Wanderlust Just Got Real

Kitų metų pavasario ir vasaros kolekcijos dar tik pradeda atskleisti trendus ir lėtai dėlioti norų sąrašą mūsų galvose (o ką, see-now-want-now tebėra tikras reiškinys). O Kopenhagos mados savaitėje pristatyta Ganni kolekcija mane jau spėjo priversti užsisvajoti apie tą tikrą gyvenimą. Suteikė vilties, kad gal kita vasara bus leidžiama nebe mieste, nebe įlindus į kompiuterio ekraną, ir ne elektroninio pašto dėžutėje kalant atsakymus į skubius laiškus su keistu kirbančiu kaltės jausmu, kad gal nepakankamai greit atrašiau, arba galėjau padaryti dar daugiau. Sukėlė man norą daydreaminti apie kalnus, kuriuose dar nebuvau, debesis po kojomis ir po tais tvirtais žygeivių batais raudonais raišteliais. Velniai žino, gal aš kaip didelė stovėsiu įsibridusi iki klyno į tyrą kaip krištolas kalnų upelį su guminėm žvejo kelnėm ir iš jo savo meškere trauksiu žuveliokus vakarienei? Ir kiekvieną dieną užmigsiu per pusę minutės įlindusi į palapinę, nes kūnas ir galva per ilgą žygio dieną bus palaimingai atbukę ir tušti?
Jeigu viena peržiūrėta kolekcija man sukelia visus tuos jausmus, aš daugiau ir nebeturiu ko prašyti. Great job!
Patys būsimos vasaros Ganni drabužiai iš pirmo žvilgsnio atrodo net labai paprasti: platus dviejų tonų lietpaltis (apsukrieji savo Sacai ir Acne atitikmenis jau seniai susirado second handuose), tie-dye džinsai, tamprės, storų siūlų džemperiai (žodis megztinis yra nesuinteresuotiems konkretaus drabužio įvardinimu arba išvis nesuinteresuotiems ką rengtis), romantiška sarafano suknelė, ilga slip suknelė, racer silueto marškinėliai, kibirėlio formos kepurės. Kas viską ypatingai pakeičia ir sukuria tą itin jaudinančią mados žygeivės legendą, yra visos detalės – besiplaikstantys raišteliai, paprastuoliškai ir kiek karingai per juosmenį virve sujuosti siluetai, netikėtos miniatiūrinės, taip pat ir A4 dydžio itin talpios kišenės, auliniai ir a la žvejo botai, šiltos virš aulinių išlindusios vilnonės kojinės, o kad viskas būtų lengviau virškinama ir atpažįstama – mados namų vizitine kortele tapęs leopardo printas ir ryškių spalvų blyksniai šen bei ten. Sluoksniavimui, tokiam tarsi visai be pastangų, tarsi tikrai stengiantis tik nesušalti – atskiri saliutai.
Ach, Ganni (suprantu, kad tai nėra žmogus, bet vistiek), tu supranti šiuolaikinį žmogų, kuris įstrigęs mieste ir kartais nebesusivokia, kad vietoje sapnų apie gamtą atmerktomis akimis jis iš tikrųjų gali ten išvykti ir bent trumpam nuo amžinai reikliojo miesto atsijungti, tapti pats savo įsikūnijusia pinterest “Wanderlust” lenta.
Einu svajoti toliau, gal užsisakius kibirėlio formos kepurę (bucket hat skamba geriau) robinzonės nuotykiai priartės bent per vieną sprindį.

Nuotraukos – iš www.vogue.com

What does Effortless Chic really mean?


Pagūglinus ir papinterestinus effortless chic autfitus ar gatvės stiliaus kadrus pasipila tobulu makiažu, idealiai suguldytom glamūrinėm garbanom pasidabinusios ir 15cm aukščio stilettom žygiuojančios fashionistos. Dar smulkmeniškiau pasikabinėjus – mes visi žinom, kad po tomis ultra deep V neck palaidinėmis slypi dvipusė lipni juosta, o super slim siluetas reikalauja nenormaliai didelės motyvacijos ir alinančių pastangų. Nieko bendro su effortless.
Pati frazė yra oksimoronas. Nes be pastangų madinga, stilinga ir elegantiška, na, niekaip nebūsi.
Ir nieko nuostabaus, kad šitas effortless virusas pasklido tarp visų neprancūzių, kurios giliai širdyje save tapatina su jomis. Nes tikrai prancūzei nėra nieko vulgaresnio už pastangų demonstravimą. Kaip Freddie Mercury suokė: “Oh, yes, I’m the great pretender”.
Taigi, aš apibrėžčiau atsainią, savaiminę eleganciją kaip “little to no Seen effort”.
Nes didelės pastangos lyginant kiekvieną klostę, guldant visas sruogeles į vietas, kol pričiostkė atrodo it iš kirpyklos katalogo, kasdien kontūruojant sau tobulą veido ovalą ir tuos išsvajotus bet nelemtus Cara Delevigne vešlumo antakius, visus pinigus kiekvieną mėnesį išleidžiant Naujienoms, nes kitaip smaugia jausmas, kad esi beviltiškai nemadinga, kvepia vieninteliu dalyku – nerimastingumu ir neurotiškumu.
Kodėl visos mados redaktorės ir roko žvaigždės atrodo cool? Nes nedvelkia tuo “viskas turi būti savo vietose, o aš va prisėsiu patempusi pėdutes” nervu ir šaltu prakaitu.
Kaip to pasiekti trimis pavyzdžiais:
1. Viskas labai relaxed, neprigludę, ramu ir ne iškrakmolyta apykakle plius kiek paryšintos lūpos – teisingai.
2. Viskas oversized ir net neaišku, ar po tais drabužiais egzistuoja liemuo ar šlaunys, plius aukštakulniai – taip.
3. Daug nuogos odos vasarą, bet laisvai krentančio trikotažo ir lygiapadžių mules pagalba – oh, yes.
Nepamokslauju ir tikrai netrokštu, kad visos dabar taptumėm effortless chic nuobodom. Man bright bold and beautiful visada bus numeris vienas, ir tai neturi nieko bendro su nepastebimumu ar galų gale, elegancija. Bet persistengti yra tas pats kas persivalgyti – trukdo išsigudyti saiko ir asmeninio stiliaus nuovoką.
Amen.