Suit up

Vis kalbu apie moterišką kelnių kostiumą, koks tai nuostabus drabužis, kaip puikiai jis pakeičia šventinę suknelę ar kombinezoną. Kaip nušluoja visus konkurentus nuo žemės paviršiaus be didesnės kovos.
Laikas tai įrodyti. Nėra geresnės progos raudonam tuxedo nei Motinos dienos sekmadienis. Eternal love and stuff.
Būtų puiku, jei rinktumėtės ne saugius batų ir palaidinės variantus. Geriau crop-top’as ir grubios basutės arba balti sportbačiai. Geriau kvaili marškinėliai ir balti bateliai. Geriau užtraukiamas “golfas” ir flatformos, nei nude bateliai ir šilkinė elegantiška palaidinė. Nors elegancija yra gerai, ta tikroji, gražioji, dabartinė, ne beformė ir bespalvė klaaaasika.
Taigi, savo mėgstamiausias spalvas pataupykit ypatingoms progoms, kad jos neprarastų savo magiško poveikio.
Aš taupau raudoną. O pačių drabužių taupyti nereikia. Live a little.

Kostiumas – ASOS, marškinėliai – Zara, bateliai – Office, akiniai – LiuJo.

P.S. Visi drabužiai ir aksesuarai visada yra mano asmeniniai. Išskyrus krūvą saulės akinių iš pernai va čia http://www.cippa.lt/shades/

i+D kolekcija ESSA sutalpinta į 3000 ženklų

indros-dovydenaites-kolekcijos-pristatymas-66127978kolekcijos-pristatymo-akimirka-543eb53898246indros-dovydenaites-kolekcijos-pristatymas-66128140
Nuotr. lrytas.lt, moteris.lt, 15min.lt

Vakar teko apsilankyti Kempinski Hotel Cathedral Square vykusiame i D kolekcijos pristatyme. Tai yra Indros Dovydėnaitės ir Dovo Serapino bendras vaisius. Dovas buvo toks šiltas svečių sveikintojas ir priėmėjas, kad turbūt ne vienas žiūrovas tą vakarą galėjo pasijausti ne kaip 5 žvaigždučių viešbuty, o svečiuose pas mėgstamiausią pusbrolį. Tai yra gerai!
Kolekcijos pristatymas prasidėjo skambant itališkai estradai, tai iškart nuteikė džiugiai – kažkas gero tikrai bus. Man nuo vaikystės iki šiol itališka estrada siejasi su žaismingumu, gera nuotaika ir valiūkiškumu. Tai reikšdavo, kad tėvų namuose vyksta vakarėlis.
Pirmas modelis… išlipo iš automobilio, stovėjusio salėje, teatrališkai apsiavė batus ir pradėjo kolekcijos pristatymą. Intarpas – duoklė renginio rėmėjams. Jis niekaip neatrodė susijęs su kolekcijos idėja ar įkvėpimo šaltiniu – Italija ir mistiškąja, Indrą Dovydėnaitę pakerėjusia, moterimi.
Podiumu pradėjo žingsniuoti modeliai, dėvintys juodas sukneles. Ramiai ir užtikrintai buvo demonstruojama ilga serija juodų suknelių. Tai nustebino, nes šią dizainerę žinau kaip ryškių spalvų ir žaismingumo ambasadorę. Bet nuostaba tęsėsi neilgai, nes muzika tuoj perėjo į Italo disco skambesį, o su juo ant podiumo pasirodė spalvos: baklažano, burgundiško vyno, kakavos, samanų, rūdžių su papildomomis ciklameno, fuksijos, akvamarino spalvų detalėmis.
Tuomet ant podiumo pasirodė vokalistė ir pradėjo gyvai dainuoti ištrauką iš itališkos operos. Sulig tuo pasirodė ir modeliai, dėvintys pieno baltumo itin lengvas sukneles, tarp jų – ir vestuvinę. Vizualiai tai atrodė tyra ir trapu, labai jautru ir laikina. Šis momentas sukėlė jausmą, lyg grįžtume prie senosios Europos kultūros ištakų, juk Italija – operos ir renesanso kilmės šalis!
Po vestuvinės suknelės, kuri įprastai užbaigia aukštosios mados visus kolekcijų pristatymus, pasirodė dar keletas visiškai juodų suknelių. Vėl grįžtama prie rimties, tarsi primenama, kad džiaugsmas yra trapus ir trumpalaikis.
Labiausiai akį patraukęs kolekcijos modelis, kurį pati mielai dėvėčiau, nors ir nesuteikiu prioriteto mezginiams – juodas ilgas apsiaustas arba pončas. Pūkuotas siūlas ir švarios, nepriekaištingos linijos privertė mano širdį plakti sparčiau. Kažin, jis vis dar nenupirktas?
Noriu pagirti ir I. Dovydėnaitės susagstomas palaidines, apvaliai iškirptomis apykaklėmis. Puikiai apjungė kolekciją, padarė ją išbaigtesne ir neleido suabejoti įkvėpimo šaltiniu – Sicilija.
Bendra kolekcijos spalvų paletė – brandi, rami ir sodri.
Su pasimėgavimu kolekcijoje buvo ryškinamas modelių smėlio laikrodžio siluetas. Plonų siūlų, lengvai perregimos ir viliojančiai prigludusios suknelės tai tik pabrėžė. Įsliuogusi į megztą suknelę moteris gali būti itin seksuali.
Iš pirmo žvilgsnio odiniai ilgaauliai atrodė per sunkūs prie švelniu pūkeliu pasidengusių drabužių. Bet tik iki tol, kol išvydau suknelių apačias – pūstas, keliasluoksnes, dažnai net kelių spalvų. Sunkus sijonas + sunkesni batai = išlaikyta pusiausvyra. Šiuo atveju lengvučiai bateliai būtų atrodę neadekvačiai, o pėda vizualiai – per maža.
Blankiai ir nevietoje atrodė kabantys auskarai iš kelių stambių akmenų. Visiška priešingybė ir įsikūnijusi fashionistos svajonė buvo masyvūs, iš smulkių spalvotų karoliukų suverti auskarai su kontrastuojančiais galiukais. Jie atrodė tarsi sprogstantys fejerverkai! Prie aukštyn sukeltų ir viršugalvyje išpūstų plaukų jie puikiai tiko. Kita vertus, pilnai įsivaizduoju tokius auskarus ir derinyje su balta palaidine ir džinsais.
Bendras įspūdis – itin daug dekoro detalių, skirtingų tekstūrų, ilgių ir siluetų. Tačiau kai ką tikrai pritaikyčiau dėvėti ir sau, ir savo klientėms.
Po kolekcijos pristatymo girdėjau kalbantis viešnias: „Kaip tau kolekcija?“ klausia viena. „Graži, man labai patiko. Indra juk visada, nu ji taip padaro.“
show_display_024
Aš dėviu Zara kostiumėlį ir badass aukštakulnius,
Ginatricot marškinėlius,
Moschino rankinę,
Hot Diamonds laikrodį. Cheers!