Wanderlust Just Got Real

Kitų metų pavasario ir vasaros kolekcijos dar tik pradeda atskleisti trendus ir lėtai dėlioti norų sąrašą mūsų galvose (o ką, see-now-want-now tebėra tikras reiškinys). O Kopenhagos mados savaitėje pristatyta Ganni kolekcija mane jau spėjo priversti užsisvajoti apie tą tikrą gyvenimą. Suteikė vilties, kad gal kita vasara bus leidžiama nebe mieste, nebe įlindus į kompiuterio ekraną, ir ne elektroninio pašto dėžutėje kalant atsakymus į skubius laiškus su keistu kirbančiu kaltės jausmu, kad gal nepakankamai greit atrašiau, arba galėjau padaryti dar daugiau. Sukėlė man norą daydreaminti apie kalnus, kuriuose dar nebuvau, debesis po kojomis ir po tais tvirtais žygeivių batais raudonais raišteliais. Velniai žino, gal aš kaip didelė stovėsiu įsibridusi iki klyno į tyrą kaip krištolas kalnų upelį su guminėm žvejo kelnėm ir iš jo savo meškere trauksiu žuveliokus vakarienei? Ir kiekvieną dieną užmigsiu per pusę minutės įlindusi į palapinę, nes kūnas ir galva per ilgą žygio dieną bus palaimingai atbukę ir tušti?
Jeigu viena peržiūrėta kolekcija man sukelia visus tuos jausmus, aš daugiau ir nebeturiu ko prašyti. Great job!
Patys būsimos vasaros Ganni drabužiai iš pirmo žvilgsnio atrodo net labai paprasti: platus dviejų tonų lietpaltis (apsukrieji savo Sacai ir Acne atitikmenis jau seniai susirado second handuose), tie-dye džinsai, tamprės, storų siūlų džemperiai (žodis megztinis yra nesuinteresuotiems konkretaus drabužio įvardinimu arba išvis nesuinteresuotiems ką rengtis), romantiška sarafano suknelė, ilga slip suknelė, racer silueto marškinėliai, kibirėlio formos kepurės. Kas viską ypatingai pakeičia ir sukuria tą itin jaudinančią mados žygeivės legendą, yra visos detalės – besiplaikstantys raišteliai, paprastuoliškai ir kiek karingai per juosmenį virve sujuosti siluetai, netikėtos miniatiūrinės, taip pat ir A4 dydžio itin talpios kišenės, auliniai ir a la žvejo botai, šiltos virš aulinių išlindusios vilnonės kojinės, o kad viskas būtų lengviau virškinama ir atpažįstama – mados namų vizitine kortele tapęs leopardo printas ir ryškių spalvų blyksniai šen bei ten. Sluoksniavimui, tokiam tarsi visai be pastangų, tarsi tikrai stengiantis tik nesušalti – atskiri saliutai.
Ach, Ganni (suprantu, kad tai nėra žmogus, bet vistiek), tu supranti šiuolaikinį žmogų, kuris įstrigęs mieste ir kartais nebesusivokia, kad vietoje sapnų apie gamtą atmerktomis akimis jis iš tikrųjų gali ten išvykti ir bent trumpam nuo amžinai reikliojo miesto atsijungti, tapti pats savo įsikūnijusia pinterest “Wanderlust” lenta.
Einu svajoti toliau, gal užsisakius kibirėlio formos kepurę (bucket hat skamba geriau) robinzonės nuotykiai priartės bent per vieną sprindį.

Nuotraukos – iš www.vogue.com

Bookmark the permalink.

Write a comment