Cliché

Ar aš save laikau blogger’e? Jeigu turiu blog’ą, vadinasi esu. Net jei ir veikiu dar N papildomų skirtingų “rimtesnių” dalykų. Kodėl man prireikė atsakyti į akivaizdų klausimą ir padaryti mini įsivertinimą? Nes pastaruoju metu tinklaraštininko etiketės visi baidosi kaip tuberkuliozės. Ir dar išvešėjo hypocritical (nežinau lietuviško žodžio, neužmėtykit, užaugau su MTV) attitud’as ir laikysena dėl buvimo blogger’iu. A la, jeigu taip save vadini, tai per dienas nieko daugiau neveiki tik schedull’ini super trendy autfitų fotkinimą, efemeriškoje pozoje geri kavą, atsainiai bendrauji ir nuolat atostogauji. Būtinai daug, visur gražiose vietoje ir visaip kaip valgai ir nestorėji, fries before guys, dude. Ir šiaip kitų akimis esi toks lėkštos dvasios žmogėnas be savikritikos, dėl to kitiems neretai būna gėda už tave.
Ką gi, tokių žmonių tikrai yra. Tik ta dalis apie nestorėjimą neegzistuojanti. Bet nereikia prisidenginėti kraštutiniu pavyzdžiu, vengiant pripažinti savo veiklą ir įsipareigoti kažkaip vadintis. Tiltai dėl to nesudegs, socialinis statusas nesumažės, autfitai nepablogės. Blog’ai yra patys įvairiausi, ir nebūtinai geriausi surenka didžiausią auditoriją, obviously. Personos už tų blog’ų irgi margos kaip skiautinių kilimai (sorry už turėjimą įsivaizduoti tą daiktą). Tu nesi tavo kontentas, nors ir esi už jį atsakingas. Ir tave tikrai vertins pagal tavo darbus. Bet tu nesi tai, todėl – ramiai.
Pamokslo dalis baigta, dabar prie to, ką aš veikiu su tomis sidabrinėmis kelnėmis ir skrybėle. Pagalvojau, o ką, jeigu apsirengčiau kaip ta klišinė blogerė, kuria dabar niekas nenori vadintis?
Tokiam tikslui skrybėlė yra a must, aksomas kažkur – irgi būtinas, kailinukai, metallic’as ir choker’is, nepamirškim choker’io. Pamiršau tinklines kojines, bet tikiuosi atleisite man už tai.
Ir ką? Man buvo faina, jaučiausi savo kailyje, žinau, kad visa tai vienoje krūvoje atrodė tikrai gerai. A, ir feministiniai marškinėliai, jie čia taip pat yra, siūlau ir jums bent vienus įsigyti.
Beje, truputį gudravau. Visada mėgstu įterpti kažką, kas dabar nėra visuotinai hip&cool. Nes tai padaro mano autfitus būtent more hip ir more cool. Šįkart tai buvo kostiuminė įliemenuota juoda liemenė. Nei vintažas, nei mada, tik sausas paprastas laikui nepavaldus, bet ir nejaudinantis daiktas. Ji viską ir subalansavo, suteikė aiškesnę, kietesnę struktūrą ir siauresnį siluetą po pūkuotais wild kailiniais.
Aišku, dar skonio turėjimas ir proporcijų pajautimas labai padeda tokiais atvejais, kai polėkis/noras būti trendy yra uber alles.

Pastebėjimas Nr.1 – atrodyti kaip cliche blogger’ei yra paprasta. Bet nuoširdžiai tokia būti kol kas nebandžiau, nes tai atrodo kaip full time darbas. O darbo aš turiu, dar ir studijuoju, so thanks, maybe later.

Pastebėjimas Nr.2 – stipriai vėstančiu laiku eksperimentuoti yra itin įdomu, nes didesnė rizika nupjauti grybą, sumalti š, ir prisidaryti nesamonių.

Pastebėjimas Nr.3 – pūkuoti kailiniai yra tokie pat nepavaldūs laikui kaip ir pūkinės striukės. Ta prasme, jie dėvisi greitai, bet jų aktualumas turbūt niekada ir nesumažės, tad galit įtraukti į kiekvieno sezono pirkinių sąrašą.

Akivaizdus pastebėjimas Nr.4 – blizgantys džinsai visada storina, todėl yra rizika, kad nepavyks atrodyti super hot/skinny/sexy/kendall-jenner-ish, jeigu turimas toks tikslas.

Kailiniai – second hand’iniai,
Skrybėlė – Monton,
Džinsai – H&M,
Liemenė – second handin’ė,
Marškinėliai – Lindex (Future Is Equal),
Aulinukai – Sala,
Choker’is – Krystal London,
Smulkūs ilgi karoliai – draugės dovana,
Ilgas V formos pakabukas – ASOS,
Hailaiteris, lūpų blizgesys – Fenty Beauty (gedulas dėl hailaiteriui nepalankaus tamsaus metų laiko).