90’s vasara. Vėl. Ir visada!

Jeigu turit akis ir ausis, negalėjot nepastebėti, kokia tema mes privalėtume rengtis šią vasarą. It’s all about 70’s, baby! Visi savo kolekcijose kaip įmanoma akivaizdžiau demonstravo, kaip turėtų atrodyti iš aštuntojo dešimtmečio dabartyje pabudęs žmogus. Arba fashionista, jos – ne visai žmonės. Verstos rūdžių spalvos odos švarkai ir paltai kai kurioms iš jų spėjo tapti keiksmažodžiu, nes slaptai garbinta odos rūšis yra sutinkama ant kiekvieno kampo Niujorke, Melburne, ar Paryžiuje. Everyone has done it already. Bet yra dar gazilijonas dalykų, kurie ne taip nuvalkioti, ir kuriuos dar galima inkorporuoti į vasarinį arsenalą. Platėjantys džinsai, labai platūs nuo pat šlaunies džinsai, midi ilgio A formos viensluoksniai ir nepūsti sijonai, susagstomi per visą ilgį priekyje, platforminiai batai, kiek kampuotesnės arba didesnių apimčių jų nosys, kimono apsiaustai ir taip toliau. Man patinka žaisti persirengimo ir naujo personažo kūrimo žaidimą, o taip. Bet 70-ieji nėra ir nebus mano jėgiškoji tendencija. Na, tokia, kad apsirengusi jausčiausi galinga, stipri ir savimi pasitikinti. Juk tokia drabužių paskirtis, be šildymo funkcijos?
Kodėl taip yra? Tos pačios mados tendencijų prognozavimo ir kūrimo agentūros gudročiai, kurie išbūrė praėjusią vasarą siautėjusį normcorą, mane apšvietė viename interviu, niekaip nepamenu kokiame ir kur. Taigi, ištempkit ausis: 70-ųjų stilius man ir mano bendraamžiams (25-35m.) niekada nebus priimtas išskėstom rankom, nes mūsų It laikotarpis ir jo mada yra 90-ieji. Aštuntas dešimtmetis yra mūsų tėvų jaunystės ir “feel good” laikotarpis. Va kodėl ta didžioji tendencija taip lengvai negula ant odos! Žinau, truputį rėkiu, bet man tai atrodo labai svarbus žinojimas apie šios vasaros drabužius ir galų gale, šopingo pasekmes. Juk pamenat, kad nereikia pirkti daikto, su kuriuo nesijauti puikiai ir dėl kurio labai abejoji? O va hipiškų/disco/studio54 šmutkių Nerasti dabar sunku. Bet dar sunkiau yra rasti ką nors iš kitos operos, laikotarpio ar žanro, iš principo.
Tai drąsinu jus rengtis taip, kaip jums norisi. Jokiu būdu ne taip, kaip visada, kaip kasdien ir kaip prieš 15 metų. Progresas ir branda turi vykti net spintoje. Bet jeigu norėsis rengtis juodai – pirmyn, tegu pastelės dega lauže. Ir jeigu jaučiat kaltę arba nerimą (čia labiau mane nusiaubę jausmai, kol daėjo), kad jums vis dar nėra nieko labiau cool nei 90-ųjų, mūsų kino ir muzikos dievukų laikotarpio stilius, screw it! Jūs turit teisę atrodyti kaip Curt Cobain, Backstreet Boys arba Alanis Morissette  gerbėja/gerbėjas. Nes aš žinau, kad slaptai, po visu new and hip dalykų mylėjimu, jūs širdyje tokie ir tebesat. Aš irgi.

Ir dar, nebijokit atrodyti kaip Angelos Merkel dukra (dabar pažiūrėkit atidžiai į mano nuotraukas, I mean, susišukavau nė nenujausdama).

Švarkas H&M, marškinėliai SH, sijonas H&M, batai Zign, delninė SH, akiniai Mango, pakabukas NewYorker.

P. S. 70’s mada turėjo dar labai daug užsilikusių detalių iš hipių eros, t.y. iš 60’s, bet tai buvo garderobo prasme laikotarpis – bomba. Hipiai+disco+mini A formos sijonėliai ir šviesios odos ilgaauliai prie jų, platėjančios ryškios kelnės aukštintu liemeniu, meksikietiško stiliaus ir puošybos palaidinės, žvilgančios platformos (kartais ir su gyvomis žuvelėmis, plaukiojančiomis jose), milžiniškos afro garbanos ir auskarai-žiedai. Štai kas yra ta 70-ųjų tendencija.

Liquid legs

  • And i looove those tiny rings.
  • Mano naujas mėgstamiausias aksesuaras, kuris keldavo juoko priepuolius - klipsai!

Proporcijos ir apimtys. Tie du dalykai visada neduoda ramybės dėliojant autfitą. Jeigu “nedadarai”, tada ir atrodo pusiau. O jeigu pataikai (prireikia kelių diskusijų su savim, o kas jeigu, ir kaip, jei taip?), tada būna bazinga-wow!
Mano dėmesį visada prikausto arba labai lakoniški ilgiai ir labai lieknos kojos, arba dramatiškos proporcijos mini-maxi, arba viskas labai labai ilga ir tarsi be pabaigos. Būna dar boxy maxi, kaip The Row estetikoje, kai modelis atrodo toks mažas, gležnas, apkrautas sunkiais tikslingai ir depresyviai, bet itin intelektualiai per dideliais drabužiais su prudentiška intencija (mind comes first, kūnas – po to). Bet būna ir tas geras, kūno kontūrus laikinai ištrinantis ilgis ir perkonstruotas siluetas (kaip Haider Ackermann ir Tildos Swinton autfitai). That’s what I was aiming for.
Šitą įvaizdį vadinu liquid legs. Nes jos tiesiogiai atrodo kaip žalia upė. Arba nuolat besikeičiantis efemeriškas ir abstraktus kontūras, net nebe kojos. Bet! Kelnės yra prakirptos iki pat klyno, susiaustos iš dosnaus kiekio audinio. Tai leidžia atsitikti tiems momentams, kai staiga eini nuoga, nes vėjas tiesiog nuneša pseudo drabužį per du metrus į šoną, ir tada tikrai žinai, kad dar ir kaip turi kojas.
Pamiršti, kad turi kūną yra liūdna. Ir drabužiai neturėtų tapti maksimalaus užsimaskavimo ir savęs nuneigimo įrankiu. Pavyzdžiui, šiandien (lauke buvo gal +17) buvau vienintelė sijonuota mergina be pėdkelnių. Seriously? Jums taip šalta, ar čia iš vaikystės mamų grasinimai tebeveikia, kad nušals ir nupus kojos, jeigu išrisengsi iki birželio 1? Ar šventas įsitikinimas, kad pasaulis vertas pamatyti jūsų odą tik kai būsit tam tikro įdegio laipsnio? Ar skutimosi peiliukų trūkumas? Ar tiesiog, tingiu/meh/gal bus šalta? Ir tos balerinos, avimos su tamsiom nailoninėm kojinaitėm. Stop this horror.
Tai siūlau kartais prisiminti savo mieląjį, gerąjį, dailųjį ir patį artimiausią draugą – nuosavą kūną. Tą padaryti galit arba permatomo audinio intarpais, arba giliais skeltais, arba basutėmis vos su dviem plonyčiais dirželiais (come on, nuoga pėda yra dar ir kaip seksualu), arba sujuosiama palaidine su “vaikštančiu” V kaklu, arba nuogomis kulkšnimis.
Nes dabar vyraujantis apsitūlojimo kultas tiesiog žudo.

Kelnės – Zara, odinis švarkas – Zara, palaidinė – Bershka, aukštakulniai – Zara, klipsai – Six, plunksnų delninė – SH, žiedai – Six ir Bijou Brigitte.

Beje, klipsai. How about that?

On & off santykiai su plačiom kelnėm

Yra tokia tendencija, kuri kartais sukelia visišką pasipriešinimą, o kartais jos poreikis išauga iki debesų.
Bet dažniausiai aš prie jos sugrįžtu ir paapgailestauju, kad buvau nusigręžusi. Plačios arba man suvokiamiau – flare pants.
Kelnes dėviu dažniau ir renkuosi visomis aplinkybėmis mieliau nei sijonus /sukneles. Todėl kelnių trendai renkantis strateginius sezono pirkinius man rūpi labiau negu sijonų ir suknelių naujienos. Kartais net nutinka taip, kad palaidinių turiu mažiau nei kelnių (whaaaat?), tada būna riesta. Taip nutinka turbūt todėl, kad mano torsas yra tik menkos galūnių ir pečių užuomazgos, o ne rimta silueto dalis. Užtat galiu kaip vėliava išdidžiai mojuoti didžiuliais pridėtiniais pečiais, plačiausiais atvartais arba nepadoriu kiekiu audinio sluoksnių ties apykakle, ir atrodau visai normaliai (t.y. panaši į žmogų).
Atgal prie kelnių. Šįkart pripažinsiu akivaizdų dalyką – plačios arba smarkiai platėjančios kelnės yra vienas iš mano mėgstamiausių siluetų. O kartu su ilga ofisine liemene arba lietpalčiu gali sukurti stiprų ir nekompromisinį įvaizdį. Kūno linijos vizualiai nutolsta nuo tikrųjų, o judesiai audinio klostėmis būna atkartojami netiksliai, netikėtai, truputį pavėluotai ir nenuspėjamai.
Šį pavasarį susipažinti su plačiomis kelnėmis teks ir jums. Nes taip jau nutiko, kad pavasaris bus užgriozdintas 70‘s siluetais, kurie tikrai nebuvo nei skinny, nei itin prigludę. Bet, jei galiu taip sakyti – orūs ir be jokios abejonės paliekantys daugiau vietos pačiai asmenybei bei tam, ką turit pasakyti.
Tuo pačiu, ši tendencija primena, kad savo kūną įpakuoti ir pateikti kaip visuotinį pasimėgavimo objektą nėra būtina.
Flare kelnes galėjot matyti ant Celine, Balmain, Gucci, Topshop, MiH, Kenzo modelių. Satino kelnės vakarui, blukinta ir grubiai draskyta džinsų pora dienai – stilių renkatės jūs.
Beje, aukštakulniai su flare kelnėm nėra būtini. Net nevisai rekomenduotini.
Ir pabandykit pašokti kol jūsų kulkšnis gaubia plačios kelnės – nepakartojama tiek vizualiai, tiek sensualiai.

Aš dėviu: Monton kelnes, Bershka švarką, Vagabond batus, Mango liemenę, Gina Tricot marškinėlius, Esprit kuprinę, SH diržą ir pirštines iš blusturgio.