Hug Yourself, Treat Yourself

Nors dabar mano balioną vėjas nuneštų į Kaišiadorius greičiau negu aš spėčiau ištarti babydolldress, tas autfitas yra pareiškimas. Minčių būsena. Savęs supratimo ir paisymo manifestas. Tylus (nežinau kiek tylos tokio trumpumo suknelėje ir po kilogramą sveriančiose platformose) linktelėjimas “I’ve got this” sau.
Kažkada kalbėjau apie crowd pleaser’io sindromą, ir kaip juo galima susirgti visai to nepastebint. Galima ir be sindromo, būnant visai decent human being, kartais įsikibti tokio vidinio momentinio impulso “šiandien noriu, kad visi atsisuktų”. Dauguma iš mūsų ten buvom, tą darėm. Aš – tikrai taip. Iš dalies, mano būdas yra impulsyvus, kartais maištingas, nuolat daug visko vyksta vienu metu (ir galvoje, ir realybėje). Dar nemėgstu komformistiškumo, tai tas ryškumas, kartais ekscentriškumas, eklektika didele dalimi tiesiog visada yra su manim, jos nereikia atskirai pasikviesti.
Nusirėžusi plaukus iki super short feathery pixie, aš panorau vėl joti ant edgy bangos. Ją paskutinį kartą pasikinkiusi buvau gal prieš 2 gerus metus, kai turėjau platininį bliūdelį, tamsų natūralų ežiuką, baltą ir rudą upper cut’ą. Žodžiu, kai n metų turėjau visokias skirtingas trumpas šukuosenas. Tas edgy reiškia ir labiau fashion forward, ir inkorporuotą rock chic, ir truuuputį labiau conceptual, tomboy, clean, tailored. Toks stilius man fiziškai suteikia daugiau energijos, kryptingumo, jėgos. Tuo pačiu metu, kaip kad būdinga visai visatai, aš pajaučiau, kad bunda ir mano super girly ir naivi pusė (šventoji pusiausvyra). Ir nutariau tam nesipriešinti. Na tai kas, kad spinta dar prikimšta prie praėjusią vasarą turėtos Bob su kirpčiais šukuosenos derintų drabužių, dabar vėl ištrauktų visų tomboy reikaliukų. Atrasiu vietos ir vienai kitai baby doll suknelei, trapecijos formos puspalčiui ir dar gal kam nors. Praktikoje tokie atradimai ir suvokimai užknisa, nes spinta – ne guminė, susivokti joje irgi lengviau kai yra kažkokia aiškesnė sistema, bet atriboti save nuo bet kurios savo dalies būtų paprasčiausiai nenaudinga.
Stilius, kaip ir visos kitos gyvenimo sritys, nuolat kinta, vystosi, rutuliojasi, turi išsikvėpimo ir rutinos periodus, kaip ir euforijos. Ir jeigu tam vystymuisi trukdoma, jis sustoja. O vėliau gali prireikti didelių pajėgų vėl užkurti visą savęs pajautimo, savo kūno supratimo, savo motyvų išsiaiškinimo sistemą. Kartais drabužis, link kurio tiesiasi rankos, o jūs nesuprantat kodėl tiesiasi, gali paaiškinti kai kuriuos pokyčius realiame gyvenime, kurių gal nespėjot arba nenorėjot pastebėti.
A, ir dar, nėra magiško momento, kai viską sustabdžius ateina savęs pajautimas ir supratimas. Tam nereikia skirti savaitgalio, kai tikrai gerai išsimiegota. Tai nenutinka per atostogas ar valgant desertą, arba išgėrus butelį vyno (aš būnu realistiška, apie taurę čia neapsimetinėsiu). Jeigu kužda kažkokia nuojauta, tai reiškia, kad kažkas ir yra, ne tik Atrodo, kad Yra.
O kodėl yra, čia jau jūsų psichoterapeuto užduotis išsiaiškinti, net nebūtina knaisioti. Kaip mano labiausiai nemėgstama geštalto psichologija moko (visumos, vienio konceptas tikrai nėra jų išrastas dalykas, gali neapsimesti visatos protais), mintis reikia pastebėti, acknowledge’inti, ir paleisti, netąsyti jų po teismus ir akistatas. Say hi to your psyche.

Hi!

Suknelė ir rankinė – Second Handiniai,
Basutės – Jil Sander Navy,
Akiniai – Liu Jo,
Chokeris – Krystal London,
Marškinėliai – Zara.

P.S. Net jeigu kartais impulsas nusipirkti balioną kyla iš penkiamečiams būdingos frustracijos, nes niekaip neišsirinkot, kokio maisto reikėtų nusipirkti, treat yoself.