‘Tis The Season Of Outerwear

Arba ką lauko drabužiai pasako apie jus? Arba horoskopas ir suderinamumo prognozės pagal paltus.
Kiekvienų metų specifika Lietuvoje pasižymi dominuojančiu ilguoju šaltu sezonu ir trumpa, gyvai plykstelinčia vasara.
Vasarą mirštam dėl basučių, suknelių ir saulės akinių, žiemą nemirštam dėl nieko, liekam orūs, mąslūs ir nepalaužiami, nes po tiek sluoksnių drabužių privalai laikytis tiesiai ir tvirtai. Ok, kai kas miršta dėl Kalėdų, bet neapsistosiu ties tuo.
Žinau, kad tikroji stilistinė adaptacija prie rudens ir prie šalčio trunka ilgiau negu kūno prie temperatūros pokyčių. Nenatūralu nuo visko vienu sluoksniu mestis prie trijų sluoksnių su daina, plius visos tos nelemtos pirštinės, išlendančios pro batus kojinės, šalikai ir kepurės. Aš bent jau dažnai dėviu kepures, nes due to ausų uždegimas gilioj vaikystėj, man iki šiol jas nesveikai skauda jeigu pučia vėsus, nebūtinai šaltas  vėjas. Ir negaliu iškelti šukuosenos kaip prioriteto, net jeigu labai užknisa. A, ir aš visur einu pėsčiom, todėl daiktai turi turėti savo tikras funkcijas, arba bent jau sėkmingai jas imituoti. Aukštakulniai įgauna visai kitą dedikacijos lygį, kai su jais iš tikro vaikštai normalius atstumus, greitu tempu (ką gyvenime veikia tie žmonės, visada dėliojantys koją už kojos?). Meikapas tampa ne vien grožio įgeidžiu, bet ir praktišku, nuo nasty išmetalų ir užsikimšimo saugančiu sluoksniu. Žodžiu, glamūrinio stilistės gyvenimo mitas totally busted. Bet man taip gyventi nėra blogai, nes tai yra mano pasirinkimai, ne aplinkybių gniaužtai.
Kol vyksta grumtynės su savim ryte, sprendžiant sidabrinės, ar burokėlių spalvos kojinės šiandien tinka labiau, aš siūlau viską pradėti nuo savo lauko drabužio. Nes paltai, puffer striukės, puspalčiai, parkos, kailiniai viską tinkamai apvainikuoja ir leidžia dėti mažiau pastangų. Dar lauko drabužio pasirinkimas nemažai pasako apie jus. Ir apie mane. Aš, pavyzdžiui, mėgstu paprastus daiktus, kuriuos labai lengva dėvėti. Mano kvadratinės formos puspaltis su dideliu kapišonu yra viskas, ko man reikėjo. Ryški spalva yra tik priedas, bet ne atspirties taškas. Tamsūs plaukai yra tokių spalvų partneriai.
Bet tiesa ta, kad aš nemėgstu būti labai on trend. Todėl pardaviau savo vienintelę pūstą striukę, kurios draugija mėgavausi dar tada, kai tai nebuvo privaloma.
Mane nervuoja, kai visi vienu balsu karksi, kad dabar turi rinktis tą vieną daiktą in particular, jeigu nori būti Kažkoks. It’s not how it works, it’s not how any of this works.
Paltai su kapišonais, kapišonai su kailiukais yra tame nepopuliariųjų ir nenudrožtųjų diapazone šiuo metu. Ir aš visada taikau būtent į tuos dalykus, kurie gal tuoj iškils, bet gal dar kurį laiką pabus on low demand. Na, ir kad būtų paprasta dėvėti, kaip minėjau.

Ir primenu, kad valios ir krypties turėjimas visada apdovanoja. Nesimėtykit, dėvėkit tą, kas tikrai džiugina.

P.S. Sistemoje nuo 1 iki 10, kaip labai jus džiugina tos pusilgės juodos striukės? Praktiškos, sakot? Tai kur čia vieta džiaugsmui?

Puspaltis – ASOS,
Džinsai ir batai – Zara,
Pirštinės – Perulanus (Trakų g.),
Marškiniai – Urpėja,
Akiniai – Bershka.

Bookmark the permalink.

Comments are closed