Life Is Short, Your Shorts Don’t Have To Be

Atsidarai vasaros rytą spintą, arba mano atveju – pasuki galvą link einamiausių drabužių kabyklos, pažiūri į savo nuo karščio patinusią egzistenciją, ir 2 iš 3 kartų pro duris šiauši su kažkuo, kas nevaržo gyvenimo. Leidžia įkvėpti oro (kvėpuojam pilvu, taip?). Jeigu jūs savo darbus dirbat kaip ir aš, ne ofise o visur kur tuo metu reikalauja būti gyvenimas – labai dažnai su maišų, pilnų drabužių, priedu, vidury prekybcentrio alėjų arba iki durnumo įkaitintame Gedimino prospekte, tai mes tuos nevaržančius sąmonės drabužius tikriausiai įsivaizduojam panašiai – šortai, džinsiniai šortai, satiniai šortai, kartais – suknelė. Bet drabužiai čia jau nebe saviraiškos priemonė, o kliūtis, kurią kasdien reikia šalinti.
Bendrai šortai nėra kažkoks super mega elegantiškas ar giliamintiškas drabužis. Toks labiau suaugusiojo vasarinių vystyklų atitikmuo, arba kažkas labai arti pižaminės estetikos. O džinsiniai trumpučiai hot pants kategorijos išvis mieli tik off duty valandomis, jeigu mieli iš viso (jie nepalieka vietos iliuzijai, kad turi tarpą tarp šlaunų. Dažnai sukuria diskomfortą visur kur liečiasi ir režiasi, beigi nėra naudinga priemonė kurti/koreguoti/papildyti siluetą, ką aš labai mėgstu su savim daryti. Tiesus rąstukas aptemptas siaurais šortais ir lieka tiesaus rąstuko formos).
Bet aš noriu šortų vardą apginti. Jie yra puikūs ir labai artimi sijonui, jeigu turi daugiau audinio, yra ilgesni, turi aukštintą juosmenį, vieną ar kelias klostes ar net kantą. Patys matėt šios vasaros kostiumo su šortais tendencijos sėkmę. Na, bent aš mačiau ir linksėjau džiugiai praeinančioms moderniai atgaivintoms 80’s kostiumuotėms kaip prisukta.
Ar visada reikia galvoti apie tą atgyvenusią eleganciją? Sakyčiau, vidinės sofistikacijos nebuvimas kiša koją, jeigu stipriai kertasi su neišjaustu iš dangaus nusileistu kosminiu stiliumi. Bent viena detalė ar drabužis geriau tegu būna iš tokių, kur pažiūrėjus lengva ištarti: classy, preppy, chic, grown-up. O visa kita priklauso nuo jūsų prioritetų. Pvz., mano deriniuose negalvojant kasdien atsiranda bent 2 sportiniai elementai, kuo nelabai didžiuojuosi, bet neturiu ir prabangos būti 100% elegantiška, nes aš dirbu fizinį darbą (iki šiol mano mėgstamiausias bio instagrame priklauso Dianne Garciai, Kendrick Lamar’o ir SZA stilistei: “Actually working”. Nes – !spoiler alert! – siekti svajonės nėra darbas ir instagramo modeliais būsime tikrai ne visi). Kokie tie sportiniai elementai? Pagal visus kanonus vertinant – trumparankoviai marškinėliai, kedai ir sportbačiai, džemperiai, bomberiai, net sportinės formos saulės akiniai tam priskiriami, kostiuminės kelnės su ryškia juosta šone ar bet kas su juosta šone (išskyrus tikro smokingo kelnes), beisbolo kepurės, bodžiai (mano naujai atrasta meilė), šortai.
Šiame derinyje yra lygiai 2 sportiniai elementai – akiniai ir šortai. Bet su sidabru spindinčiu, ok, akinančiu audiniu ir diržu jie tinka jau ir į kokteilinį vakarėlį. Marškiniai yra iš ofisinės operos (užteko tik atsegti iki bambos, kad išnyktų įtampėlė, bet rankoves palikau ilgas, sakiau, kad klasė man svarbi), rankinė – paplūdimio atributas (nes vasara, kas man neleis), o basutės – iš vakaro reikalų.
Tai stipriai palaikau gyvenimą šortuose visą vasarą, tik jeigu nežinojot kaip čia juos sukultūrinti, atsakymą turit. Ilgesnis ilgis ir platesnės klešnės yra esmė. Arba jeigu ilgis nėra dosnus, tegu būna platūs, orūs (pun intended).

Akiniai – House of holland
Auskarai – !aš gyvenu su normaliais auskarais, nebe su klipsais! – Ausinė dovanėlė
Marškiniai – Mango, bet iš padėvėtų drabužių
Šortai – Zara, stilizavau juos ir upcoming mados fotosesijoje Laimės žurnale, rugsėjo numeriui
Rankinė – Topshop
Basutės – Steve Madden

I Still Don’t Know How To Pack

Gudrūs tutorialai kaip susipakuoti visą kelionės garderobą ir kosmetiką (?) tik į rankinį bagažą, selebričių “what’s in your bag” geranoriški atskleidimai, kaip jos išties daug daiktų nesinešioja, nors į rankinę telpa visas moters pasaulis (ane?), bet va ir be wet wipes negali, ir be veido kremo (aš vis dar nesuprantu, kaip gali žmogui prireikt vidury dienos pareaplainti kremą. Eini eini, dirbi dirbi, ir šast – išsitrauki kremo. Rankų kremą suprantu.), ir be atsarginių dviejų porų pėdkelnių, pakrovėjo, plančetės ir dviejų Tom Ford kvepalų buteliukų, kurie tikrai nėra iš lengvųjų. Žodžiu, aš nepriklausau tai palaimingai light-packer’ių grupei. Kiekvienai kelionei deduosi kiek daugiau negu gali prireikti. Dažniausiai prireikia visko, labai retais atvejais – kiek daugiau negu pusės šmutkių. Ir vis tik man didžioji mistika dėliojimęsi tebėra kelionės į šiltus kraštus. Atrodo, vieną kartą nukeliauji ir jau žinai likusiam gyvenimui, ko tau ten gali prireikti. O vat ir ne. Man kiekviena šilta pajūrinė kelionė yra mįslė. Bendrai esu labiausiai atsipūtusi keliautoja ir daiktų susikrovėja. Kai kiti tikrina dešimt kartų ar tikrai turi pasą, pakrovėją, plokštelę (kai tau nuima breketus, tu plokštelę nakčiai dediesi for the rest of your life. Mes su Luku abu turim plokšteles. So millenial.), aš susidedu ir nebeabejoju, žinau, kad turiu viską, nes atsimenu, kad dėjausi. Taškas. Labiausiai tricky dalis yra jau nuvykus į kelionės tikslą susiprasti, koks atstumas nuo viešbučio iki paplūdimio. Ir koks realus jaučiamas karštis. Nes jeigu ten pragaro liepsnos, o įsidedi labiau įliemenuotus, odą standžiai apglėbiančius drabužius – you’re screwed. Šįkart kroviau lygiomis dalimis ir laisvų, plevėsuojančių suknelių, ir aukšto juosmens įpakuojančių daiktų, ir crop-top’ų, ir plačių glamūrinių kelnių, džinsinių šortų ir simple marškinėlių. Man prireikė tik tų laisvų suknelių ir džinsinių šortų. Gyvenime savo laisva valia taip nuobodžiai paprastai ir banaliai nesirengiu kelias dienas iš eilės. Bet kai tik susivokiau, koks scenarijus man pasiteisins labiausiai ir tai priėmiau kaip normą, viskas buvo ok. Hell, aš šįkart su flip-flopais ir į parduotuvę, eidavau. Jokių mados ambicijų irgi kartais sveika. Nors tik labai, labai trumpam. Paskui savivaizdis gali negrįžtamai išsikreipti ir standartai nukristi kažkur žemiau jūros lygio.
Žodžiu, trumpa autfitų kronika:

Processed with VSCO with f2 preset

Taip, aš turiu lininę marškinių tipo suknelę. Ji nepakeičiama būtent pragariško karščio ir šlapio maudymosi kostiumėlio po ja scenarijui. Chaki spalva vasarai yra jėga, nes dailiai paryškina įdegį ir draugauja su aukseliu. Auksinės laikinos tatuiruotės, papuošalai, basutės – whatever.

Processed with VSCO with a5 preset

Šortai ir crop-topas vienu metu man irgi būna pateisinami tik svilinančio karščio atveju. Kitaip aš būtinai rinkčiausi pilno ilgio palaidinę ir ją kamšyčiau į šortus (man reikalinga bent kažkokia liemens iliuzija, o aukštintas juosmuo tą puikiai sukuria). Tos basutės? Irgi tik kai ambicijas turiu nustumti į šoną. Žodžiu, turiu tokiems atvejams skirtą šmutkių stash’ą, kurio savo lietuviškoje kasdienybėje neliečiu.

1DSC_8316

Tada Ta raudona suknelė. Ji yra žmonijos kolektyvinio kūrybiškumo rezultatas, nes yra versatili, lengva kaip pūkas, pakankamai nenuobodi ir nuolankiai man tarnauja jau antrą vasarą. Bet jaučiu kad tuoj pabos ir atsidurs Vintede.

Processed with VSCO with a5 preset

Džinsiniai šortai ir paprasti marškinėliai. Kvaili seni marškinėliai. Kartais geriau nebūna!

Processed with VSCO with a5 preset

Taip, aš dažniausiai su savim vežuosi vieną porą aukštakulnių. Nes man jų visada prireikia, nes visada būna bent vienas vakaras, kai noriu jaustis literaliai pakylėta. Tąkart buvo Luko gimtadienis ir nieks man negalėjo sutrukdyti avėti savo satininių barely there basučių.

UWUW1960

Elegantiškesni ne džinsiniai šortai irgi visada turi gulėti lagamine bent vieni. Nes jie gali atlikti sijono ar net suknelės funkciją, priklausomai nuo viršaus. Šitie geltoni man yra no-brainer’is, dera su žiauriai daug kuo ir yra nenuobodūs dėl a la šilkinės tekstūros, platumo ir aukšto juosmens.

Processed with VSCO with a5 preset

Man patinka pikapai ir zebro raštas (suknelė iš Asos, ją galit rasti va čia). Win-win!

Ko labiausiai trūko lagamine? Dar vieno bandeau tipo siauro, mažo bikinio deginimuisi. Jeigu jau įgauti bikinio žymes, tai bent jau kuo mažesnes. Visi dirželiai, šniūreliai, vientisos yra žavu plaukioti jachta, maudytis jūroje, eiti į baseino vakarėlius, būti pavėsyje, bet jeigu jau deginuosi, man reikia kuo daugiau atviro odos ploto.
Kita vertus, kelininko atspalvio įdegis irgi nėra aukštas lygis.
O aš tokį netikėtai paskutinį kartą ir iškultyvavau.

 

Gal jūs esat nulaužę pakavimosi kodą? Plyz, atskleiskit jį ir man!