Gimme dress, gimme skirt!

Buvo tokie laikai, dar visai neseniai, gal pavasarį, ir apskritai visą gyvenimą, kai pirmenybę teikiau kelnėms.
Yra du tipai žmonių: tie, kurie renkasi kelnes ir užsisegę sijoną ar įsliuogę į suknelę nebemoka “how to human”, norisi kristi ant žemės, nes kojos, ir tos nebeklauso. O antras tipas neįsivaizduoja nieko gražesnio, nei vakarinė glamūrinė otkuriūrinė suknelė. Tai aš priklausiau tam pirmam, kelnių tipui.
Bet su laiku ir užmačios keičiasi. Taip pat ir tie du – trys kilogramai kartais atauga (why, oh why you torture a decent human being with your horrendous fluffiness?). Ir tenka pakoreguoti savo planus. Prie to – ir giesmelę. Tenka išmokti naujai būti. Nes aprėdai nėra tik daiktai. Jie dalis būdo.
Ilgai žliumbčioti dėl “neteisybių ir vargų” yra antievoliucija. Taigi, dabar aš laiminga šnarinu savo sijonų klostes ir nė neapsimetu, kad man gerai. Nes man gerai.
Ypač, kai po suknele priderini savo mėgstamiausią vasaros sijoną. Toks truputį pramoginių šokių šokėjos dramatiškumas. O jeigu prie viso to dar beretę? Nebežinau, į ką virstu. But I love it!
There, prisipažinau apie tapatybės priverstinį pakeitimą.
Ar jums irgi yra panašiai nutikę (ne apie svorį, apie savo įvaizdžio transformavimą totaliai priešinga kryptimi)?
Papasakokit komentaruose. Žinau, kad aš ne viena tokia.

Balta suknelė – Zara, sijonas – Asos, lietpaltis – blusturgis, delninė – Moschino Cheap And Chic, aukštakulniai – Zara, skarelė – SH.

Fashion Vs Sexiness

Kodėl, būdama sveiko proto, turėtum rinktis senelių namų otkutiūrą primenančius sijonbridžius vietoj aptemptų, paaukštintu liemeniu, labai trumpų džinsinių šortų? Ir kam tada tie drabužiai, jeigu jie nepabrėžia kūno linijų? Išvis, kodėl parduotuvių lentynos dabar pilnos kvadrato formos palaidinių,su kuriomis taip sunkiai ir atkakliai puoselėjamas kūnas vis tiek atrodo beformis? Ir žemi stori kulnai – jie juk niekam netinka! Ortopediniai sandalai, t.y. birkenstockai?! išvis nebepakeliamas savo bjaurumu klausimas.
Ir paskutinis, pats svarbiausias – kodėl Cippa niekada nebus promiscuous sexy little kitty?
Turiu visus atsakymus.
Norėjimas atrodyti patraukliai yra vakarietiškos kultūros pasekmė. Kūno kultas stiprus, stiprėjantis ir tikrai neketina praeiti ar pasidaryti nemadingas. Kūnas užgožia… Madą. Itin aptempti džinsai, kūną formuojantys apatiniai po lyg antra oda priglundančiomis suknelėmis, vyrų super slimfit marškiniai, nude bateliai ir hialurono užpildai į vos pradėjusią glebti odą arba vien tam, kad veidas būtų užkonservuotas gerajame 25 metų amžiuje – tai yra mūsų kasdienybė. Ir ji yra visiškai normali bei suprantama.
Kūnas ir tobulo fizinio pavidalo siekis valdo mintis, tikslus, laisvo laiko valandas ir atostogų lagamino turinį (bėgiojimo avalynė jau seniai tokia pat reikalinga, kaip dantų šepetėlis).
Čia yra esminis momentas: jums patrauklesnis kūnas ar protas? Kalbu apie sąmoningą, junk food’o ir tinginystės nenukamuotą kūną, ne apie bet kokį visokį, kokį gamta-mama-tėvynė davė kūną.
Nes man nėra nieko labiau verčiančio iš koto už įžvalgų, nuovokų, well-read, protingą, ir emocinį intelektą turintį žmogų. Vyrą, moterį – nesvarbu. Kai galvoje labai tiršta košė, tada net nebereikia to sakyti, bet pasakysiu vis tiek, nes turbūt dar neskaitot mano minčių. Tada geras stilius ir jo nuovoka, pulso pajautimas ir SKONIO turėjimas eina lygiagrečiai. Ir kūnas dažniausiai nestovi ant aukščiausios pakylos, nes juo savaime yra rūpinamasi, bet ne iki išprotėjimo, ne iki 8 darbo valandų per dieną režimo.
Tada yra mada. Mada dabar kūną pamiršo, uždengė ir nustūmė į labai tolimą planą (Gucci, Kenzo, Creatures of the Wind, No.21, net pats king of glam and casual sexyness Michael Kors!). Nes dabar orientuojamės į tai, ką norim pasakyti, pasiekti ir į tai, ką galvojam. Žinoma, yra maži nuogo kūno plotai, arba gundančiai švytinti oda pro ploną audinį. But mostly, kūnas madoje tapo asmenybės tąsa, todėl drabužiai reikalauja daugiau suvokimo. Think before you get dressed up. Daugiau spąstų mėgstantiems glamūrą, pseudoprabangą ir rustic-provanso-pelenų rožės estetiką. Ir dar visiems sexy-beachy-yolo stiliaus mylėtojams. Ir net nekalbu apie basic zoną. Ten yra tamsu, šalta ir labai nyku.
Pradėti neigti savo kūno nereikia, ir tai būtų žalinga. Bet labai reikia pradėti bent kas antrą dieną savo short shortus keisti midi A line sijonu ir laisva palaidine su spageti plonumo petnešėlėmis. Savo skinny džinsus su kedais pakeisti stipriai platėjančiais džinsais ir storo kulno sandalais. Savo glamūrinį ombre dažymą ir kasas iki strėnų kiesti šiaudų atspalviu ir ilgiu iki raktikaulių. You get the drift.
Renkitės drąsiai, ieškokit naujų proporcijų, nebijokit didelės apimties drabužių ir tokių plačių rankovių, kad net sunku prasisprausti pro duris. Garbanokit plaukus iki afro debesies. Nes pačios žinot, dideli plaukai sukuria mažyčio kūno efektą. Dažykit lūpas oranžine spalva ir kartais pamirškit pasidažyti blakstienas. Nes kasdien ryškinti akis nėra privaloma nuo pat tada, kai nusiperki savo pirmą tušą kai tau 16 metų.
Mada jums, ne jūs madai. Bet apdairiai, sumaniai ir truputį įžūliai, o ne apsimestinai ir vangiai.

P. S. Manau, kad mano šios vasaros garderobas puikiai tiktų senelių namų mados katalogui. Kvėpuoti leidžiantys bridžai, laisvi švarkeliai, juosmuo su guma ir patogiausi sandalai, plius sagės į atlapus.
Old is the new young!

Švarkas – Next, palaidinė – SH, culottes – Zara, sagė – Monton, laikrodis – Hot Diamonds, saulės akiniai – Iqonna, basutės – iš vietinio butiko Romoje, prieš n laiko, lūpdažis – Flormar (nieks daugiau neturi tokio tobulo, ryškaus ir gyvo oranžinio atspalvio).

Quick, there’s mayor waiting for you! What?

Įsivaizduokit: atostogos, kažkur prie jūros, kur seniai išsitrynė visi prisiminimai, kaip išvis atrodyti kaip žmogui, nes, žmogau, saulė, jūra ir žuvėdra reikalauja visai kitokio dress kodo. Ir jokia priežastis neįtikintų pasitempt ar įlįsti į drabužį, turintį formą. Bikinis ir sandalai. Nes kai save myli, tai kaip tyčia myli primityviausioj formoj. Su chalatu ir bandele rankoj. Ar ne? Aš irgi tokia, ir dar primityvesnė. Man iki šiol negalioja 5 sekundžių taisyklė nukritus maistui ant žemės, kartais net viešoj vietoj. Ir šiaip jau esu tingesnė už man vieną iš keisčiausių ir žaviausių gyvūnų – tinginį. Tingiu dažytis, tingiu mautis kelnes, nes mano kojos nusipelno laisvės ir maksimalios oro cirkuliacijos, nekenčiu vilktis kojinių, nes jos išvis pažeidžia mano teises. Bet kai reikia, tai ir darau. Ir mėgaujuosi. Nes žmogus yra toks keistas sutvėrimas, kuriam nuo vaikystės kalama galvon, kad tinginystė, egoizmas ir godumas yra blogiausi dalykai. Bet iš tikrųjų tai jie labai geri, ir nereikia sau meluoti.
Dabar įsivaizduokit: vidury atostogų paaiškėja, kad jums teks po valandos atsidurti oficialiam susitikime. Nidos vidury ar kur jūs nusibeldę. O lagamine guli vien šortai, suknelės, tunikos ir gal per klaidą švarkas, nes į tą Nidą lėkėt tiesiai po darbo penktadienį su tuo švarku.
So I say, lieku su tais kutuotais šortais, šoku į aukštakulnius, klipsus segu į švarko atlapą, užsimetu savo dvieilį švarką, o dėl tunikos nesivarginu, tiesiog ją susikamšau į šortus.
Cippa for president!

Švarkas Zara, šortai H&M, marškininė tunika H&M, aukštakulniai Zara, klipsai Cheap Monday.