Didžiausias mano stiliaus priešas

Beveik kas antrą dieną aš, būdama stilistė, ir nuo ryto iki vakaro galvodama apie drabužius, dirbdama su drabužiais, look’ais, derinimo būdais ir brainstormindama naujas idėjas patiriu savo stiliaus krizes.
Nes kažko trūksta, arba kažkas nedera, arba kažko yra per daug, arba va, tie rūžavi sportbačiai būtų tikę labiau už baltus, o oranžinis lūpdažis būtų daug logiškiau čia suskambėjęs už automatiškai pasirinktą nude. Ir išvis, kodėl neužsidėjau visų papuošalų vienu metu, nes man šiandien reikia šarvo. Taip, turiu taisykles, kada reikia rengtis, taip, kad susikurčiau psichologinį komfortą, o kada kuriu fizinį, bet apie tai vėliau.
Ne kartą kalbėdamasi su kolegomis, parduotuvių konsultantėmis, kitomis stilistėmis, PR agentūrų merginomis ir bendrai, neabejingomis kokybiškam stiliui esu girdėjusi frazę, kuri skausmingu aidu atsimuša mano galvoje: kai nereikia niekur eiti ir ypatingai gerai atrodyti, gaunasi geriausi deriniai. Tokie, kokių on demand beveik niekada nepavyksta išspausti. Ir tai yra 100% tiesa.
Jeigu pasitenkinčiau savo likimo aukos vaidmeniu, toje vietoje baigtųsi mano pamąstymas.
Bet! Aš, būdama pergalvojimo ir samprotavimo čempionė, atradau tą silpną grandį, tą beždžionių tiltą ir gero stiliaus kriptonitą. Overthinking (pergalvojimas skamba š) yra mūsų, na, bent jau mano tai tikrai, didžiausias stiliaus priešas.
OMG, jeigu apsiausiu tuos raudonus batelius su skinny džinsais, tikrai atrodys, kad prašausi dėmesio. Kaip kokia nebrendyla apsiselfinusi paauglė. O metallic batai su balta suknele jau taaip nuvalkiota, nors šiandien turbūt labiausiai norėčiau taip atrodyti, bet juk aš stilistė, nuvalkiotos kombinacijos reikštų mano asmeninę kapituliaciją. Ir taip norėtųsi ryškiai raudonų lūpų, bet žinau, žinau, esu sau pažadėjusi niekada nedaryti to, ką tuo metu daro 95 procentai moterijos.
Kai tik pastebiu tokį minčių srautą, duodu sau gerą slap’ą vaizduotėje ir prasideda stebuklai – viskas pradeda derėti tarpusavy, bet taip rimtai derėti. Nes pradedu tikėti, kad bet koks sprendimas, priimtas drabužinėje, man atneš pasitenkinimą savim ir ta diena. Ir nustoju svarstyti, ar pakankamai visiems patiksiu taip atrodydama, nes smagiausia yra patikti sau.
Jeigu tą dieną daug dirbsiu, bėgiosiu po parduotuves, tąsysiu krūvas drabužių su pakabom, bus tikrai karšta ir net nežinau, ar bus laiko pietums – aš savęs neplaku ir mielai lendu į mylimus juodus skinny plėšytus džinsus, baltus marškinėlius ir baltus sneakerius, ir jaučiuosi kaip milijonas dolerių. Ir tai yra mano rengimasis fiziniam komfortui (kaip čia, nuo 1:30min. http://www.tv3.lt/naujiena/836698/pries-ir-po-pamatykite-kaip-po-ivaizdzio-pokyciu-atrodo-jolanta).
Jeigu turiu progą geriau pailsėti (pamiegoti bent pora valandų daugiau už įprastas 6 ir dar įterpti kokį grožio ritualą į rytinę rutiną) ir pradedu girdėti visų roko žvaigždžių vyr. patarėją – išmislų šėtoną – kraunu ant savęs tai, ką labiausiai mėgstu tą dieną. Ryškiai žali verstos odos platieji bridžai, be abejo, paaukštintu liemeniu, isteriškai oranžinis crop-topas kimono rankovėmis ir 70’s geriausi draugai – šviesūs auliniai, plius koks gėlių koljė ant kaklo ir dramatiškas, metalinis rudas laineris, užriestas iki debesų.
Neklauskit, kur ta gero skonio ir subtilaus stiliaus riba, nes ne tai yra svarbu. Kai gerai jauti, kaip nori atrodyti ir dėl to – kaip nori jaustis, svarbiausiu dalyku čia tampa asmeninis stilius. Kai neturi atkalusi sau tinkamiausių formų, ilgių, siluetų taisyklės, kai nesinori užsidaryti kapsulinės spintos spąstuose, geriausiai yra užčiaupti savo mintis ir žiūrėti, kas bus.
O kas vakar buvo man, kol Vilnių kaustė tropikų shenanigans’ai ir kol visi siautėjo Granatose, matot kaip ant delno.

Džemperis-New Yorker, sijonas-Moschino Cheap and Chic, skara plaukuose – SH, auliniai – Zara (iš vinted’o, iš Barselonos), apyrankės – Švaros Prekės ir SH, pakabukas H&M, auskarai – Cheap Monday.

So, where’s my pinata?

i+D kolekcija ESSA sutalpinta į 3000 ženklų

indros-dovydenaites-kolekcijos-pristatymas-66127978kolekcijos-pristatymo-akimirka-543eb53898246indros-dovydenaites-kolekcijos-pristatymas-66128140
Nuotr. lrytas.lt, moteris.lt, 15min.lt

Vakar teko apsilankyti Kempinski Hotel Cathedral Square vykusiame i D kolekcijos pristatyme. Tai yra Indros Dovydėnaitės ir Dovo Serapino bendras vaisius. Dovas buvo toks šiltas svečių sveikintojas ir priėmėjas, kad turbūt ne vienas žiūrovas tą vakarą galėjo pasijausti ne kaip 5 žvaigždučių viešbuty, o svečiuose pas mėgstamiausią pusbrolį. Tai yra gerai!
Kolekcijos pristatymas prasidėjo skambant itališkai estradai, tai iškart nuteikė džiugiai – kažkas gero tikrai bus. Man nuo vaikystės iki šiol itališka estrada siejasi su žaismingumu, gera nuotaika ir valiūkiškumu. Tai reikšdavo, kad tėvų namuose vyksta vakarėlis.
Pirmas modelis… išlipo iš automobilio, stovėjusio salėje, teatrališkai apsiavė batus ir pradėjo kolekcijos pristatymą. Intarpas – duoklė renginio rėmėjams. Jis niekaip neatrodė susijęs su kolekcijos idėja ar įkvėpimo šaltiniu – Italija ir mistiškąja, Indrą Dovydėnaitę pakerėjusia, moterimi.
Podiumu pradėjo žingsniuoti modeliai, dėvintys juodas sukneles. Ramiai ir užtikrintai buvo demonstruojama ilga serija juodų suknelių. Tai nustebino, nes šią dizainerę žinau kaip ryškių spalvų ir žaismingumo ambasadorę. Bet nuostaba tęsėsi neilgai, nes muzika tuoj perėjo į Italo disco skambesį, o su juo ant podiumo pasirodė spalvos: baklažano, burgundiško vyno, kakavos, samanų, rūdžių su papildomomis ciklameno, fuksijos, akvamarino spalvų detalėmis.
Tuomet ant podiumo pasirodė vokalistė ir pradėjo gyvai dainuoti ištrauką iš itališkos operos. Sulig tuo pasirodė ir modeliai, dėvintys pieno baltumo itin lengvas sukneles, tarp jų – ir vestuvinę. Vizualiai tai atrodė tyra ir trapu, labai jautru ir laikina. Šis momentas sukėlė jausmą, lyg grįžtume prie senosios Europos kultūros ištakų, juk Italija – operos ir renesanso kilmės šalis!
Po vestuvinės suknelės, kuri įprastai užbaigia aukštosios mados visus kolekcijų pristatymus, pasirodė dar keletas visiškai juodų suknelių. Vėl grįžtama prie rimties, tarsi primenama, kad džiaugsmas yra trapus ir trumpalaikis.
Labiausiai akį patraukęs kolekcijos modelis, kurį pati mielai dėvėčiau, nors ir nesuteikiu prioriteto mezginiams – juodas ilgas apsiaustas arba pončas. Pūkuotas siūlas ir švarios, nepriekaištingos linijos privertė mano širdį plakti sparčiau. Kažin, jis vis dar nenupirktas?
Noriu pagirti ir I. Dovydėnaitės susagstomas palaidines, apvaliai iškirptomis apykaklėmis. Puikiai apjungė kolekciją, padarė ją išbaigtesne ir neleido suabejoti įkvėpimo šaltiniu – Sicilija.
Bendra kolekcijos spalvų paletė – brandi, rami ir sodri.
Su pasimėgavimu kolekcijoje buvo ryškinamas modelių smėlio laikrodžio siluetas. Plonų siūlų, lengvai perregimos ir viliojančiai prigludusios suknelės tai tik pabrėžė. Įsliuogusi į megztą suknelę moteris gali būti itin seksuali.
Iš pirmo žvilgsnio odiniai ilgaauliai atrodė per sunkūs prie švelniu pūkeliu pasidengusių drabužių. Bet tik iki tol, kol išvydau suknelių apačias – pūstas, keliasluoksnes, dažnai net kelių spalvų. Sunkus sijonas + sunkesni batai = išlaikyta pusiausvyra. Šiuo atveju lengvučiai bateliai būtų atrodę neadekvačiai, o pėda vizualiai – per maža.
Blankiai ir nevietoje atrodė kabantys auskarai iš kelių stambių akmenų. Visiška priešingybė ir įsikūnijusi fashionistos svajonė buvo masyvūs, iš smulkių spalvotų karoliukų suverti auskarai su kontrastuojančiais galiukais. Jie atrodė tarsi sprogstantys fejerverkai! Prie aukštyn sukeltų ir viršugalvyje išpūstų plaukų jie puikiai tiko. Kita vertus, pilnai įsivaizduoju tokius auskarus ir derinyje su balta palaidine ir džinsais.
Bendras įspūdis – itin daug dekoro detalių, skirtingų tekstūrų, ilgių ir siluetų. Tačiau kai ką tikrai pritaikyčiau dėvėti ir sau, ir savo klientėms.
Po kolekcijos pristatymo girdėjau kalbantis viešnias: „Kaip tau kolekcija?“ klausia viena. „Graži, man labai patiko. Indra juk visada, nu ji taip padaro.“
show_display_024
Aš dėviu Zara kostiumėlį ir badass aukštakulnius,
Ginatricot marškinėlius,
Moschino rankinę,
Hot Diamonds laikrodį. Cheers!