Style’s Lord And Savior: Mix&Match

Prisimenat, kaip vis drąsinu – maišykit skirtingus stilius, raštus, tekstūras, ilgius, proporcijas ir spalvas tarpusavyje. Sluoksniuokit drabužius kai tam nėra per karšta ar tingu. Skaitykit mažiau blog’ų, jeigu tai jus skatina aklai kopijuoti (Cippą skaityti turit, nes čia edukacinis, o ne koks paikas stiliaus blog’as). Nes Tiesiog rengtis yra nuobodu ir liūdna. Tuomet jūs atrodo nuobodūs ir liūdni. Niekas liūdesio neuždraudė, tik sakau, kad kartais neapdairiai drabužiu galit ištransliuoti klaidingą informaciją apie save. Geriau yra mokėti žaisti personažo susikūrimo žaidimą, nes tada turit galią kurti kokias tik norit istorijas apie save. Jos nebūtinai turi būti tikros.

Šiandien čia nebus naujos revoliucinės idėjos. Noriu priminti, kaip galima derinti skirtingus stilius, pasirinkus neutralias spalvas, vienodus ilgius ir panašias proporcijas. Jus visada išgelbės ir ranką išties aksesuarai. Nuo jų gal ir pradėkit. Mane šiandien inspiravo lauro lapų lankelis. Graikų deivės, jų auksinis odos ir plaukų švytėjimas, mėgavimasis malonumais – tai turėjau galvoje derindama visa kita. Ir žinojau, kad nei disko laikus primenantis bodis su labai gilia V iškirpte, nei kimono stiliaus apsiaustas, nei itališko stiliaus basutės ar vintažinė rankinė niekaip tos minties ir harmonijos neiškraipys. Tiesiog žinojau. Su tuo jausmu dažniausiai rengiuosi ir nesufeilinu.
Kuločių ilgis sutampa su kimono apsiausto ilgiu. Storas basučių kulnas atsveria didelę kelnių apimtį (kaip mane kartais purto nuo lietuviškų mados terminų bado. Volume, ne apimtis būtų šimtą kartą geriau!). Gili bodžio dekoltė suformuoja tą pailgą liniją ties kūno centru, todėl aš dėl plačios apačios nei vizualiai sustorėju, nei sumažėju (kaklas, kuo labiau pailgintas kaklas!). Man tik pritrūko kažkokio paiko aksesuaro, nes viskas buvo jau kiek per nuobodu, tai ant liemens užsisegiau kaklo vėrinį – širdį, ir reikalai pasitaisė. O raudona vintažinė pitono odos rankinė buvo tas Pop! Of color. Kurio visada man prireikia. Nors ir citrininiai basučių dirželiai galėjo būti mano spalvota detalė, tačiau jie mažyčiai, ploni ir vos matomi.

Mano šventoji gero autfito trejybė, arba trys būtini dalykai, be kurių viskas tampa dull:
1. Printas arba raštas (gali būti keli).
2. Spalva (gali būti nemažai spalvų viename autfite).
3. Aksesuarai ir žaidimas papuošalais, kad ir labai smulkiais. Nors ir vienu plaukų segtuku. Kažkas dar turi būti.

Pastaruoju metu pastebėjau, kad pamėgau žaisti galvos ir plaukų aksesuarais. Ir džiaugiuosi šia atgijusia kryptimi, nes atsiauginusi plaukus turiu daugiau pasirinkimų, ką daryti ant galvos ir su galva.

P.S. Skaitykit knygas, ne tik naujienų portalus.
Čia ta edukacinė dalis, apie kurią nejuokavau.

Bodis – BikBok, kulotės – Marks&Spencer, kimono apsiaustas – Lindex, basutės – Victoria (iš Batų Kampo), rankinė – vintažinė, iš blusturgio, kaklo papuošalas – ASOS, širdis ant juosmens – Bianco butikas, lankelis – Lindex.

Patys svarbiausi kostiumėliai

Ne, tai ne darbui skirti švarko ir sijono. Ir ne sekmadienio mišių.
Atostogų, jūros ir džiaugsmo palydovai – maudymosi kostiumėliai.
Visos jau seniai žinom, kad deginimuisi geriausiai tinka Ievos kostiumas. Ir puiku, jeigu paplūdimys tam draugiškas. Arba jeigu jau tenka kažką vilkėti deginantis, tai būna viena juostelė šen, kita – ten. Nes norim kuo mažiau likusių deginimosi žymių. Ir man nuoširdžiai neįdomu nei kalbėti, nei žiūrėti į tokios paskirties bikinius.
Būtent, tegyvuoja monokinis arba bikinis aukštomis kelnaitėmis. Nes let’s face it, labai maža dalis tobulai ar adekvačiai atrodo straksėdamos su tom dviem juostėlėm. Moters figūra daug dėkingiau ir elegantiškiau išformuojama vientisų maudymosi kostiumėlių arba aukštų kelnaičių.
Ir dar viena priežastis, kodėl labiau mėgstu šiuos – kai atostogauju, dievinu būti ne prie vandens, bet vandenyje. Plaukti, nardyti, plūduriuoti, braidyti, žuvauti plikomis rankomis ir gelbėti skęstančius. Dėl dviejų paskutinių truputį juokauju. O nuolat timpčioti bikinio viršų ar išnerti be kelnaičių po šuolio yra jau tiesiog nebediskutuotina nesąmonė. Been there, done that, didn’t like that.
Važiuojam, pirmieji.
white swimsuits3
Kaip žiemą norisi juodos, odos, burgundiškos, tartano langelių, vilnos ir skydo, taip vasarą norisi baltos, lengvumo, gaivumo ir šviežumo. Balti maudymosi kostiumėliai yra tobulybė. Dar rekomenduoju rinktis kuo švaresnių, aiškesnių linijų, kokybiško pasiuvimo ir minimaliai siūlių turinčius kostiumėlius. Hello, gorgeous.

Pirmas per vieną petį – Lisa Marie Fernandez;
Vidurinis – Zimmermann (jo kostiumėlius aš dievinu amžiais);
Dryžuotas – Bower Swimwear.

Antrieji toms, kam esmė yra tobulas išformavimas, nepriekaištingas ir neperkrautas dizainas. Nes vien išsirengti kartais prireikia valios, o jei maudymosi kostiumėlis įsiręžia 15-oje minkštų vietų arba šviečia iš tolo kaip pinjata, tai nebūna taip jauku.
one piece swimsuits
Su gėle ties centru – Mara Hoffman;
Beige – Balmain;
Baltai juodas su juodu kontūru – Jane Norman.

Tada duoklė bikiniams. Kurie nesmunka, nekrenta ir juose galima eiti popietės miego. Bet geriau būtinai išsimaudyti duše, ir tik tada eiti miegoti. Ir sapnuoti, kad maudaisi ir pamiršai maudymkę.
twopiece
Tobulasis gėlėtas bikinis – Zimmermann (aš sakau, pamirškit La Perlas ir Eres);
Antrasis – Salinas.

Kalbant apie retro stilių, to pritempto, personažinio retro stiliaus aš nemėgstu jokiame pavidale. Jis verčia trūkčioti mano akį, nes yra gana koktus, kvepia nesusipaisymu ir nenuovoka (ir dar kai kuo, bet negaliu to rašyti). Bet kalbant apie kokybiškas, mažas dozes retro vietoje ir laiku, man apsąla širdis. Vientisi maudymosi kostiumėliai tam yra tobula niša.
Retro swimsuits

Aguonų – Dolce&Gabbana (duuh!);
Raudonas su virve – Lisa Marie Fernandez;
Dryžuotas ir burbuliuotas – Dolce&Gabbana.

Ir paskutinis, bet baisiai geras set’as. Jis šildo mano širdį, vėsina akis (nieks nenori, kad jiems šildytų akis, nebent gydytojas skiria tų keistų procedūrų, kai beveik miršti arba anki. Akis reikia šaldyti, kad būtų gera). Bohemiški maudymosi kostiumėliai. Taip, būna ir tokių.

boho swimsuits
Nertas, garstyčių spalvos – Zimmermann (Coolmann);
Dviejų dalių pūstomis rankovėmis (lol) – Lisa Marie Fernandez;
Paskutinis megztas, visi žinom kieno – Missoni.

Jeigų jūsų atostogos kaip mano – rudenį, tai nėra geresnio laiko maudymosi kostiumėlių paieškoms nei dabar. Dubuo trešnių, kompas ir intriga prieš akis.

Swim, baby, swim!

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

What’s Up Vilnius?

Kokie yra Vilniaus stiliaus DO ir DON’T? Arba kas būdinga Vilniaus stiliui, kurį galima pamatyti pagrindinėse gatvėse, kur visi kiek sulėtintu žingsniu su kavos puodeliu rankose apdeitina savo senokai matytiems draugams, kas įvyko?
Sunku sustatyti visus pastebėjimus į vieną liniją, nes jie neturi bendro braižo. Bendri vardikliai: žmonės myli subtilumą, vienodumą, patogumą, blankumą. Aktualėja individualumo paieškos, matosi, kas parsivežė naujo asmeninio stiliaus idėją iš kažkur kitur. Pavieniai, ne tokie mums ir svetimi, labai ryškių spalvų troškuliai nėra naujiena. Po daugybės pilkų dešimtmečių tai yra natūrali besitęsianti kompensacija. Perduodama naujoms kartoms. Turiu galvoj, tikrai esat matę kažką su raudonu/violetiniu/žaliu/geltonu buketu vietoj autfito. Spalvos yra gerai. Bet svarbu, kad tas ryškus drabužis būtų Skoningas. Spalva savaime doesn’t make the justice.
Tęsiant apie Vilniaus gatvės stilių, man lengviau pasakyti, kas jam nebūdinga. Nebūdinga maišyti ne to sezono drabužius, spalvas, audinius ir stilistiką. Pvz., plikos kulkšnys prie nulio laipsnių nepažįstamam praeiviui sukelia ir pasipiktinimą, ir baimingą pagarbą (stebėtojos pozicija). Balta spalva arba šviesūs batai žiemą yra praktiškai senamiesčio vienaragis. Labai daug ir garsiai juoktis restorane, parke ar renginyje irgi vienaragis.
Net vasarą čia išvysit daug juodos, daug didelių kietais kampais gremėzdiškų rankinių prie džinsinių šortų ir converse sportbačių, kurias geriau būtų atidėti iki rugsėjo pirmos. Daug veidų su heavy makiažu. Ir mažokai viso to, kas kvepia atostogom ir atsipalaidavimu (keista vilniečių nemeilė suknelėms, nuogiems pečiams ir vakarienėms avint aukštakulnes basutes vasarą dar gyva). Nekalbu apie turistų stilių, kuris stipriai iškreipia bendrą vaizdą, nors fanny pack’o idėją visai patariu nusikopijuoti ir įsigyti, net jei nevyksit į jokį festivalį ir didžioji vasaros dalis bus praleista mieste.
Gerasis šito miesto stiliaus momentas – netikėtumo faktorius. Visada kas nors maloniai nustebina. Iš serijos, kai norisi prieiti ir pasveikinti tą žmogų, paploti per petį ir duoti penkis eurus už gerą darbą taip šiandien nusprendus apsirengti (tikriausiai ne tik šiandien). Ir dar paklausti, ką jis/ji veikia gyvenime, kokie jo kultūros dievukai ir kas sukasi jo muzikos grotuve šiuo metu. Kaip už 5 eurus, manau, užtektinai.
Su tuo atradimų džiaugsmu, maksimalios stilių makalynės ilgesiu ir drąsos būti savimi, komforto gyventi savam kailyje palinkėjimu (labiausiai ilgiuosi žmonių su treningais arba bent nuklyptais kedais einančių į parduotuvę maisto, kodėl yra norma persirengti į paradinį paltą ir plačiakraštę skrybėlę net vedžiojant šunį aš nežinau) primenu: kuklumas puošia nebent under cover agentus, bet ir tai tik ironiškai. Nebūkit taip piktybiškai kuklūs, nes retas turim tikrą didybę, kurią reikėtų “primaskuoti” tuo visiems suprantamu rūpintojėlišku kuklumėliu.

P.S. Panamos skrybėlė prie +7 dar irgi yra ekscentrizmo apraiška.

PP.S. Mano galvoj apie Vilnių vis užskamba daina su visu choro ūžesiu: “Vilniau, mano širdy jaunas, gražus, išdidus esi. Žingsniai aidi gatve, sveikina rytas tave!”
Dabar sudėliokit tai eilutei tinkamą autfitą ir nepamatysit nei rusvai pilkšvos, nei aulinukų iki pusės blauzdos.

Palaidinė ir sijonas – Zara, panama – Tiger, sportbačiai – Vagabond, rankinė ir skarelė – SH.

Livin La Vida 60’s

Kažkas manęs neseniai paklausė:
– Kaip tau labiausiai patinka rengtis pačiai?
Kontekstas buvo apie nemėgstamų spalvų ir dalykų neturėjimą ir negalėjimą turėti iš profesinės pusės.
Visada turbūt įdomesnė yra asmeninė dilema, kur atsiranda mano “man patinka” “aš to noriu” arba “negaliu pakęsti”. Nors ta riba man pačiai yra gerokai išsitrynusi. Neturiu drabužių meilių ir nemeilių (batų tikrai turiu).
Visa mano stilistinė tapatybė sudėliota iš fragmentų, skirtingais laikotarpiais vyravusių pomėgių, mėgstamos muzikos įtakų ir mados laikotarpių-vietovių, su kuriomis tuo metu tapatinuosi.
Jeigu tai būtų psichika, ji ryškiai turėtų šizofrenijos požymių, bet stiliui tas daugialypumas yra stebuklingoji mana.
Niekada nepamatysit manęs apsirengusios uber madingai nuo galvos iki kojų. Turiu galvoje tokią madą, kurią tuo metu ima gvieštis minios maždaug trečiojoje tendencijos stadijoje, kai ji jau beveidė ir nučiupinėta. Pavyzdžiui, jeigu midi bodycon suknelę, nude strappy heels, mauve lūpdažį ir nesveikai putlias lūpas pamėgo kažkas iš Kardashian klano, tikėtina, kad paskui jas seks masės inertiškų pirkėjų, jų tarpe ir bloger’ių, kas paskatins antrinį rato užsisukimą ir taip be galo iki koktumo. Čia dar yra ir neskoningumo faktorius. Arba jeigu senas ir jaunas nusprendė, kad dabar kažkas yra visuotinai ir priimtinai Gražu – tai man kelia tik įtarimą ir to dalyko vengiu kaip ir visų standartinių “gražu”, “teisinga”, “gerai”, “blogai”. Nes apie viską spręsti mėgstu pati.
Dabartinė mano fashion preference kryptis yra garantuotai vyriškų dvieilių švarkų, platesnių kelnių, quirky arba grubių lygiapadžių, trumpų A formos sijonų, 60’s naivumo ir natūralumo + šilkinių pižamų kaip įprastų drabužių stiliaus kratinys. Tai iš dalies diktuoja mano nauja šukuosena, bet aš tam visai neprieštarauju.
Truputį jaučiuos lyg gyvenčiau filme. But it’s a good thing.

Švarkas – Zara, kelnės – SH, marškinėliai – Zara, batai – Anna Baiguera, rankinė – SH, segė švarko atlape ir paltas – ASOS.

Tikiuosi, galiu pažadėti dažnesnius autfitų įrašus. Tikiuosi.

Kronika Ir Išvada

Taip jau yra, kad per laiką galvoje nusistovi tam tikras supratimas apie save ir apie dalykus.
Bet tikrai ne visada pavyksta tai užfiksuoti.
Tik per laiką kai kurie susiformavę įpročiai išdrįsta pasirodyti, pasikartoję daug kartų visokiais pavidalais.
Aš pastebėjau, kad nemėgstu rodyti kūno. Ypač liemens, klubų ir krūtinės. Rodyti kojas iki pat kiek leidžia pasilenkt-atsisėst-pritūpt galimybės man vieni juokai. Atidengti rankas, pečius – piece of cake. Bet net ir nugara jau yra noooot so much.
Neturiu jokių problemų su figūra ar kompleksų. Man tiesiog pasaulis būtų nuostabesnis, jeigu jame visi rengtųsi japonų mylimais siluetais – platu, laisva, kampuota, tiesaus kirpimo, ilga arba netikėtai patrumpinta (bet būtinai platu). Jie tai vadina – mada toliau nuo kūno. Pritariu. Mada neturi įkalinti kūno. Žinoma, genetiškai nulemti tam tikri figūros bruožai japonams natūraliai suformavo polinkį prie tiesaus ir boxy silueto. Jie neturi liemens ir yra žemi. Ir velniškai turtingos, šaudančios neįtikėtinais dalykais kultūros tvariniai.
Yra vienas nuostabus šito rengimosi bonusas, panaudotinas visiems vakariečiams – galūnės atrodo dvigubai lieknesnės.
Išvada – man žaviausia kūno dalis yra kojos, čiurnos ir plaštakos. Ir veidas, nepamirškim visagalio veido.
Back to the 19-th century, skant. O ką, visada ėjau ne su laiku.

Žinoma, kartais nutinka ir prigludę, ir crop-top’iniai dalykai.
DSC_6517
Bet tada tikrai nesijaučiu nei devintam, nei tryliktam danguje, ir nesvarbu jei kas replikuos iš serijos “nėra lieknoms ko slėptis”. Nes aš nesislepiu, o darau ką noriu.
Tai jūs irgi.
Darykit, ką norit.

Save

Prigludusios suknelės dieta

Stebėdama suknelių sezoną ant raudonų kilimų ir per kiekvieną masinę šventę ant šaligatvio labiausiai mano akys sminga į prigludusiom suknelėm vilkinčias moteris. Tiesiog, įdomu iš praktinės pusės ir veido išraiškos, nes pati savo kailiu žinau, kad toks stilistinis pasirinkimas mažų mažiausiai reikalauja praleisti pietus, pasirūpinti tobula laikysena ir nepamiršti pasitempti net kai jau tikrai nebe tas galvoj.
Ir kai kas nors įdomu, dažniausiai smalsumas nuveda iki bandymų. So, išbandžiau prigludusios suknelės dietą.
Kad nebūtų per lengva – kartu su aukštakulniais.
Savijauta – iš pradžių visai gera, tik panašu kad įtrauktas pilvas turi būti nuolatinė būsena.
Po kelių minučių – jau užkniso ir savo noru daugiau taip nesirengsiu.
Nors atrodo kind of cool, kind of chic, bet įsipakavusi gyvenimo praleisti nenorėčiau.
Todėl bent jau oversaizinis paltas sąžinės ir moralės svarstyklėms atstatyti man buvo būtinas.
Išvada – jeigu reikėtų rinktis, kokioje suknelėje praleisti dieną, trumpų, lengvai plevėsuojančių suknelių be aiškios juosmens linijos niekas niekada nenurungs.
Bent jau kol kas “niekada”.
Kokias dietas jūs pastaruoju metu bandėt?

Paltas – COS, suknelė – Lindex, rankinė – Tosca Blu, bateliai – Zign.

Fashion Vs Sexiness

Kodėl, būdama sveiko proto, turėtum rinktis senelių namų otkutiūrą primenančius sijonbridžius vietoj aptemptų, paaukštintu liemeniu, labai trumpų džinsinių šortų? Ir kam tada tie drabužiai, jeigu jie nepabrėžia kūno linijų? Išvis, kodėl parduotuvių lentynos dabar pilnos kvadrato formos palaidinių,su kuriomis taip sunkiai ir atkakliai puoselėjamas kūnas vis tiek atrodo beformis? Ir žemi stori kulnai – jie juk niekam netinka! Ortopediniai sandalai, t.y. birkenstockai?! išvis nebepakeliamas savo bjaurumu klausimas.
Ir paskutinis, pats svarbiausias – kodėl Cippa niekada nebus promiscuous sexy little kitty?
Turiu visus atsakymus.
Norėjimas atrodyti patraukliai yra vakarietiškos kultūros pasekmė. Kūno kultas stiprus, stiprėjantis ir tikrai neketina praeiti ar pasidaryti nemadingas. Kūnas užgožia… Madą. Itin aptempti džinsai, kūną formuojantys apatiniai po lyg antra oda priglundančiomis suknelėmis, vyrų super slimfit marškiniai, nude bateliai ir hialurono užpildai į vos pradėjusią glebti odą arba vien tam, kad veidas būtų užkonservuotas gerajame 25 metų amžiuje – tai yra mūsų kasdienybė. Ir ji yra visiškai normali bei suprantama.
Kūnas ir tobulo fizinio pavidalo siekis valdo mintis, tikslus, laisvo laiko valandas ir atostogų lagamino turinį (bėgiojimo avalynė jau seniai tokia pat reikalinga, kaip dantų šepetėlis).
Čia yra esminis momentas: jums patrauklesnis kūnas ar protas? Kalbu apie sąmoningą, junk food’o ir tinginystės nenukamuotą kūną, ne apie bet kokį visokį, kokį gamta-mama-tėvynė davė kūną.
Nes man nėra nieko labiau verčiančio iš koto už įžvalgų, nuovokų, well-read, protingą, ir emocinį intelektą turintį žmogų. Vyrą, moterį – nesvarbu. Kai galvoje labai tiršta košė, tada net nebereikia to sakyti, bet pasakysiu vis tiek, nes turbūt dar neskaitot mano minčių. Tada geras stilius ir jo nuovoka, pulso pajautimas ir SKONIO turėjimas eina lygiagrečiai. Ir kūnas dažniausiai nestovi ant aukščiausios pakylos, nes juo savaime yra rūpinamasi, bet ne iki išprotėjimo, ne iki 8 darbo valandų per dieną režimo.
Tada yra mada. Mada dabar kūną pamiršo, uždengė ir nustūmė į labai tolimą planą (Gucci, Kenzo, Creatures of the Wind, No.21, net pats king of glam and casual sexyness Michael Kors!). Nes dabar orientuojamės į tai, ką norim pasakyti, pasiekti ir į tai, ką galvojam. Žinoma, yra maži nuogo kūno plotai, arba gundančiai švytinti oda pro ploną audinį. But mostly, kūnas madoje tapo asmenybės tąsa, todėl drabužiai reikalauja daugiau suvokimo. Think before you get dressed up. Daugiau spąstų mėgstantiems glamūrą, pseudoprabangą ir rustic-provanso-pelenų rožės estetiką. Ir dar visiems sexy-beachy-yolo stiliaus mylėtojams. Ir net nekalbu apie basic zoną. Ten yra tamsu, šalta ir labai nyku.
Pradėti neigti savo kūno nereikia, ir tai būtų žalinga. Bet labai reikia pradėti bent kas antrą dieną savo short shortus keisti midi A line sijonu ir laisva palaidine su spageti plonumo petnešėlėmis. Savo skinny džinsus su kedais pakeisti stipriai platėjančiais džinsais ir storo kulno sandalais. Savo glamūrinį ombre dažymą ir kasas iki strėnų kiesti šiaudų atspalviu ir ilgiu iki raktikaulių. You get the drift.
Renkitės drąsiai, ieškokit naujų proporcijų, nebijokit didelės apimties drabužių ir tokių plačių rankovių, kad net sunku prasisprausti pro duris. Garbanokit plaukus iki afro debesies. Nes pačios žinot, dideli plaukai sukuria mažyčio kūno efektą. Dažykit lūpas oranžine spalva ir kartais pamirškit pasidažyti blakstienas. Nes kasdien ryškinti akis nėra privaloma nuo pat tada, kai nusiperki savo pirmą tušą kai tau 16 metų.
Mada jums, ne jūs madai. Bet apdairiai, sumaniai ir truputį įžūliai, o ne apsimestinai ir vangiai.

P. S. Manau, kad mano šios vasaros garderobas puikiai tiktų senelių namų mados katalogui. Kvėpuoti leidžiantys bridžai, laisvi švarkeliai, juosmuo su guma ir patogiausi sandalai, plius sagės į atlapus.
Old is the new young!

Švarkas – Next, palaidinė – SH, culottes – Zara, sagė – Monton, laikrodis – Hot Diamonds, saulės akiniai – Iqonna, basutės – iš vietinio butiko Romoje, prieš n laiko, lūpdažis – Flormar (nieks daugiau neturi tokio tobulo, ryškaus ir gyvo oranžinio atspalvio).