White Unicorn of Peace

Šįkart esu neadekvati. Mano autfitai nesutampa su mano gyvenimo epizodu. But you know what they say, dress for success. Kokie bohemiški ir laisvi yra mano autfitai, atvirkščiai proporcingas yra mano darboholiškas deadlainiškas periodas.
Dėl to, kad bet kada galiu atrodyti kaip noriu ir mielai tuo naudojuosi, pavyksta išlaikyti sveiką protą. Nes bent jau man drabužiai kalba. Jeigu turėčiau vilkėti uniformą kasdien arba būčiau indiferentiška apsirengimo atžvilgiu, turbūt linksminčiausi daržovės levelio juokais ir siekiais. Nesakau, kad visiems tai turi labai rūpėti. Tik jeigu rūpi, yra labai blogai tai ignoruoti ar pamiršti.
Tai va, šita labai plati suknelė platėjančiomis rankovėmis, kuri atrodo kaip ateivis mano spintoje – aš jai esu truputį dėkinga. Nes padaro mane 30% laimingesne tą dieną, kai nusprendžiu ją vilkėti.
Būtiniausiai paisykit savo sartorial norų, pamirškit visus lietuvių kalbos epitetus “stileiva”, “madistas”, “puošeiva”, nes jie neverti nė Vietnamo dongo (o jie verti tikrai siaubingai mažai).
Ir šopinkitės kūrybiškiau, impulsyviau. Tikrai viską suderinsit. Tik nepirkit per mažų arba kičinių dalykų.

P.S. Dažytis irgi galit pagal savo norus. Aš mėgstu ryškų lūpdažį ir visai (net tušu) nepadažytas akis. Man tai yra enhanced natural beauty. Full Face makiažą pakenčiu tik kai jau labai reikia.

Balta suknelė – H&M (iš nuostabaus autleto Telšiuose, kur patikėkit, iki šiol tebekabo amerikietiško 2 dydžio nuostabi vestuvinė BCBG Max Azria suknelė, o įkainiai – kilogramais (ne, ten nėra padėvėti daiktai). Kur stovi Coach tobulos gladiatoriaus aukštakulnės basutės, prikrauta naujutėlaičių Superga sportbačių, o apie suknelių kiekį, brand’us ir gražumą aš jau nekalbu. Mano H&M ten labiau išimtis, nei taisyklė. Netoli centrinio pašto. Go, find it). Basutės – ASH, akiniai – LIUJO, rankinė – ASOS, lūpų pieštukas – Deborah 24Ore Nr.10.

1 sijonas 2 būdai ir trumpa fleimo sesija

Ilgą laiką visi pratinosi ir bandė įsisąmoninti sukamšytų į kelnes ar sijoną palaidinių reikšmę.
Tai buvo pastarųjų kelių metų dalykas. Ir tebėra. Tik dabar tai gyvena greta labai laisvo, niekaip nesukamšyto ir neišryškinto silueto. Žaviausia yra tai, kad sukamšydama arba palikdama savo ilgus baltus marškinius ant sijono aš nebūnu neteisi. Žinoma, kartais visai apsidžiaugiu prisiminusi, kad dar turiu šiokį tokį liemenį ir aukštinto juosmens sijonas man padeda tai padaryti. Bet tiesą sakant, geriau jaučiuosi su fashionably voluminous autfitu. Nes tai labai įspūdinga, nes tai yra pareiškimas: “man nesvarbu, jeigu nesuprantat, ar po tais drabužiais yra talija ir ar yra kūnas apskritai”. Nes kūno kultas jau niekada niekur nebedings ir dėl įvairovės aš mielai būsiu tam opozicija.
Kūno kultas man yra reiškinys, užgožiantis įkvepiantį mados grožį ir žmogaus saviraiškos galimybes. Ir apribojantis viską iki Kardashianų kūno formų siekiamybės, iki “am I sexy enough?” ir puokštės daddy issues.
Ir tai nėra madinga. Būti sveika ir liekna + rūpintis savo galvos turiniu yra daug stilingiau.

O turėjo būti tik dar vienas postas apie tai, kaip stilizuoti midi ilgio denimo sijoną,  damn you brain!

Balti oversized marškiniai – Size 8 Needle, sijonas – Zara, gėlėta palaidinė – H&M, basutės – ASH, klipsai – Iqonna, saulės akiniai – Zara, diržas – vintažinis, delninė-piniginė – crazy hipsta brolio gamybos.

DSC_1499
Beveik telpa į mini kišenę. Mažumas – štai kas man patinka.

Save

Daisies that give you attitude

Ką veikiau, kol buvau dingusi? Do I still have my style mojo?
Į pirmą klausimą – krausčiausi į naujus namus ir bandžiau prisijaukinti juos. Daug pokyčių!
Bet didžiausias iš jų – daug šviesos. Todėl dabar – daugiau laimės!
Tiksliau, atradau naują laimingumo būseną – kai ji nevisai praeina kiekvieną dieną. Nes turiu šviesius namus, maudausi šviesoje nuo ankstyvo ryto, iki pat sutemų. O žmonės – kaip augalai, jiems reikia daug saulės šviesos ir šilumos. Iki šiol, kai būdavau pavargusi, savo vaizduotėje gyvendavau kokiame nors nedideliame, šiltame pajūrio miestelyje, vaikščiodavau per dieną įkaitusiomis, akmenimis grįstomis gatvelėmis ir tai būdavo mano safe place. Man jos nebereikia!
Kaip netikra Chloe Sevigny pasakytų: “It’s recently come to my attention that I like happiness”. Rimtai. Nekenčiu kvailų, naivių šypsenėlių ir prašymo nusišypsoti, kai visai ne šypsenos galvoj.  O jeigu jau šypsausi, tai turbūt ką tik žvengiau iš kokio trenkto, politiškai nekorektiško pokšto. Nes pokštai turi skambėti kas trečiam sakinyje, kitaip neišlaikau dėmesio.
Nežinau, kur nuves nauja vidinė būsena, bet esu nusiteikusi atsiriekti sau gerą gabalą visų gėrybių.
Į antrą klausimą – žr. nuotraukas.

Švarkas  Mango, marškinėliai Zara, džinsai tožė Zara, basutės ASH, klipsai Cheap Monday.

Manau, ši vasara bus stipriai paženklinta marškinėlių su kietais užrašais.
Nes svetima kaltė ir gėda dėl visų “Don’t tell me it’s Monday again” (sad puppy face po juo) ir epic beprasmių vyriškų “U.S.A. navy force Dept. 47″ jau turėjo išsivadėti.

DSC_0475

Save

Pagaliau

DSC_5864

Ta-daam!
Tas jausmas, kad yra daug nepadarytų darbų, pagaliau kiek atslūgo.
Ir pagaliau savo reprezentatyviausiu šuoliu, kuris tuoj taps mano vizitine kortele, pradedu naują puslapį, literally.
Nors dabar aukštakulnės basutės neturi prasmės, jos man siejasi su pakilumu. Todėl postai nebūtinai bus susiję su esamu oru ar kita panašiai banalia priežastimi.
A, ir šokti su aukštakulniais mokėti arba bent kiek nors pajėgti – būtina.
Būkit mano svečiais. Let’s dance.

Save