Getting Old & Stuff

Aš nesijaučiu labai graži. Atsistojusi šalia super simetriškų veidų, mažų mielų smakriukų, satino lygumo odos ar charizmatiškai ryškių bruožų aš puikiai žinau, kur stoviu – žemesnėje skalės dalyje. Nuo vaikystės iki pat kol pradėjau studijuoti turėjau itin kreivus dantis, kurie nepridėdavo pasitikėjimo savimi. Bet visai neblogai tai kompensuodavau dideliu aktyvumu užklasinėse veiklose ir laisvai per kraštus besiveržiančiu kūrybiškumu. Mano veidas visada buvo keistai asimetriškas. Kiekvieną bruožą padalinus tiesia linija per vidurį išryškėja dešinės pusės “nuvažiavimas” žemyn, lyg vaikystėje kas ant galvos būtų netyčia prisėdęs. Esu itin pastabi ir kasdien tiek dėl darbo specifikos, tiek dėl savo būdo, veidus tyrinėju kaip Kristupas Kolumbas vandenynų žemėlapius. Dėl to esu tikra, kad mano vertinimai yra objektyvūs.

FA009136-63BD-4BFC-95E7-8018DB970927

Žinodama visus savo netobulumus, aš iki šiol nesu savo veidui dariusi nieko ilgalaikio ar rimtesnio negu antakių plaukelių nudažymas, išsilaikantis kelias dienas (tai nutiko lygiai du kartus) ir poros apgamų naikinimas. Man 30 metų, ir jau tikrai pastebiu šiokį tokį veido odos sultingumo, natūralaus spindėjimo nykimą, raukšleles, ar kai kurių bruožų griežtėjimą. Nepaisant to, rimtesnių intervencijų ar veido injekcijų mintis scares the shit out of me. Žinau, kad tai nėra jau taip sudėtinga ar lemtinga, kai kurias korekcijas lengva atlikti pietų pertraukos metu ir trunka mažiau negu manikiūras. Karvės irgi nekainuoja, priklausomai nuo “remonto” masto. Bet dalykas, kuris mane baugina labiausiai yra tai, kad po kažkurios procedūros žmogus gali nebeatrodyti kaip jis pats. Todėl labiausiai bijau prarasti savastį.
Ir net nenoriu užsivesti apie veidus, kurie from the nose up, pokalbio metu nebeištransliuoja jokių emocijų. Arba lūpas, kurių oda tokia įtempta, kad žiūrėdama jaučiu skausmą. Arba didesnio speigo metu botulinu koreguotas veidas turi tą keistą mėlynumą, tokį negyvą.
Žinau, kad veido korekcijos arba ir full blown plastinės veido operacijos yra no biggie pas patyrusį profesionalą, o mini boob-job’sai išgyvena savo momentą, ir viskas atliekama sensibiliau negu dar prieš gerus penkis metus. Ir kas čia žino, gal pati netrukus visai pakeisiu giesmelę. Bet kol kas luktelėsiu natūralesnio priėjimo ir mikro korekcijų išvystymo. Peer pressure got nothing on me, kol su tuo atvaizdu veidrodyje gyventi išeina daugmaž taikiai.

P.S. Prieš gerą mėnesį radau sidabrinį žilą plauką. Ne žiauriai malonu, bet nemeditavau ties tuo. Gydytojai sako, kad moterys maždaug mūsų mamų jaunystės laikais pradėdavo žilti vidutiniškai 40-ies, o dabar – 30-ies, ir viskas – dėl streso. Tai į žiemos atostogas žiūrėkit atsakingai.