Ruffles & Mullet

Turbūt jau žinot, kad nemėgstu basic dalykų ir bazinės spintos nesąmonių. Ir dar kartą tai deklaruoju. Nes pasaulis už tos ribos yra daug gražesnis, o gyvenimas – įdomesnis!
Kiekvieną šiltesnį penktadienio vakarą eidama namo į Vokiečių gatvę (įprastai žmonės namo eina iš jos) aš visada stebiuosi – oho, kiek supermegaskinny džinsų, palaidų plaukų ir lygiapadžių pliažo basučių. Lyg eičiau pro paralelinį penktadienio vakarą, apie kurio dress kodą negavau memo. Ir tuo metu ilgiuosi buvimo ten, kur viskas yra not so basic. Apskritai, ilgiuosi buvimo kitur nuo kiek save atsimenu (nuo baisių storų vaikystės pėdkelnių su negražiais batais). Kažką reikės daryti su tuo.
O kol kas – muletas! Jis nutiko šią savaitę. Tiesą sakant, ruošiausi jam nuo praėjusio pavasario, kai pradėjau auginti plaukus. Žinojau, kad kai jie ataugs iki pečių, jų lauks muletas. Ir vis dar nežinau labiau badass šukuosenos negu šita, kuri jau seniai nebėra tik pickup truck vairuotojų, redneck’ų, nepavykusių glam rock eros veikėjų arba Australijos fermerių atributas. Muletas nebeturi blogų sąsajų. Muletas yra naujoji It šukuosena. Ir jeigu tik galit to pull this off – siūlau keisti savo undercut šukuoseną mu-le-tu.
Dar yra tricky dalis – autfitai su muletu. Nežinau kaip bus paltų sezonu, kai ta ilgesnė dalis gulsis ant standžių apykaklių, bet kažką sugalvosiu. Tiesą sakant, nesu mačiusi muleto, dėvimo šaltesnėje klimato juostoje negu maikė-švarkas. Bet faktas, kad viską reikia truputį prigesinti ir susilaikyti nuo įmantrių formų.
Vis dar atradinėju naujus muleto kampus su kiekviena diena.
O kol kas, perfrazuojant Peter iš “Family Guy”:
– What the heck happened to my hair?! And how do I make the rest of my life about it?

Forever21 marškinėliai,
Vera Mont vintažinis sijonas (seniai neturėjau tokio kokybiško drabužio, jaučiuosi lyg vilkėdama haute couture),
Balenciaga basutės,
Cheap Monday klipsai ir žiedas,
Second Hand rankinė,
Mango akiniai.

P.S. Kur yra gražių marškinėlių su legendinių roko grupių pavadinimais ir simbolika? Nes mano Forever21 maikė skaičiuoja 11-tus metus ir manau daug nebetemps, o be jos aš esu niekas.

Style’s Lord And Savior: Mix&Match

Prisimenat, kaip vis drąsinu – maišykit skirtingus stilius, raštus, tekstūras, ilgius, proporcijas ir spalvas tarpusavyje. Sluoksniuokit drabužius kai tam nėra per karšta ar tingu. Skaitykit mažiau blog’ų, jeigu tai jus skatina aklai kopijuoti (Cippą skaityti turit, nes čia edukacinis, o ne koks paikas stiliaus blog’as). Nes Tiesiog rengtis yra nuobodu ir liūdna. Tuomet jūs atrodo nuobodūs ir liūdni. Niekas liūdesio neuždraudė, tik sakau, kad kartais neapdairiai drabužiu galit ištransliuoti klaidingą informaciją apie save. Geriau yra mokėti žaisti personažo susikūrimo žaidimą, nes tada turit galią kurti kokias tik norit istorijas apie save. Jos nebūtinai turi būti tikros.

Šiandien čia nebus naujos revoliucinės idėjos. Noriu priminti, kaip galima derinti skirtingus stilius, pasirinkus neutralias spalvas, vienodus ilgius ir panašias proporcijas. Jus visada išgelbės ir ranką išties aksesuarai. Nuo jų gal ir pradėkit. Mane šiandien inspiravo lauro lapų lankelis. Graikų deivės, jų auksinis odos ir plaukų švytėjimas, mėgavimasis malonumais – tai turėjau galvoje derindama visa kita. Ir žinojau, kad nei disko laikus primenantis bodis su labai gilia V iškirpte, nei kimono stiliaus apsiaustas, nei itališko stiliaus basutės ar vintažinė rankinė niekaip tos minties ir harmonijos neiškraipys. Tiesiog žinojau. Su tuo jausmu dažniausiai rengiuosi ir nesufeilinu.
Kuločių ilgis sutampa su kimono apsiausto ilgiu. Storas basučių kulnas atsveria didelę kelnių apimtį (kaip mane kartais purto nuo lietuviškų mados terminų bado. Volume, ne apimtis būtų šimtą kartą geriau!). Gili bodžio dekoltė suformuoja tą pailgą liniją ties kūno centru, todėl aš dėl plačios apačios nei vizualiai sustorėju, nei sumažėju (kaklas, kuo labiau pailgintas kaklas!). Man tik pritrūko kažkokio paiko aksesuaro, nes viskas buvo jau kiek per nuobodu, tai ant liemens užsisegiau kaklo vėrinį – širdį, ir reikalai pasitaisė. O raudona vintažinė pitono odos rankinė buvo tas Pop! Of color. Kurio visada man prireikia. Nors ir citrininiai basučių dirželiai galėjo būti mano spalvota detalė, tačiau jie mažyčiai, ploni ir vos matomi.

Mano šventoji gero autfito trejybė, arba trys būtini dalykai, be kurių viskas tampa dull:
1. Printas arba raštas (gali būti keli).
2. Spalva (gali būti nemažai spalvų viename autfite).
3. Aksesuarai ir žaidimas papuošalais, kad ir labai smulkiais. Nors ir vienu plaukų segtuku. Kažkas dar turi būti.

Pastaruoju metu pastebėjau, kad pamėgau žaisti galvos ir plaukų aksesuarais. Ir džiaugiuosi šia atgijusia kryptimi, nes atsiauginusi plaukus turiu daugiau pasirinkimų, ką daryti ant galvos ir su galva.

P.S. Skaitykit knygas, ne tik naujienų portalus.
Čia ta edukacinė dalis, apie kurią nejuokavau.

Bodis – BikBok, kulotės – Marks&Spencer, kimono apsiaustas – Lindex, basutės – Victoria (iš Batų Kampo), rankinė – vintažinė, iš blusturgio, kaklo papuošalas – ASOS, širdis ant juosmens – Bianco butikas, lankelis – Lindex.

Fortune Telling & Good Fashion

Būrėjų ateities įžvalgoms ir mintijimams prarūkytu balsu aš niekada nejaučiau nei smalsumo, nei susižavėjimo. Atvirkščiai, man toje veikloje ir ateities prognozėms trūkdavo logikos, o būrėjoms ir besiburiančioms jausdavau ir tebejaučiu panašų beviltišką atlaidumą, panašiai kaip mylimai, bet jau nukvakusiai močiutei. Tuo metu, kol paauglystėje mano visos draugės jau turėjo atradusios savo mėgstamiausią (?!) būrėją mieste, aš nebuvau buvusi nė karto ir neketinau. Rimtai, kodėl turėjo kažkaip nuraminti ar suteikti aiškumo nepažįstamos keistos moters švebeldžiaviavimai: “Matau tamsiaplaukį ir du vaikus”? It’s horrible.
Baigiu išvedžiojimus, ir šiandien noriu duoti patarimą, gal nenaudingą man pačiai, bet jums – tikrai taip. Norėdamos susikurti unikalų stilių ir banaliai – tiesiog išmokti rengtis, skaitykit mažiau blog’ų. Turiu galvoje, skaitykit juos į valias, bet jeigu vartot juos kaip receptų knygą norėdamos išmokti naujų receptų, tuomet tai neišdegs. Nes matot jau gatavą kūrybos produktą. Nė vienas stilistas ar tinklaraštininkas dorai jums nepaaiškins, kaip jis taip gerai čia sugalvojo sudėlioti tą autfitą ar mood’ą.
Tai kaip, po paraliais, išmokti geriau rengtis ir susikurti unikalesnį, asmeniškesnį stilių? Man padeda atsakymas į klausimą, į kokios aplinkos kultūrą šiandien norėčiau įsijausti. Arba kur norėčiau teleportuotis. Vien grynų drabužių miksavimas retai duos vaisių, jeigu už to nėra minties. Na, duos kažkokios naudos, bet tai gali būti labai daug kartų matytas rezultatas. Kaip pastelinis minkštas autfitas su ilgu kardiganu ir pasteline shift suknele (jaunos mamos, lookin at you). Arba aklai nukaltas įvaizdis iš jau pačiuose tinklaraščiuose dubliuojamų  autfitų (mados žvynelinė, prisiekiu).
Ir dar visada visada padeda senas geras pasitikėjimas savimi ir savo vaizduote. Ten ir guli visas unikalus turinys su jūsų geriausiais deriniais. Net ilgalaikė garderobo formavimo vizija ten pat.
Tai go on, darykit kaip dar nedarėt. Arba darykit kaip jau norėjosi, bet dar nekilo ranka (priežastys, kodėl šiandien tam netinkama diena, visada išsirikiuoja greitai). Ir renkitės dėl savęs, ne dėl įsivaizduojamų kažkieno pageidaujamų normų.

P.S. Mano autfito įkvėpimas buvo slaviškas glamūras su babuškų skarelėmis, mažomis kampuotomis išeiginėmis rankinėmis į mišias ir Lotynų Amerika.
PP.S. Aliona, ačiū už hint’ą dėl švarko, aš jį dar radau!

Švarkas, suknelė ir balta medžiaginė rožė – H&M, basutės – Balenciaga, rankinė – SH, skarelė – Love Moschino, diržas – DejaVu butikas, klipsai – Bimba Y Lola.

What’s Up Vilnius?

Kokie yra Vilniaus stiliaus DO ir DON’T? Arba kas būdinga Vilniaus stiliui, kurį galima pamatyti pagrindinėse gatvėse, kur visi kiek sulėtintu žingsniu su kavos puodeliu rankose apdeitina savo senokai matytiems draugams, kas įvyko?
Sunku sustatyti visus pastebėjimus į vieną liniją, nes jie neturi bendro braižo. Bendri vardikliai: žmonės myli subtilumą, vienodumą, patogumą, blankumą. Aktualėja individualumo paieškos, matosi, kas parsivežė naujo asmeninio stiliaus idėją iš kažkur kitur. Pavieniai, ne tokie mums ir svetimi, labai ryškių spalvų troškuliai nėra naujiena. Po daugybės pilkų dešimtmečių tai yra natūrali besitęsianti kompensacija. Perduodama naujoms kartoms. Turiu galvoj, tikrai esat matę kažką su raudonu/violetiniu/žaliu/geltonu buketu vietoj autfito. Spalvos yra gerai. Bet svarbu, kad tas ryškus drabužis būtų Skoningas. Spalva savaime doesn’t make the justice.
Tęsiant apie Vilniaus gatvės stilių, man lengviau pasakyti, kas jam nebūdinga. Nebūdinga maišyti ne to sezono drabužius, spalvas, audinius ir stilistiką. Pvz., plikos kulkšnys prie nulio laipsnių nepažįstamam praeiviui sukelia ir pasipiktinimą, ir baimingą pagarbą (stebėtojos pozicija). Balta spalva arba šviesūs batai žiemą yra praktiškai senamiesčio vienaragis. Labai daug ir garsiai juoktis restorane, parke ar renginyje irgi vienaragis.
Net vasarą čia išvysit daug juodos, daug didelių kietais kampais gremėzdiškų rankinių prie džinsinių šortų ir converse sportbačių, kurias geriau būtų atidėti iki rugsėjo pirmos. Daug veidų su heavy makiažu. Ir mažokai viso to, kas kvepia atostogom ir atsipalaidavimu (keista vilniečių nemeilė suknelėms, nuogiems pečiams ir vakarienėms avint aukštakulnes basutes vasarą dar gyva). Nekalbu apie turistų stilių, kuris stipriai iškreipia bendrą vaizdą, nors fanny pack’o idėją visai patariu nusikopijuoti ir įsigyti, net jei nevyksit į jokį festivalį ir didžioji vasaros dalis bus praleista mieste.
Gerasis šito miesto stiliaus momentas – netikėtumo faktorius. Visada kas nors maloniai nustebina. Iš serijos, kai norisi prieiti ir pasveikinti tą žmogų, paploti per petį ir duoti penkis eurus už gerą darbą taip šiandien nusprendus apsirengti (tikriausiai ne tik šiandien). Ir dar paklausti, ką jis/ji veikia gyvenime, kokie jo kultūros dievukai ir kas sukasi jo muzikos grotuve šiuo metu. Kaip už 5 eurus, manau, užtektinai.
Su tuo atradimų džiaugsmu, maksimalios stilių makalynės ilgesiu ir drąsos būti savimi, komforto gyventi savam kailyje palinkėjimu (labiausiai ilgiuosi žmonių su treningais arba bent nuklyptais kedais einančių į parduotuvę maisto, kodėl yra norma persirengti į paradinį paltą ir plačiakraštę skrybėlę net vedžiojant šunį aš nežinau) primenu: kuklumas puošia nebent under cover agentus, bet ir tai tik ironiškai. Nebūkit taip piktybiškai kuklūs, nes retas turim tikrą didybę, kurią reikėtų “primaskuoti” tuo visiems suprantamu rūpintojėlišku kuklumėliu.

P.S. Panamos skrybėlė prie +7 dar irgi yra ekscentrizmo apraiška.

PP.S. Mano galvoj apie Vilnių vis užskamba daina su visu choro ūžesiu: “Vilniau, mano širdy jaunas, gražus, išdidus esi. Žingsniai aidi gatve, sveikina rytas tave!”
Dabar sudėliokit tai eilutei tinkamą autfitą ir nepamatysit nei rusvai pilkšvos, nei aulinukų iki pusės blauzdos.

Palaidinė ir sijonas – Zara, panama – Tiger, sportbačiai – Vagabond, rankinė ir skarelė – SH.

Work It! At Work

Tai, ką vadinam klasikiniais švarkais tradiciškai kelia žiovulį. Jeigu jums ne daugiau nei 25 metai, turbūt nė į tą pusę pažiūrėti nesinori. O jeigu tenka, tai troškimas kuo greičiau nusimesti tą baisūną nuo savęs kasdien būna stiprus. Bet pažiūrėkim į klasikinį įliemenuotą švarką kaip į geriausią draugą. Jackets are the girl’s best friend. Nuo tada, kai norim užimti stiprias pozicijas. Kartais jis, švarkas, bleizeris, švarkelis tikrai gelbsti.
O kad nebūtų nuobodu ir seniokiška (prisimenat, paauglystėje dauguma moteriškų švarkų turėjo didžiulius pečius ir milžiniškus krūtinės įsiūvus, kurie niekaip ir niekada neatrodydavo tinkamai. O atvartų plotis būdavo nė šioks, nė toks. Susegimas prasidėdavo kažkur tarp smakro ir kaklo duobutės – tragedija. O rankovės būdavo tokio pločio jau nuo pažasties, kad telikdavo traukyti pečiais (nes tam daug vietos buvo) ir prisirengti po tuo švarku bent dviem megztiniais), siūlau paversti tą drabužį A Fashion Item. Nors jis toks yra jau kurį laiką.
Kaip tai padaryti:
1. Rinkitės ne plain black classic švarką. Jis gali būti kokios tik norit spalvos, geriausiai jeigu ir ne lygios tekstūros. Tvidas tam puikiai tinka! O jeigu jau juodas, tai bent su laabai plačiu atvartu, arba ilgas, arba su ypatingai paryškinta liemens linija ir apatinės dalies aliuzija į peplum detalę.
2. Sagos čia vaidina svarbų vaidmenį. Jeigu atkreipėt dėmesį, tiesiog lygios apvalios matinės juodos sagos atrodo The Worst. Metalinės, auksinės, raižytos, aptrauktos aksomu ar išsiuvinėtos emblemomis, dviejų eilių – Taip Taip Taip.
3. Tai, kas po švarku yra ne mažiau svarbu. Jeigu jūs baltų marškinių mylėtoja, pasirūpinkit, kad jų apykaklė būtų arba itin smulki, maža ir it nulieta. Arba stambi, žemyn tįstančiais galais, kaip 70-ųjų laikmečio, įžūlios apykaklės. Jeigu nežinot, ką po tuo švarku – balti, lengvi, crew-neck marškinėliai puikiai tiks. Gražių šiuo metu yra Lindex ir Mango parduotuvėse.
Tada yra pailginto silueto palaidinės, raštuotos šilko palaidinės, asimetriško kirpimo palaidinės ir visos kitos keistenybės, kurios stebuklingai gerai atrodo po tuo tvarkingu švarkeliu. Pamėginkit, pažaiskit, paderinkit nesuvokiamus dalykus ir nustebsit, kaip gerai gaunasi.
4. Rankovėms – ypatingas dėmesys. Jos negali iš jūsų padaryti vargšės piemenaitės arba vyriškos jūsų pačios atmainos. Nei per trumpos, nei per ilgos. Pusę cm ant plaštakos viršaus. Nepamirškit, kad į viršų atraitotos rankovės net tingiausią pirmadienį suteiks jums darbštuolės įvaizdį. Nors šiaip jau geriau dirbti, o ne imituoti. Kitaip, ką jūs planuojat veikti su savo gyvenimu apskritai.
5. Jeigu jūs renkatės kelnių arba šortų kostiumėlį – jūs man labai, labai patinkat. Susitikim, yra ką aptarti!

Švarkas – Reserved, pilkas turtleneck crop megztukas – SH, žydri ilgi asimetriški marškiniai – H&M, platėjantys džinsai – Zara, aulinukai – Zign, rankinė – SH, klipsai – Cheap Monday, segė – iš kažkurios požeminės perėjos parduotuvės po PC Europa.

Get Your Spring Bug

Saulei pasisukus link pavasario, grįžkim prie jam skirto palto temos.
Nes jų jau praktiškai reikia, ar ne? Nesvarbu, kad šiandien dar gerokai pakalentumėt dantimis su plonyčiu paltu, bet gal jau rytoj bus pats laikas jį dėvėti! Ir tada, jeigu dar neišsirinkot savo pavasarinio palto, vėl bus tos Nei Šiokios, Nei Tokios dienos tarp žiemos/rudens ir vasaros, tempiant laiką kol visai nebereikės jokio palto.
Aš šiam pavasariui ieškojau kažko itin lengvo, plono, šviesaus, bet ne creamy /beige/nude, o pilkšvo/ice. Ir būtinai nors su trupučiu ryškios geltonos. Nes geltona yra mano šio pavasario favoritė, kaip praėjusį buvo ryški rožinė. Ir esu vedina Jewel Beetle (buprestidae) įkvėpimo – tai tokie ryškiaspalviai ir kerintys vabalai, kurie man atima žadą. Man nėra nauja smulkios gyvūnijos motyvus susidėlioti garderobe ir niekada turbūt neteks sakyti, kad įkvėpimo nesisemiu iš gamtos.
11038400_924562000895701_8603287345244612467_n
chrysochroa-fulgens-jewel-beetle-gabor-pozsgai jwl-btl-patchwork1
117_19
Atgal prie palto – jau matau, kaip puikiai man pagelbės, kai norėsis įlįsti į nuo galvos iki kojų juodą. Arba trumpas tiesus sijonas/suknelė ir kedai įgaus išbaigtumą. Ir su visais mėlynais džinsais, tiek skinny, tiek boyfriend arba tiesiais mano naujasis pavasario palydovas bus nepamainomas.
So, kur jūsų pavasaris?

Paltas – blackfive, džinsai – ONLY, palaidinė – ZARA, aukštakulniai – Anna Dé Valle, stručio odos rankinė – SH.

Save

Save