Grown Up Stuff

Mano realybėje egzistuoja viskam totaliai priešingas ir atsveriantis dydis, dalykas, savybė. Pavyzdžiui, didelės kalbos apie esminius dalykus (nekenčiu small talk’o) skleidžiasi kartu su polinkiu į išskirtinai smulkias, asmeninės simbolikos prisodrintas detales, kurios dažniausiai ir yra skirtos tik mano pačios žinojimui ir smagumui. Tvirtas stovėjimas ant žemės (visomis prasmėmis) yra lydimas nuolatinio vėpsojimo į padanges.
Dar ta realybė ir aš su ja nuolat keičiuosi.
Kodėl dabar žymiai rečiau postinu savo pačios derinius? Nes:
1. Mažiau šopinuosi, nebenoriu daug ir random daiktų kaip anksčiau, perku tik tai, kas žinau, kad teiks ilgalaikį malonumą;
2. Dėl pirmos priežasties, mano stilius tapo ramesnis, švaresnis, rimtesnis, labiau suaugęs;
3. Mažiau savęs noriu atiduoti internetams, visus ooh ir aah pasilaikau  savo privačiam kasdieniam gyvenimui.
Tai nereiškia, kad dabar esu žemės spalvų nuobodyla. Vakarui skirtus dalykus vis dar mėgstu dėvėti dieną, tik renkuosi viską išgyventi, o ne žiūrėti, kaip gyvenu. Nors spalvos definitely pasikeitė, nes rudi plaukai reikalauja sodresnių spalvų ir daugiau raudonos/oranžinės/smaragdinės, visa tai mažai dubliuojasi su bleached blond eros švarių šaltų spalvų ir stiprių kontrastų principu.
Kaip ir sakiau, viskas nuolatos keičiasi, vyniojasi. Darbas, savijauta, heck, plaukai, ir tie nestovi vietoj, todėl spinta ir požiūris negali likti ten, kur buvę.
Tai šįkart apibendrinimui patarimo nebus. Beje, žiauriai mėgaujuosi naujai atrasta laisve nuo kasdienio įsipareigojimo duoti stiliaus patarimus (kurie neretai turėdavo platesnę patarimo potekstę). Dabar jeigu staiga paklaustumėt kas ten su kuo dera arba ką nusipirkti, sakyčiau, nežinau. Ir tai yra dalykas, kuriuo mėgaujuosi dabar labiausiai. Nežinojimu arba galėjimu ne viską žinoti. Sure, mano darbo titulas nepasiteitė, jis vis dar “stilistė” (kaip paprastesnė, nemėgstanti įmantrybių liaudis sako – dizainerė, prie meno tokia, arba dar giliau į nesupratimus apie ką stilistai veikia: “o tai buvai šiandien ofise?”). Ir stiliuoju aš į kairę ir dešinę. Bet nebe be skaičiaus nepažįstamus random žmones on demand. Nepaisant pobūdžio, specifikos ir apimčių, tai vis dar – ta pati darbo su žmonėmis sritis, todėl alternatyvos “work hard & be nice to people” požiūriui joje nėra. Kad ir kokie žurnalų viršeliai & pasiekimai nugultų portfolio.

P.S. Per neapsižiūrėjimą nežinau kuriam laikui buvau išjungusi komentarų skiltį (pati nesuprantu, kaip tai įmanoma), bet dabar ji vėl gyva. Tegu jūsų balsai ten skleidžiasi laisvai.

Už nuotraukas ačiū Ann Photography (jos FB puslapyje rasit vien rockin’ koncertų nuotraukas ir mane!)

Švarkas – ASOS, megztinis – SH, kelnės – H&M, batai – Kennel & Schmenger, klipsai – Fashion Zone, segė – kaip Kauno Urme Rylko, tik Jogailos g. no name tų pačių prekių parduotuvė.