Winter Makes No Sense

Labiau noriu būti atsiminta savo darbais, o ne zyzimu. Bet akivaizdu, kad kai pakantumas tamsai ir drumzlinam orui pasiekia grindis, mes visi įeinam į kasdienę heito mantrą. Aš ne iš savo galvos taip nustačiau. Pastaruoju metu bendravimas yra įgavęs juokingą lakoniškumą, ir būtent tose vietose kur turėtų natūraliai vykti domėjimasis vieniems kitų savijauta. Toks iš serijos Ne Tas Man Galvoj, Gal Gali Nustoti Kalbėti dalykėlis. Akys atgyja tik prabilus apie orą, žiemą, ir kaip ji negyvai visus užkniso. Išmintingesni, tie, kurie never lose their shit, tik tyliai palinksi galva, o likusi didžioji dauguma su pasimėgavimu įeina į heito skleidimo dažnį. Prisijungiu ir nestabdau. Šitas konkretus nejūrinis ūmus ir niūrumu nusileidžiantis nebent Sibiro platumoms klimatas nėra tinkamas gyventi žmonėms. Aš neišsiplėsiu apie tą niekada nenutinkantį pavasarį, apie milijoną uždegimų, kurie tiesiog nenutiktų temperatūrai išliekant apie nulį, apie tragiškus žvyro tešla telkšančius kreivus šleivus šaligatvius, dėl kurių įmanoma negailint avėti tik iki gyvo kaulo įgrisusius kerzus, ir naują triuką – nuo šalčio pasileidžiančius ašarų upelius. Man bloga nuo lauko drabužių ir nuo jų sandėliavimo per vasarą. Nuo kepurių, kurios iš manęs padaro toddlerę, papildomų kojinių movimosi, kad penkiasdešimtą kartą koks ten šlapimo pūslės uždegimas neįsimestų. Aš net buvau sau įsikalbėjusi žieminę depresiją ir jau ėjau gydytis, kai paaiškėjo, kad nėr ko gydyt. Gal klimato atšilimas gali nutikti selektyviai tik čia ir kuo greičiau? Cuz, umm, I’m losing my shit.
Jeigu jums nebūna blogo oro, o tik netinkami drabužiai, sveikinu, you’ve nailed it. Tik prašau, neskleiskit šito feikinio pozityvo man, nes pls, look around, or I’ll make you.

Jeigu jūs kaip ir aš nesitenkinat vien džinsų ir megztinių režimu, priešinatės realybei, nors tai ne visada pasiteisina praktikoje, ką rengiatės, kad tai atrodytų kaip pavasaris, o jaustųsi dar kaip žiema? Pridalinusi toną stiliaus patarimų, šįkart pati ieškau kokio gero ar bent jau reassuring.

Bomberis ir dryžuota palaidinė – H&M, sijonas ir baltai juodas “golfas” – SH, auliniai – Bershka, kepurė – ASOS.

 

Comfy vs. Pretty

Mano darbe dažnai skamba pageidavimas iš kliento pusės: “Noriu, kad būtų ir gražu, ir patogu”. Ir let me tell you, čia yra didžiausias oksimoronas, koks tik įmanomas gyvenime. Ok, ne gyvenime, o šitoje srityje. Nes dar būtų įmanoma, jeigu ta “gražu” sąvoka nebūtų senovinės pseudo klasikinės elegancijos, kai viskas aptempta arba labai bališka atitikmuo. Bet dažnai yra. Tradiciškai, dauguma moterų plačių kelnių, kedų, laisvų didelių raštuotų palaidinių, storų megztinių, plonos vilnos kostiuminių kelnių, tiesių midi suknelių ir sijonų beigi striukių nepriskiria gražių dalykų kategorija, ir neduok dieve tie keli dalykai viename derinyje. Nors tai yra ir gali būti velnioniškai gražu, elegantiška, asmeniška, patogu ir kieta vienu metu. Ir šioje vietoje, kai lūkesčių ir realybės suderinimas neegzistuoja, mano darbas būna baigtas, nuoširdžiai. Get your shit & values together. O tada vėl galim susitikti ir pratęsti viską nuo labai geros vietos.
Tai dar kartą kartoju, oversized siluetas yra tai, kas gražu ir patogu. Ir kas tinka kelionėms, darbui, važinėjimui tarp pačių įvairiausių dienos taškų ir užduočių, sėdėjimui, ėjimui pas odontologą (aptempti drabužiai stresinėmis aplinkybėmis tik išryškina, koks stiprus stresas dabar jus kausto ir kaip po velnių čia nusiramint, kai sijono liemens saga įsirėžusi į pilvą?), veikloms su vaikais & gyvūnais. Jūs nuo oversized formos nepasidarot nei stora, nei sena, nei keista, nei nevykusi. Dideli drabužiai lieknina jūsų kūno siluetą, vizualiai ilgina ir grakština galūnes, kartais aplinkiniams suteikia slaptą norą jus pagloboti, ir overall – suteikia nesvietišką psichologinį ir fizinį komfortą.

Case closed. Stay comfy, bet ne lazy.

Nuotraukos – Ann Photography

Paltas – ASOS,
Kelnės – Zara,
Marškiniai – Lindex,
Kedai – Big Star,
Rankinė – Mango.