigi, dabar aš laiminga šnarinu savo sijonų klostes ir nė neapsimetu, kad man gerai. Nes man gerai.
Ypač, kai po suknele priderini savo mėgstamiausią vasaros sijoną. Toks truputį pramoginių šokių šokėjos dramatiškumas. O jeigu prie viso to dar beretę? Nebežinau, į ką virstu. But I love it!
There, prisipažinau apie tapatybės priverstinį pakeitimą.
Ar jums irgi yra panašiai nutikę (ne apie svorį, apie savo įvaizdžio transformavimą totaliai priešinga kryptimi)?
Papasakokit komentaruose. Žinau, kad aš ne viena tokia.

Balta suknelė – Zara, sijonas – Asos, lietpaltis – blusturgis, delninė – Moschino Cheap And Chic, aukštakulniai – Zara, skarelė – SH.

Bookmark the permalink.

Write a comment