I Still Don’t Know How To Pack

Gudrūs tutorialai kaip susipakuoti visą kelionės garderobą ir kosmetiką (?) tik į rankinį bagažą, selebričių “what’s in your bag” geranoriški atskleidimai, kaip jos išties daug daiktų nesinešioja, nors į rankinę telpa visas moters pasaulis (ane?), bet va ir be wet wipes negali, ir be veido kremo (aš vis dar nesuprantu, kaip gali žmogui prireikt vidury dienos pareaplainti kremą. Eini eini, dirbi dirbi, ir šast – išsitrauki kremo. Rankų kremą suprantu.), ir be atsarginių dviejų porų pėdkelnių, pakrovėjo, plančetės ir dviejų Tom Ford kvepalų buteliukų, kurie tikrai nėra iš lengvųjų. Žodžiu, aš nepriklausau tai palaimingai light-packer’ių grupei. Kiekvienai kelionei deduosi kiek daugiau negu gali prireikti. Dažniausiai prireikia visko, labai retais atvejais – kiek daugiau negu pusės šmutkių. Ir vis tik man didžioji mistika dėliojimęsi tebėra kelionės į šiltus kraštus. Atrodo, vieną kartą nukeliauji ir jau žinai likusiam gyvenimui, ko tau ten gali prireikti. O vat ir ne. Man kiekviena šilta pajūrinė kelionė yra mįslė. Bendrai esu labiausiai atsipūtusi keliautoja ir daiktų susikrovėja. Kai kiti tikrina dešimt kartų ar tikrai turi pasą, pakrovėją, plokštelę (kai tau nuima breketus, tu plokštelę nakčiai dediesi for the rest of your life. Mes su Luku abu turim plokšteles. So millenial.), aš susidedu ir nebeabejoju, žinau, kad turiu viską, nes atsimenu, kad dėjausi. Taškas. Labiausiai tricky dalis yra jau nuvykus į kelionės tikslą susiprasti, koks atstumas nuo viešbučio iki paplūdimio. Ir koks realus jaučiamas karštis. Nes jeigu ten pragaro liepsnos, o įsidedi labiau įliemenuotus, odą standžiai apglėbiančius drabužius – you’re screwed. Šįkart kroviau lygiomis dalimis ir laisvų, plevėsuojančių suknelių, ir aukšto juosmens įpakuojančių daiktų, ir crop-top’ų, ir plačių glamūrinių kelnių, džinsinių šortų ir simple marškinėlių. Man prireikė tik tų laisvų suknelių ir džinsinių šortų. Gyvenime savo laisva valia taip nuobodžiai paprastai ir banaliai nesirengiu kelias dienas iš eilės. Bet kai tik susivokiau, koks scenarijus man pasiteisins labiausiai ir tai priėmiau kaip normą, viskas buvo ok. Hell, aš šįkart su flip-flopais ir į parduotuvę, eidavau. Jokių mados ambicijų irgi kartais sveika. Nors tik labai, labai trumpam. Paskui savivaizdis gali negrįžtamai išsikreipti ir standartai nukristi kažkur žemiau jūros lygio.
Žodžiu, trumpa autfitų kronika:

Processed with VSCO with f2 preset

Taip, aš turiu lininę marškinių tipo suknelę. Ji nepakeičiama būtent pragariško karščio ir šlapio maudymosi kostiumėlio po ja scenarijui. Chaki spalva vasarai yra jėga, nes dailiai paryškina įdegį ir draugauja su aukseliu. Auksinės laikinos tatuiruotės, papuošalai, basutės – whatever.

Processed with VSCO with a5 preset

Šortai ir crop-topas vienu metu man irgi būna pateisinami tik svilinančio karščio atveju. Kitaip aš būtinai rinkčiausi pilno ilgio palaidinę ir ją kamšyčiau į šortus (man reikalinga bent kažkokia liemens iliuzija, o aukštintas juosmuo tą puikiai sukuria). Tos basutės? Irgi tik kai ambicijas turiu nustumti į šoną. Žodžiu, turiu tokiems atvejams skirtą šmutkių stash’ą, kurio savo lietuviškoje kasdienybėje neliečiu.

1DSC_8316

Tada Ta raudona suknelė. Ji yra žmonijos kolektyvinio kūrybiškumo rezultatas, nes yra versatili, lengva kaip pūkas, pakankamai nenuobodi ir nuolankiai man tarnauja jau antrą vasarą. Bet jaučiu kad tuoj pabos ir atsidurs Vintede.

Processed with VSCO with a5 preset

Džinsiniai šortai ir paprasti marškinėliai. Kvaili seni marškinėliai. Kartais geriau nebūna!

Processed with VSCO with a5 preset

Taip, aš dažniausiai su savim vežuosi vieną porą aukštakulnių. Nes man jų visada prireikia, nes visada būna bent vienas vakaras, kai noriu jaustis literaliai pakylėta. Tąkart buvo Luko gimtadienis ir nieks man negalėjo sutrukdyti avėti savo satininių barely there basučių.

UWUW1960

Elegantiškesni ne džinsiniai šortai irgi visada turi gulėti lagamine bent vieni. Nes jie gali atlikti sijono ar net suknelės funkciją, priklausomai nuo viršaus. Šitie geltoni man yra no-brainer’is, dera su žiauriai daug kuo ir yra nenuobodūs dėl a la šilkinės tekstūros, platumo ir aukšto juosmens.

Processed with VSCO with a5 preset

Man patinka pikapai ir zebro raštas (suknelė iš Asos, ją galit rasti va čia). Win-win!

Ko labiausiai trūko lagamine? Dar vieno bandeau tipo siauro, mažo bikinio deginimuisi. Jeigu jau įgauti bikinio žymes, tai bent jau kuo mažesnes. Visi dirželiai, šniūreliai, vientisos yra žavu plaukioti jachta, maudytis jūroje, eiti į baseino vakarėlius, būti pavėsyje, bet jeigu jau deginuosi, man reikia kuo daugiau atviro odos ploto.
Kita vertus, kelininko atspalvio įdegis irgi nėra aukštas lygis.
O aš tokį netikėtai paskutinį kartą ir iškultyvavau.

 

Gal jūs esat nulaužę pakavimosi kodą? Plyz, atskleiskit jį ir man!

 

Bookmark the permalink.

Comments are closed