Getting Old & Stuff

Aš nesijaučiu labai graži. Atsistojusi šalia super simetriškų veidų, mažų mielų smakriukų, satino lygumo odos ar charizmatiškai ryškių bruožų aš puikiai žinau, kur stoviu – žemesnėje skalės dalyje. Nuo vaikystės iki pat kol pradėjau studijuoti turėjau itin kreivus dantis, kurie nepridėdavo pasitikėjimo savimi. Bet visai neblogai tai kompensuodavau dideliu aktyvumu užklasinėse veiklose ir laisvai per kraštus besiveržiančiu kūrybiškumu. Mano veidas visada buvo keistai asimetriškas. Kiekvieną bruožą padalinus tiesia linija per vidurį išryškėja dešinės pusės “nuvažiavimas” žemyn, lyg vaikystėje kas ant galvos būtų netyčia prisėdęs. Esu itin pastabi ir kasdien tiek dėl darbo specifikos, tiek dėl savo būdo, veidus tyrinėju kaip Kristupas Kolumbas vandenynų žemėlapius. Dėl to esu tikra, kad mano vertinimai yra objektyvūs.

FA009136-63BD-4BFC-95E7-8018DB970927

Žinodama visus savo netobulumus, aš iki šiol nesu savo veidui dariusi nieko ilgalaikio ar rimtesnio negu antakių plaukelių nudažymas, išsilaikantis kelias dienas (tai nutiko lygiai du kartus) ir poros apgamų naikinimas. Man 30 metų, ir jau tikrai pastebiu šiokį tokį veido odos sultingumo, natūralaus spindėjimo nykimą, raukšleles, ar kai kurių bruožų griežtėjimą. Nepaisant to, rimtesnių intervencijų ar veido injekcijų mintis scares the shit out of me. Žinau, kad tai nėra jau taip sudėtinga ar lemtinga, kai kurias korekcijas lengva atlikti pietų pertraukos metu ir trunka mažiau negu manikiūras. Karvės irgi nekainuoja, priklausomai nuo “remonto” masto. Bet dalykas, kuris mane baugina labiausiai yra tai, kad po kažkurios procedūros žmogus gali nebeatrodyti kaip jis pats. Todėl labiausiai bijau prarasti savastį.
Ir net nenoriu užsivesti apie veidus, kurie from the nose up, pokalbio metu nebeištransliuoja jokių emocijų. Arba lūpas, kurių oda tokia įtempta, kad žiūrėdama jaučiu skausmą. Arba didesnio speigo metu botulinu koreguotas veidas turi tą keistą mėlynumą, tokį negyvą.
Žinau, kad veido korekcijos arba ir full blown plastinės veido operacijos yra no biggie pas patyrusį profesionalą, o mini boob-job’sai išgyvena savo momentą, ir viskas atliekama sensibiliau negu dar prieš gerus penkis metus. Ir kas čia žino, gal pati netrukus visai pakeisiu giesmelę. Bet kol kas luktelėsiu natūralesnio priėjimo ir mikro korekcijų išvystymo. Peer pressure got nothing on me, kol su tuo atvaizdu veidrodyje gyventi išeina daugmaž taikiai.

P.S. Prieš gerą mėnesį radau sidabrinį žilą plauką. Ne žiauriai malonu, bet nemeditavau ties tuo. Gydytojai sako, kad moterys maždaug mūsų mamų jaunystės laikais pradėdavo žilti vidutiniškai 40-ies, o dabar – 30-ies, ir viskas – dėl streso. Tai į žiemos atostogas žiūrėkit atsakingai.

Many Faces

Visi blogai anksčiau ar vėliau parašo ką nors apie beauty reikalus.
Ir puiku, nes tiek makiažas, tiek plaukai (bet ne nagai šįkart, akivaizdu) yra bendros sudedamosios išvaizdos dalys. Turbūt ne visi apie tai žinojot, nes neskelbiu to pirma pasitaikiusia proga, no big deal, bet esu baigusi profesionalių vizažistų kursus prieš gerus tris metus. Nes tikrai nekenkia mokėti ne tik pasidažyti (nesakau, kad iš prigimties nenormaliai gerai valdžiau šepetėlius), bet ir padrūžkę padažyt prireikus.
Pati dažytis tikrai mėgstu, ir nesimaivysiu, kad makiažui laiko neturiu, lūpdažis tik gimtadieniui ir vestuvėms, o pudra – kai einu fotografuotis pasui.
Bet laikausi auksinės taisyklės: arba lūpos, arba akys, bet niekada abi vienu metu nerėkia spalvomis ir tuo labiau, nepamatysit manęs tamsiai pilku dūminiu ir bordo lūpom (kažkodėl tai Vilniuje yra išeiginio makiažo etalonas).
Kokybiškas, ne „kaukinis“ makiažas man yra toks pat geras skydas kaip ir pavykęs autfitas. Tiesiog taip galiu nesirūpinti, kad mano išvaizda gali kaip nors blaškyti dėmesį nuo to, ką sakau ir darau.
Ir dažniausiai dažausi taip, kaip jaučiuosi. Jeigu svajinga ir rami (taip būna tikrai nedažnai) – tiesiog palyginu veido spalvą ir lūpas patepu bespalviu blizgiu (įsivaizduokit skandinavių spindinčius veidus). Jeigu negaliu blaškytis – matinės nude lūpos ir šviesiai rusvi vokai, skruostai – jei geros nuotaikos, skiriu laiko ir skaistalams, jei ne, tiesiog no bullshit and blemishes. Pastaruoju metu pamėgau ryškias lūpas – neoninę oranžinę, avietinę, rudai raudoną, o dabar ir barbie pink. Nes kodėl ne? Ir laineris – storas ir itin toli ištęstas metallic rudas, riestas plonas juodas, kirstas metallic violetinis, tik nuo apatinės blakstienų linijos indigo mėlynas – you name it, bet tai yra mano mėgstamas įvaizdis. Ir tikrai nesilaikau auksinių taisyklių, kurių mokiausi kol dar svarsčiau būti the real make – up artist, nes veido linijos nėra vadovėliams pavaldžios, o ir neturėtų būti. Šešėliuokit toliaus, aukščiau, žemiau, lūpų kontūro galit visai nedaryti, o skruostus modeliuoti tiesiog lengvai išsklaidydamos bronzantą/modeliantę ar rutuliukus per visą skruosto įdubą, ir tai jūsų nė kiek “nenutemps” žemyn ir nepasendins, bullshitas turi būti išgyvendinamas iš veido ir kosmetinės. Aklai klausyti meikapo pamokymų yra tas pats, kas kirptis pagal kirpėjų vadovėlius arba rengtis pagal Jolantos Talaikytės rekomendacijas “black tie” kodui (pasigūglinę tikrai turėtumėt Tai rasti).
So, plonas, kiek lenktas laineris (su šviesiais vokais).
DSC_8772
Tada rožinis lūpdažis plius blizgis (be kontūro), nes jeigu ne darbe, tai galima kaip nori, ir kiek nori.
DSC_8743
And there you have it!
DSC_8734

Ir taip, aš bet kada galiu susigrąžinti bliūdelį, nes šukuotis irgi mėgstu pagal nuotaiką.