Cliché

Ar aš save laikau blogger’e? Jeigu turiu blog’ą, vadinasi esu. Net jei ir veikiu dar N papildomų skirtingų “rimtesnių” dalykų. Kodėl man prireikė atsakyti į akivaizdų klausimą ir padaryti mini įsivertinimą? Nes pastaruoju metu tinklaraštininko etiketės visi baidosi kaip tuberkuliozės. Ir dar išvešėjo hypocritical (nežinau lietuviško žodžio, neužmėtykit, užaugau su MTV) attitud’as ir laikysena dėl buvimo blogger’iu. A la, jeigu taip save vadini, tai per dienas nieko daugiau neveiki tik schedull’ini super trendy autfitų fotkinimą, efemeriškoje pozoje geri kavą, atsainiai bendrauji ir nuolat atostogauji. Būtinai daug, visur gražiose vietoje ir visaip kaip valgai ir nestorėji, fries before guys, dude. Ir šiaip kitų akimis esi toks lėkštos dvasios žmogėnas be savikritikos, dėl to kitiems neretai būna gėda už tave.
Ką gi, tokių žmonių tikrai yra. Tik ta dalis apie nestorėjimą neegzistuojanti. Bet nereikia prisidenginėti kraštutiniu pavyzdžiu, vengiant pripažinti savo veiklą ir įsipareigoti kažkaip vadintis. Tiltai dėl to nesudegs, socialinis statusas nesumažės, autfitai nepablogės. Blog’ai yra patys įvairiausi, ir nebūtinai geriausi surenka didžiausią auditoriją, obviously. Personos už tų blog’ų irgi margos kaip skiautinių kilimai (sorry už turėjimą įsivaizduoti tą daiktą). Tu nesi tavo kontentas, nors ir esi už jį atsakingas. Ir tave tikrai vertins pagal tavo darbus. Bet tu nesi tai, todėl – ramiai.
Pamokslo dalis baigta, dabar prie to, ką aš veikiu su tomis sidabrinėmis kelnėmis ir skrybėle. Pagalvojau, o ką, jeigu apsirengčiau kaip ta klišinė blogerė, kuria dabar niekas nenori vadintis?
Tokiam tikslui skrybėlė yra a must, aksomas kažkur – irgi būtinas, kailinukai, metallic’as ir choker’is, nepamirškim choker’io. Pamiršau tinklines kojines, bet tikiuosi atleisite man už tai.
Ir ką? Man buvo faina, jaučiausi savo kailyje, žinau, kad visa tai vienoje krūvoje atrodė tikrai gerai. A, ir feministiniai marškinėliai, jie čia taip pat yra, siūlau ir jums bent vienus įsigyti.
Beje, truputį gudravau. Visada mėgstu įterpti kažką, kas dabar nėra visuotinai hip&cool. Nes tai padaro mano autfitus būtent more hip ir more cool. Šįkart tai buvo kostiuminė įliemenuota juoda liemenė. Nei vintažas, nei mada, tik sausas paprastas laikui nepavaldus, bet ir nejaudinantis daiktas. Ji viską ir subalansavo, suteikė aiškesnę, kietesnę struktūrą ir siauresnį siluetą po pūkuotais wild kailiniais.
Aišku, dar skonio turėjimas ir proporcijų pajautimas labai padeda tokiais atvejais, kai polėkis/noras būti trendy yra uber alles.

Pastebėjimas Nr.1 – atrodyti kaip cliche blogger’ei yra paprasta. Bet nuoširdžiai tokia būti kol kas nebandžiau, nes tai atrodo kaip full time darbas. O darbo aš turiu, dar ir studijuoju, so thanks, maybe later.

Pastebėjimas Nr.2 – stipriai vėstančiu laiku eksperimentuoti yra itin įdomu, nes didesnė rizika nupjauti grybą, sumalti š, ir prisidaryti nesamonių.

Pastebėjimas Nr.3 – pūkuoti kailiniai yra tokie pat nepavaldūs laikui kaip ir pūkinės striukės. Ta prasme, jie dėvisi greitai, bet jų aktualumas turbūt niekada ir nesumažės, tad galit įtraukti į kiekvieno sezono pirkinių sąrašą.

Akivaizdus pastebėjimas Nr.4 – blizgantys džinsai visada storina, todėl yra rizika, kad nepavyks atrodyti super hot/skinny/sexy/kendall-jenner-ish, jeigu turimas toks tikslas.

Kailiniai – second hand’iniai,
Skrybėlė – Monton,
Džinsai – H&M,
Liemenė – second handin’ė,
Marškinėliai – Lindex (Future Is Equal),
Aulinukai – Sala,
Choker’is – Krystal London,
Smulkūs ilgi karoliai – draugės dovana,
Ilgas V formos pakabukas – ASOS,
Hailaiteris, lūpų blizgesys – Fenty Beauty (gedulas dėl hailaiteriui nepalankaus tamsaus metų laiko).

‘Tis The Season Of Outerwear

Arba ką lauko drabužiai pasako apie jus? Arba horoskopas ir suderinamumo prognozės pagal paltus.
Kiekvienų metų specifika Lietuvoje pasižymi dominuojančiu ilguoju šaltu sezonu ir trumpa, gyvai plykstelinčia vasara.
Vasarą mirštam dėl basučių, suknelių ir saulės akinių, žiemą nemirštam dėl nieko, liekam orūs, mąslūs ir nepalaužiami, nes po tiek sluoksnių drabužių privalai laikytis tiesiai ir tvirtai. Ok, kai kas miršta dėl Kalėdų, bet neapsistosiu ties tuo.
Žinau, kad tikroji stilistinė adaptacija prie rudens ir prie šalčio trunka ilgiau negu kūno prie temperatūros pokyčių. Nenatūralu nuo visko vienu sluoksniu mestis prie trijų sluoksnių su daina, plius visos tos nelemtos pirštinės, išlendančios pro batus kojinės, šalikai ir kepurės. Aš bent jau dažnai dėviu kepures, nes due to ausų uždegimas gilioj vaikystėj, man iki šiol jas nesveikai skauda jeigu pučia vėsus, nebūtinai šaltas  vėjas. Ir negaliu iškelti šukuosenos kaip prioriteto, net jeigu labai užknisa. A, ir aš visur einu pėsčiom, todėl daiktai turi turėti savo tikras funkcijas, arba bent jau sėkmingai jas imituoti. Aukštakulniai įgauna visai kitą dedikacijos lygį, kai su jais iš tikro vaikštai normalius atstumus, greitu tempu (ką gyvenime veikia tie žmonės, visada dėliojantys koją už kojos?). Meikapas tampa ne vien grožio įgeidžiu, bet ir praktišku, nuo nasty išmetalų ir užsikimšimo saugančiu sluoksniu. Žodžiu, glamūrinio stilistės gyvenimo mitas totally busted. Bet man taip gyventi nėra blogai, nes tai yra mano pasirinkimai, ne aplinkybių gniaužtai.
Kol vyksta grumtynės su savim ryte, sprendžiant sidabrinės, ar burokėlių spalvos kojinės šiandien tinka labiau, aš siūlau viską pradėti nuo savo lauko drabužio. Nes paltai, puffer striukės, puspalčiai, parkos, kailiniai viską tinkamai apvainikuoja ir leidžia dėti mažiau pastangų. Dar lauko drabužio pasirinkimas nemažai pasako apie jus. Ir apie mane. Aš, pavyzdžiui, mėgstu paprastus daiktus, kuriuos labai lengva dėvėti. Mano kvadratinės formos puspaltis su dideliu kapišonu yra viskas, ko man reikėjo. Ryški spalva yra tik priedas, bet ne atspirties taškas. Tamsūs plaukai yra tokių spalvų partneriai.
Bet tiesa ta, kad aš nemėgstu būti labai on trend. Todėl pardaviau savo vienintelę pūstą striukę, kurios draugija mėgavausi dar tada, kai tai nebuvo privaloma.
Mane nervuoja, kai visi vienu balsu karksi, kad dabar turi rinktis tą vieną daiktą in particular, jeigu nori būti Kažkoks. It’s not how it works, it’s not how any of this works.
Paltai su kapišonais, kapišonai su kailiukais yra tame nepopuliariųjų ir nenudrožtųjų diapazone šiuo metu. Ir aš visada taikau būtent į tuos dalykus, kurie gal tuoj iškils, bet gal dar kurį laiką pabus on low demand. Na, ir kad būtų paprasta dėvėti, kaip minėjau.

Ir primenu, kad valios ir krypties turėjimas visada apdovanoja. Nesimėtykit, dėvėkit tą, kas tikrai džiugina.

P.S. Sistemoje nuo 1 iki 10, kaip labai jus džiugina tos pusilgės juodos striukės? Praktiškos, sakot? Tai kur čia vieta džiaugsmui?

Puspaltis – ASOS,
Džinsai ir batai – Zara,
Pirštinės – Perulanus (Trakų g.),
Marškiniai – Urpėja,
Akiniai – Bershka.

T Is For Trashy Fashion

Labai noriu pabūti ne judgemental Cippa, o pailiustruoti, kad mada kartais kainuoja. Turiu galvoje skoningą mados ambiciją – ji atsieina nepigiai. Kalbu apie daiktus ir tendencijas, kurie trumpam būna labai labai madingi, visi jų nori, kokybiškų versijų neįperka, bet bėga pirkti iš bet kur (aliexpress ir shady parduotuvės, kurios stebuklingai vienu metu talpina Visus madingus daiktus, nesvarbu kad kreivom siūlėm ir dažnai per trumpus), kad tik jaustųsi mados ritme.

Pirma tendencija – kniedėti odiniai švarkai. Pigūs, nekokybiški, pleather švarkai su prastai įspaustomis kniedėmis ar jų paternais visada atrodo vulgariai. Ir prašau, tik nesakykit kad darėt full blown “dabar aš rokerė” look’ą su Jeffrey Campbell kniedėtomis platformomis ir Rolling Stones maike.

s-l300

Tik dalykas tas, kad tos kniedės niekada neišėjo iš mados. Jos turi būti idealiai tinkamo dydžio parinktam švarko plotui, netempti odos žemyn ir jos šiaip jau turi atrodyti kokybiškos, lyg ką tik pagaląstos ir nublizgintos.

doma-studded-biker-jacket-Black-1ee1f06e-
Kutai. Kutuoti sijonai, kimono apsiaustai, marškinėliai, kedai. Niekada chinese versija neatrodo įtikinamai, geriau be kutų, plain and simple. Kaip ir su viskuo – geriau be nieko, juodai ar pilkai, be jokių kailiukų, akmenukų, šūdukų. Ir net nepradėsiu apie kutuotus verstos odos imitacijos sijonus, jie yra The Worst. Ir dar kartą pasikartosiu – per trumpi sijonai, per trumpi marškinėliai, per trumpi kimono kad ir be kutų atrodo daug prasčiau negu bent jau 5cm ilgesni drabužiai.

1402259693-0321550039130-32439_ZM_25_FRONT
Skonį turinčiame pasaulyje kutai tiesiog yra vientisas drabužio išpildymas, o ne atskiri negrabiai pritvirtinti ar sukarpyti šniūreliai.
fringe-skirt-wwdf9d0b0f5b7d5d63469ff02181049e1c2

O idealiame mados pasaulyje kutai yra nepakartojama detalė. Kartais griežianti pagrindiniu smuiku, nuo galvos iki kojų.

bf477b61385894b720910c855a77fc425d323a93d3bb39c8f743b32db13a5260

Tiulio ir tutu sijonai. Trumpi atrodo: “yay, man vis dar penki metai ir aš tebesu tėvelio princesė!”, o ilgi ir išpešioti ar besilankstančiais krašteliais atrodo tiesiog trashy.

tiul22a34313d4021acc9bd59bc593e17f59

Jeigu nesinori rizikuoti atrodyti kvailokai, tai šiuolaikiškas tiulio sijonas turi būti sunkus, iš daugybės sluoksnių, ir žemiau kelių. Stilizuojamas ne su smailianosiais, koljė ir puošnia palaidine, o kontrasto principu arba minimalistiškai: stori megztiniai, aukštakulniai aulinukai arba barely there basutės, jeigu užtenka drąsos – kaubojiški batai (bet irgi ne tiesiai iš rodeo, o fashion kaubojaus).
Ir jokių tiulio sijono + bodžio vakarinių autfitų. Už šituos mados policija sodina į mados kalėjimą.

6d050006c96ae2ab2587e4be145bbcc5ccb2a275c88f76928d30175cec116176

Kitas – auksiniai, lakiniai ir įvariais priedais puošti pigūs cap-toe stiliaus aukštakulniai (dar ir per žemu ar baisios formos kulnu). Cap-toe batai yra statement batai, ir visų akys krypsta į tuos galiukus. Stahp!

blink cap toe

Iki kol ši tendencija nebuvo uzurpuota atgrubnagių neišmanėlių, prabangos mylėtojų wannabe, ji buvo puiki vyriško stiliaus detalė moteriškame garderobe, bet kuriam kelnių kostiumėliui, džinsams ar kokteilinei suknelei suteikianti “don’t-mess-with-me-I-know-what-I’m-doing” vaibelio.
Dabar mada ją super-sumodernino (skaidrių plastikinių batelių su uždaru priekiu ir galu Gianvito Rossi versija) ir priartino prie vintažinių versijų (nude-juoda versija iš atlaso, jokių klasikiniam batui nebūdingų spalvų Chanel versija).

79e3b8642fdd8661a8fb2539a5b645c2

Žėrintys akmenėliai kaip aksesuarų dekoro priemonė. Tų baisiųjų pilnos kurortų parduotuvės. Spindi taip akinančiai, kad net išjungus tas mirguliuojančias ir zvimbiančias lempas būtų pakankamai šviesos. Pasižymi brutaliu pertekliumi. Ūkišku aplikavimu ir patternais. Nutinka delninėms, saulės akiniams, diržams, etc.
This doesn’t make you look fancy.

Gift-Box-Women-Wedding-Metal-Evening-Clutches-Bag-Party-Crystal-Clutch-Purses-Bride-Rose-Flower-Handbag

This does.

6502c82f4e4184ce3b5ba586fcc0a1ebgucci

O dabar trumpai apie trendus, kurie neatrodo blogai ir pigiose versijose: pūkai ir pūkuoti megztiniai, kas nors su žvyneliais (tik ilgis turi būti geras, tie bolero tipo švarkeliai vos dengiantys pažastis negali būti rimtai svarstomi), plėšytas denimas, plunksnų sijonai ir dar daug kas.

Žinau, kad tos, kurios skaito, turbūt ir pačios visa tai žinot, bet geras priminimas visada comes in handy, ar ne? Nekompensuokit savo kompleksų prabangą, gausą, kutiūrą imituojančių detalių pertekliumi, nes visada bus atvirkštinis efektas. Gucci rankines geriausiai padaro Gucci, Saint Laurent švarkus – Saint Laurent. O atspurusiais kraštais kvadratinius džinsinius drabužius taip pat gerai daro ir Marques Almeida, ir Asos, bet ne Gariūnai. Panašias į Aquazzura kutuotas basutes išvis daug kas gerai atkartoja, bet aš iš principo nepirkčiau, nes batų dizaino originalų aš niekada neišduodu su copy-cat versijomis (ir tos pačios pseudo-fancy parduotuvėse šią vasarą kainavo apie 300 eur). Batai yra šventa. Diskusija su skirstymu galėtų tęstis iki pavasario.
O dabar, prisipažinkit man, kokias tendencijas norėtumėt išgrūsti už mados įstatymo ribų? Tell me, tell me!!

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Kronika Ir Išvada

Taip jau yra, kad per laiką galvoje nusistovi tam tikras supratimas apie save ir apie dalykus.
Bet tikrai ne visada pavyksta tai užfiksuoti.
Tik per laiką kai kurie susiformavę įpročiai išdrįsta pasirodyti, pasikartoję daug kartų visokiais pavidalais.
Aš pastebėjau, kad nemėgstu rodyti kūno. Ypač liemens, klubų ir krūtinės. Rodyti kojas iki pat kiek leidžia pasilenkt-atsisėst-pritūpt galimybės man vieni juokai. Atidengti rankas, pečius – piece of cake. Bet net ir nugara jau yra noooot so much.
Neturiu jokių problemų su figūra ar kompleksų. Man tiesiog pasaulis būtų nuostabesnis, jeigu jame visi rengtųsi japonų mylimais siluetais – platu, laisva, kampuota, tiesaus kirpimo, ilga arba netikėtai patrumpinta (bet būtinai platu). Jie tai vadina – mada toliau nuo kūno. Pritariu. Mada neturi įkalinti kūno. Žinoma, genetiškai nulemti tam tikri figūros bruožai japonams natūraliai suformavo polinkį prie tiesaus ir boxy silueto. Jie neturi liemens ir yra žemi. Ir velniškai turtingos, šaudančios neįtikėtinais dalykais kultūros tvariniai.
Yra vienas nuostabus šito rengimosi bonusas, panaudotinas visiems vakariečiams – galūnės atrodo dvigubai lieknesnės.
Išvada – man žaviausia kūno dalis yra kojos, čiurnos ir plaštakos. Ir veidas, nepamirškim visagalio veido.
Back to the 19-th century, skant. O ką, visada ėjau ne su laiku.

Žinoma, kartais nutinka ir prigludę, ir crop-top’iniai dalykai.
DSC_6517
Bet tada tikrai nesijaučiu nei devintam, nei tryliktam danguje, ir nesvarbu jei kas replikuos iš serijos “nėra lieknoms ko slėptis”. Nes aš nesislepiu, o darau ką noriu.
Tai jūs irgi.
Darykit, ką norit.

Save