Festivalių Sezonas Atidarytas!

Tai ką? Bilietai į muzikos festivalį rankoje, palapinė lyg ir yra, kompanija – irgi, jau patikrinta. O patogūs ir nenuobodūs autfitai? Maikė ir šortai, žinoma, yra visada A Go To. Bet nuobodu. Bent jau monokinis ir šortai, arba crop-top’as nuogais pečiais ir pūstomis rankovėmis ir ilgas flamenko sijonas. O aš ir toliau tęsiu šių metų atradimo narpliojimą – sukneles ir jų stiliavimą.
4 suknelės, 4 skirtingiems dienos laikams festivalio nelaisvėje (juokauju, ten labiau laisvė nei bet kokia kita laisvė). Rytas su knyga ant žolės (roko žvaigždžių biografijos – man nėra nieko įdomesnio už jas), popietė explorinimui iki artimiausio miestelio ir gal mini šopingui, tada pavakarės laundžinimas ir vakarienės kokteiliai  su pūsta visiškai judesių nevaržančia suknele ir kedais, o vakarui ir ką čia neigsi – nakčiai – nepakeičiamas grunge reikalas su ryškiu lietpalčiu. Nes man grunge stilius visada buvo ir bus pačių geriausių, beprotiškiausių vakarėlių dalis. A, ir darbinė (pvz., kelininkų) apranga trendina. Dar ne šią sekundę tai pajausit, bet pajausit. The crazy ways of fashion.

Pirmas lookas: Free People suknelė, Cheap Monday batai, Cheap Monday plunksnų karūna, Iggy Pop – Open Up And Bleed knyga, pakabukas iš Bianco butiko.
Antras lookas: Mango suknelė, Zara marškinėliai, Vans batai, H&M rankinė, Lindex kaklo juosta, Tibro papuošalai vėrinys, akiniai nepamenu iš kur.
Trečias lookas: SH suknelė, Adidas Stan Smith batai, Mango kuprinė, Tiger(!) fedora, Mango vėrinys, SH skarelė.
Ketvirtas lookas: suknelė iš Blusturgio, SH lietpaltis, Dr. Martens kerzai, Mango akiniai.

Fluid

Ką rengtis prie jūros/ežero/į kaimą/pikniką/festivalį? Kartais nėra tokio išieškoto atsakymo, nes jo tokiomis aplinkybėmis nelabai ir reikia ieškoti. Atsakymas – pagal nuotaiką ir prioritetus. Prie vandens aš pati mėgstu rengtis tai, kas panašu į vėją ir vandenį. Kažką lakaus. Be aiškios formos. Kad galėčiau truputį susilieti ir išnykti tame pakrantės vėjyje. Arba mėgstu visai nesirengti, bet šito nuotraukų bendru susitarimu su LR įstatymais, čia nebus.
Autis tai, su kuo galėčiau eiti į mūšį, o toks žinojimas man suteikia papildomą ramybės jausmą, nes kai jau mano kojos apautos kaustytais batais ar patikrintais auliniais, aš jaučiuosi papildomai pasitikinti savimi ir laisva, panašiai kaip dezodoranto reklamoje.
Visada buvau vasaros gyventoja 100%, kitais metų laikais man sunkiau suvokti save, nes nematau savo odos, nesuprantu, kam man tos kojinės (aš nekenčių visų pasaulio kojinių), mano nosis pradeda varvėti neprisukto čiaupo būdu nuo maždaug +10 temperatūros, ir labiausiai nervina šaltu oru tai, kad visi pasirinkimai tampa funkciniais ir apsauginiais, be jokio polėkio ir netikėtumo. Tai fuck it, aš pasilieku prie romano su vasara, neįkalbinėsiu savęs, kad visai būtų verta susirgti Stokholmo sindromu žiemai vien dėl šventos ramybės. Nes polėkis, akimirkos nuotaika ir laisvė kvailioti yra mano antras vardas. Plius vasarą galiu laisvai atverti bohemiško stiliaus čakrą, kuri žiemą beviltiškai užsikemša.
Ir su tema nesusijęs, bet visada aktualus priminimas: pabandykit pamilti slow fashion – įkiškit nosį į second hand parduotuves, grąžinkit savo nebereikalingus drabužius parduotuvėms, kurios juos perdirba į naujus gaminius, organizuokit nebereikalingų, bet dar geros kokybės drabužių, kosmetikos ir aksesuarų keitimosi vakarėlius su draugėmis, pirkit tik tuos daiktus, kurių tikrai norisi ir žinot, kaip derinsit bent su 3 spintoj esančiais dalykais, užsiregistruokit vinted.lt svetainėje ir nustebsit (jei mokėsit ieškoti), kiek nuostabių dalykėlių ten nugulę, arba lengvai parduosit savo nebereikalingas šmutkes (tik jokių beviltiškų senienų, nufotografuotų tamsiam prieškambary ir padielkų už pusę originalo kainos), užsukite į lietuviškų dizainerių butikus ir svetaines, remkit vietinę madą. Žodžiu, unikalus stilius ateina ne iš Zaros reguliaraus siaubimo, o iš jūsų spintos turinio mišrumo.
Ir nebūtina visko kardinaliai išmesti kas 3 mėnesius, nes kai kurie dalykai labai praverčia ir vėl, iki dangaus, tik reikia luktelti juos atidėjus į tolimesnę lentyną. Nekalbu apie visai sudėvėtus ar beviltiškai morališkai pasenusius dalykus.

Mano palaidinė su petnešėlėmis – iš vinted.lt, bomberis su ereliais – SH, sijonas – H&M, auliniai – Dr.Martens, kuprinė – Mango.

2 Uniformos

Net ir būdama freelancer’ė, aš turiu savo darbo drabužius. Arba darbinę uniformą. Kaip ir visi žmonės.
O ne darbo dienomis ranka niekada nesitiesia link šitų autfitų. Kostiumėlis ofise ar džinsai fotosesijoje-parduotuvėse-neofisiniame ofise, idėjiškai tai yra tas pats. Gerai, ne visai tas pats, nes tuos džinsus aš galiu lengvai konvertuoti į laisvalaikio draugus. Bet tiesa ta, kad to nedarau. Yra darbo džinsai ir yra laisvalaikio džinsai. Yra darbiniai lakuoti loafer’iai, ir yra laisvalaikio boho aulinukai. Yra darbo šukuosena ir yra laisvalaikio balaganas. Jeigu nėra šukuosenos tinkamos darbo dienai, yra skrybėlė.
Kol kas man juodos spalvos, tamsiai mėlynų džinsų, dvieilių švarkų, megztinių ir paltų, ir “šarvo” stadija. Nes šalta, nes rimti darbai ir labai reikia atostogų. Bet tas turbūt matosi ir veide.
Ir truputį pavydžiu, jei galit sau leisti dieną rengtis labai dailiai ir itin apgalvotai. Prabanga yra lėtume ir galėjime apgalvoti, žinojime, kad tą dieną neteks verstis per galvą – klūpoti ant purvinų grindų – tempti milžiniškų nešulių ir turėti laiko pietums laiku.

Su naujų pradžių startu visus.
Ir tegu uniformos suteikia ne vien fizinį komfortą su socialiniu normalumu.
O mano akys užmerktos, kad nevarvėtų be reikalo.

Mėlynas dvieilis paltas – Asos, juoda palaidinė su kaspinu – Mango, skinny džinsai – Zara, auliniai – Dr. Martens, skrybėlė – vyriška vintažinė, odinis švarkas – Zara, ilgi marškinėliai – NewYorker, platėjantys džinsai – Zara, aulinukai -Zign.

Viena iš šios savaitės darbo vietų, I shit you not.
11998708_10206598775320550_977704086_n

Save